11 mėnesių amžiaus kūdikis - tai mažas, bet itin aktyvus pasaulio tyrinėtojas. Jo motorika vystosi sparčiai, jis pradeda suvokti aplinką vis daugiau ir daugiau, o jo smalsumas tiesiog neblėsta. Šiuo laikotarpiu tėvams itin svarbu tinkamai paskatinti vaiko raidą, pasiūlant įvairias žaidimų ir veiklų formas, kurios ne tik lavina jo įgūdžius, bet ir suteikia daug džiaugsmo. Nuo pirmųjų mėnesių prasidėjęs ugdymas, apimantis ne tik raidžių ar skaičių mokymą, bet ir emocinę, socialinę bei fizinę raidą, tampa pamatu vėlesniam vaiko gyvenimui.
Knygų pasaulis - draugas nuo mažumės
Pasak vaiko teisių gynėjos Zitos Cibulskienės, knygos ir jų skaitymas vaikams bei kartu su jais, yra ypatingai svarbus užsiėmimas. Knygos ne tik plečia akiratį, bet ir suteikia vaikams žinių, kaip elgtis įvairiose gyvenimiškose situacijose. „Nors dažnai mes, suaugusieji, stengiamės vaikams suteikti kuo daugiau pozityvios patirties ir juos nuo visko apsaugoti, tačiau turėtume suprasti, jog vaikams gyvenime neišvengiamai teks susidurti su iššūkiais savarankiškai. Tad vaikas, skaitydamas apie pasakų herojų nuotykius, kuriuose tenka įveikti įvairias kliūtis ir sutikti ne visuomet gerų norų turinčius veikėjus, ir realiame gyvenime žinos, kiek daug galios gali turėti asmeninė drąsa, užsispyrimas ir gėrio siekis“, - sako Z. Cibulskienė. Ji pataria tėvams kartu su vaiku vartyti knygeles, jas garsiai skaityti ir leisti vaikui susipažinti su knygų pasauliu nuo pat mažumės, siekiant, kad dar ankstyvoje vaikystėje išugdytas įprotis skaityti, taptų mėgstama veikla brandesniame amžiuje.
Vaikai yra linkę mėgdžioti ir kopijuoti kitų žmonių, ypač suaugusiųjų elgesį, tad knygų skaitymas gali tapti išmintinga auklėjimo priemone. Z. Cibulskienė atkreipia dėmesį, jog itin didelę reikšmę augančiai ir besiformuojančiai asmenybei turi artimųjų rodomas kasdienis pavyzdys. „Savo darbo praktikoje susiduriame su įvairiomis šeimų situacijomis, kuriose mums kartais tenka padėti vaikams su tėvais „susikalbėti“, išgirsti vieni kitų nuomones, labiau suprasti kito veiksmus, įpročius. Kai vis daugiau stebimasi, jog vaikai, vietoje gyvo pokalbio su šeimos nariais, mieliau renkasi bendravimą socialiniuose tinkluose ar kompiuterinius žaidimus, tuomet tenka atsigręžti ir į vaiko artimiausią aplinką: ką vaikas savo tėvų rankose mato dažniau - knygą ar telefoną“, - įžvalgomis dalinasi vaiko teisių gynėja.
Laikas, praleistas prie knygos, naudingas ne tik prasmingam vaiko laisvalaikiui, bet ir jo emocinei raidai, gilesniam savo asmenybės pažinimui. Pasakos tarsi veidrodis, kuriame vaikas gali pamatyti save, tad jos klausydamasis arba pats skaitydamas, vaikas gali įsiminti tai, kas jam tuo metu svarbiausia. Jeigu vaikas jaučiasi nesaugus darželio grupėje, perskaitytas pasakojimas apie mažą drąsuolį, nepabūgusį milžino, jam gali padėti suprasti, jog stiprus nebūtinai tas, kuris pats didžiausias. Arba jeigu vaikas netyčia nuskriaudė savo draugą, tačiau perskaitytoje pasakoje savo elgesį atpažino neigiamame personaže - tikėtina, jog pamokanti pasaka bus veiksmingesnė už realias suaugusiųjų išsakytas pastabas.
Fizinės raidos skatinimas: nuo šliaužiojimo iki pirmųjų žingsnių
11 mėnesių kūdikis jau geba atlikti daugybę fizinių veiksmų: jis gali šliaužti, ropoti, atsistoti, o kai kurie net jau žengia pirmuosius savarankiškus žingsnius. Stumdukas - vienas iš žaislų, kuris ne tik skatina mokytis vaikščioti be baimės, bet ir domina vaikus dėl įvairiausių papildomų funkcijų. Dažniausiai jis turi nuimamą veiklos centrą, pilną įvairių įdomybių (skirtingų formų mygtukus su švieselėmis, kurie supažindins mažylį su skaičiais, raidėmis, gyvūnais, spalvomis, pagros linksmų dainelių ir muzikėlių). Kūdikį žengti pirmuosius žingsnelius paskatins ir įvairūs paveikslėliai ar nuotraukos, kuriuos pakabinsite ant sienos. Jam tai bus stimulas keltis, stotis, siekti.
Judėjimui lavinti tinka stumdomi žaislai su ratukais, į kuriuos įsikibęs gali eiti. Aplinkoje, po kurią mažylis vaikšto su stumdomu žaislu, turi būti tvarkinga, joje neturi būti išmėtytų žaislų ir kitų kliūčių, nestabilių baldų. Antrųjų metų vaikas turi mokėti pašliaužti ir ropoti. Sugalvokite žaidimų, kuriuose reikia nušliaužti ar nuropoti iki žaislo, peršliaužti per antklodę, susuktą į volelį, pralįsti pro lanką, kėdę, stalelį. Šio amžiaus vaiką pratinkite užlipti ir nulipti nuo 10-20 cm aukščio dėžės. Mokykite vaiką mėtyti įvairaus dydžio kamuolius, ridenti apvalų daiktą (žiedą, lanką).
Sensorinė ir motorinė raida: žaidimai su įvairiomis medžiagomis
11 mėnesių kūdikio sensorinė ir motorinė raida yra labai glaudžiai susijusios. Žaidimai, skatinantys smulkiosios motorikos lavinimą, padeda vaikui geriau pažinti pasaulį per lytėjimą, o tai savo ruožtu stiprina jo pasitikėjimą savimi ir savarankiškumo jausmą.
- Žaidimai su kruopomis ir smėliu: Kruopos arba smėlis gali tapti puikiu terapiniu žaislu. 2-4 metų vaikams labai patinka pilstyti kruopas iš vieno indelio į kitą, ypač jei jos spalvingos. Puikiu žaidimu persitempusiam mažyliui taps mažų žaisliukų ar gamtinių lobių paieškos kruopose. Vietoj kruopų visada galima naudoti smėlį.
- Vandens ir pilstymo žaidimai: Jei lauke lyja ar šalta - ne bėda: tinkamai apsirenkite ir pasivaikščiokite trumpiau. Ne bėda, jei vaikas išsimaudys ne įprastu metu: šiltas vandenėlis momentaliai nuims įtampą ir perjungs dėmesį. Kūno kremas su eteriniais aliejais ir lengvas masažas po maudynių dar labiau atpalaiduos. Jei išsimaudyti galimybių nėra, pasiūlykite vandens pilstymo žaidimus. Šia veikla labai patogu užsiimti prie pilstymui / barstymui skirto staliuko, kitu atveju, parūpinkite tiesiog gilesnę talpą ir įduokite įvairias pilstymo priemones. Taip pat vandens žaidimai gali būti puikiu būdu tyrinėti skirtingas tekstūras ir temperatūras.
- Žaislai su smulkiais objektais: 2-4 metų bičiuliai dievina dirbti su smulkiais objektais. Ir tokiems darbams reikalinga koncentracija. Vaikus dažniausiai įtraukia veikla virtuvėje. Paklauskite bičiulio, ar jis išalkęs ir pasiūlykite savarankiškai pasigaminti kažką užkąsti. Kita puiki veikla persitempusiam vaikui - kūrybiniai užsiėmimai. Viena iš labiausiai raminančių veiklų - lipdymas. Pūrujį plastiliną, slime’ą su burbuliukais, šlykštuką ar kitas minkštas mases galima minkyti, tampyti, formuoti. Šie užsiėmimai padės nuraminti ne tik persitempusius, bet ir hiperaktyvius vaikus.
- Gamtinių medžiagų tyrinėjimas: Nuo 9 mėnesių, kai mažylis jau daug produktų paragavo, supažindinkite jį su vaisiais ir daržovėmis. Duokite jam į rankas nuluptą bananą ar obuolį, pasakokite, kas tai, parodykite, kaip juos reikia pauostyti ir kartu ragaukite. Taip mažylis konkretų daiktą sies su keliomis juslėmis - vaizdu, garsu, skoniu, kvapu. Šiuo laikotarpiu ne mažiau svarbu pradėti dėlioti kaladėles ar kubus. Pavyzdžiui, skirtingų dydžių kubelius statyti vieną ant kito. Taip vaikas pažįsta skirtumus, suvokia, kas yra „didelis”, o kas „mažas”, taip pat pamažu pradeda identifikuoti daiktų dydį.
Emocinės savireguliacijos skatinimas
Pasak Zitos Cibulskienės, vaiko laikas prie knygos yra naudingas ne tik prasmingam laisvalaikiui, bet ir jo emocinei raidai, gilesniam savo asmenybės pažinimui. Pasakos tarsi veidrodis, kuriame vaikas gali pamatyti save. Jei vaikas smarkiai persitempęs, persisunkęs emocijų, jis gali atrodyti linksmas - bėgioti, šėlioti, juoktis ištisai. Dažnai po šios būsenos vaikas pradeda verkti ar gali iškelti isterijos sceną. Kiekvienas norime išvengti tokių situacijų. Taigi, pastebėjus pirmuosius persitempimo būsenos požymius, tėvams reikia nuraminti vaiką, perjungti jo dėmesį.
- Ramios muzikos ar audio pasakų perklausa: Tai puiki relaksinė priemonė. Vargu, ar persitempę vaikai nustys vietoje, tad pasiūlykite jiems pašokti, palinguoti pagal muziką. Atkreipkite vaiko dėmesį į judesių plastiškumą, jų atitikmenį ritmui.
- Kūrybiniai užsiėmimai: Viena iš labiausiai raminančių veiklų - lipdymas. Minkštas plastilinas, slime’as, šlykštukas ar kitos panašios masės padeda nuraminti ne tik persitempusius, bet ir hiperaktyvius vaikus.
- Šeimos fotoalbumų vartymas: Jei knyga šiuo metu vaiką nevilioja, pasiūlykite kartu pavartyti šeimos fotoalbumą. Tai padeda vaikui jaustis saugiam, prisiminti malonius momentus ir sustiprinti ryšį su šeima.
Pažinimo ir komunikacijos įgūdžių ugdymas
11 mėnesių kūdikis pamažu pradeda atpažinti ir skirti jam artimus žmones. Namuose galite pasidaryti nuotraukų žaidimą. Atsispausdinkite dešimties artimiausių (dažniausiai matomų) žmonių portretus ir juos vaikui rodykite aiškiai tardami: „mama”, „tėtis”, „močiutė” ir t.t. Tai padeda vaikui mokytis atpažinti veidus ir suprasti šeimos narių vaidmenis.
Šiuo laikotarpiu labai sparčiai vystosi kūdikio kalbėjimo gebėjimai, todėl būtina su juo kuo daugiau bendrauti, skleisti visokius juokingus garsus, atkartoti jo „gugavimus”. Kuo vaikas daugiau girdės jūsų ištartų žodžių, o ne foninio garso, pavyzdžiui, televizoriaus, tuo jo pasyvusis žodynas sparčiau plėsis. Atsiminkite, kad kol kūdikis dar visai mažas, jam sakomus sakinius geriausia formuoti trumpus ir aiškius. Tai metas, kai verta dainuoti kuo daugiau dainelių ar vakarais sekti pasakas.
Žaidimai su daiktais, kuriuos galima ardyti ir vėl sudėti, skatina vaiko loginį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius. Pavyzdžiui, žaidimai su dėlionėmis, kaladėlėmis, kurias reikia sudėti į tam tikrą tvarką, arba žaislai, kuriuos reikia išardyti ir surinkti, lavina vaiko gebėjimą analizuoti ir suvokti daiktų funkcijas.
Saugumas ir aplinkos pažinimas
Vaiko raida pirmaisiais gyvenimo metais yra itin sparti, todėl svarbu, kad aplinka būtų saugi ir skatinanti vaiko tyrinėjimą. Spintelės, kuriose yra pavojingų daiktų, turi būti užrakintos arba užremtos, kad vaikas negalėtų jų atidaryti. Būtų neblogai, jei vieną ar dvi spinteles su kūdikiui nepavojingais daiktais (žaislais, plastikiniais maisto indeliais, prijuostėmis, knygomis ir pan.) vaikas galėtų lengvai atsidaryti. Tam puikiai tiks apatinis stalčius virtuvėje ar indauja bendrame kambaryje.
10-12 mėnesių kūdikis nenustygsta vietoje. Jis juda apie daiktus juos vartydamas, stumdydamas, daužydamas, nes dar negeba gerai laikyti pusiausvyros. Aplinką tiria ją liesdamas, ragaudamas, purtydamas. Kiekvienas kūdikis tobulėja savo tempu. Vienas greičiau įsisavina kokį nors įgūdį, kitas lėčiau. Vienam kūdikiui bet kokio įgūdžio išmokimui reikia pagalbos daugiau, kitam mažiau. Tokio amžiaus kūdikiams atsiranda noras žaisti su partneriu - tad žaiskite su mažyliu, jam „vadovaujant“, tiek laiko, kiek jis norės.
Lobių dėžių, stalčių, kibirų tyrinėjimas yra puikus būdas skatinti vaiko smalsumą ir pažinimo įgūdžius. Tegul vieną dieną jis tyrinėja įvairaus šiurkštumo, spalvų, formų medžiagos dėžę, kitą dieną - savo drabužėlių stalčių, trečią - žaislų dėžę, ketvirtą - kibirą gamtos gėrybių (akmenukų, šakelių, lapų), penktą dieną - virtuvės rakandų stalčių ir pan. Tai padeda vaikui suprasti daiktų įvairovę ir jų paskirtį.
Vaiko raida iki trejų metų yra labai greit besikeičianti, tad svarbu su kiekviena savaite, mėnesiu padėti mažyliui pažinti ir panaudoti savo galimybes. Žinant, koks elgesys yra dažniausiai būdingas tam tikro amžiaus vaikams, tėvams neištiks kaltės ar bejėgiškumo jausmas, jog nežino kaip auklėti vaiką ar kaip reaguoti į jo emocinius pokyčius. Supratus, kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, kitas etapas - vaiką mokyti, nukreipti, padėti įveikti neigiamas emocijas ir parodyti teigiamus elgesio raiškos būdus.