Diskusijos dėl žmogaus embrionų naudojimo moksliniams tyrimams ir pagalbinio apvaisinimo procedūrų reglamentavimo Lietuvoje kelia sudėtingus etinius, teisinius ir socialinius klausimus. Šie klausimai ypač aktualūs, atsižvelgiant į siūlomus teisės aktų pakeitimus, kurie gali turėti reikšmingų pasekmių žmogaus gyvybės apsaugai nuo jos užuomazgos. Straipsnyje analizuojama dabartinė žmogaus embriono teisinė padėtis Lietuvoje, nagrinėjami siūlomų įstatymų projektų aspektai ir jų galimas poveikis.
Žmogaus embriono samprata ir teisinė apsauga Lietuvoje
Lietuvos teisėje yra įtvirtinta nedviprasmiška ir moderniu medicinos mokslu paremta nuostata, jog embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje. Pagal Biod Discovery and Engineering Journal (BTEĮ) 3 straipsnio 20 dalį, „Žmogaus embrionas - besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki aštuntos nėštumo savaitės pabaigos“. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 2016 m., priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą (Įstatymo 2 str.). Kadangi embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje, įstatymų leidėjui tenka teisinė pareiga užtikrinti tinkamą embriono, kaip žmogiškos gyvybės esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį.
Europos Sąjungos teisė reikalauja, kad nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga, kuri atsižvelgtų į tai, kad embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač - į žmogaus orumą. Kaip minėta, Lietuvos teisėje embriono sąvoka yra apibrėžta kaip žmogaus gyvybė esanti genezės stadijoje. Būtent todėl žmogaus embriono kūrimas kitu, ne su pagalbiniu apvaisinimu susijusiu tikslu, yra negalimas, nurodo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 str. 8 dalis („Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“), kurią dera skaityti kartu su BTEĮ 3 str. 2, 3, 4 ir 6 d. Ši nuostata kyla iš Ovjedo konvencijos 18 str.
Reikalavimas užtikrinti pakankamą embriono, kaip žmogiškos gyvybės esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį taip pat reiškia, jog žmogaus embriono negalima naudoti bet kokiu kitu, ne su pagalbiniu apvaisinimu susijusiu tikslu. Kad sukurtas žmogaus embrionas negali būti naudojamas biomedicininiams eksperimentams, nurodo BTEĮ, kurio 3 str. 2, 3, 4 ir 6 d. Tokia pati nuostata netiesiogiai kyla iš Ovjedo konvencijos 18 str. 2 d. loginės analizės: jei žmogaus embrionus kurti moksliniams tyrimams draudžiama, lygiai taip pat draudžiama moksliniams tyrimams naudoti jau sukurtus, bet nepanaudotus žmogaus embrionus, nes jie buvo sukurti dirbtinio apvaisinimo tikslu. Kitaip interpretuojant būtų sukurta teisės spraga, kuria galima būtų pagalbinio apvaisinimo proceso metu sąmoningai sukurti perteklinius žmogaus embrionus, ketinant juos panaudoti ne pagalbinio apvaisinimo tikslais.
Būtent todėl, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ir užtikrinti tinkamą žmogaus embriono apsaugos lygį, Pagalbinio apvaisinimo įstatyme yra numatyta, kad dirbtinio apvaisinimo metu sukurti ir nepanaudoti žmogaus embrionai negali būti naikinami ir turi būti šaldomi (Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 str. 5 („Sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke“) ir 7 („Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną“) dalys). Iš viso to, kas pasakyta, akivaizdu, jog teisės normos, išreiškiančios aukščiau minimas teisines nuostatas, yra tampriai susijusios tarpusavyje ir sąveikaudamos sudaro vieningą ir logišką žmogaus gyvybės genezės stadijoje apsaugos sistemą.
Siūlomi įstatymų pakeitimai ir jų pasekmės
2021 m. rugsėjo 27 d. LR Seime buvo užregistruotas LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas, kurį parengė Seimo narys Arminas Lydeka, o pateikė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Morgana Daniele ir Jurgita Sejoniene. Įstatymo projektu siekiama ne tik reglamentuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, bet ir siūloma atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo, o taip pat nuostatos, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.
Šis įstatymo projektas, siūlantis išbraukti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje įrašytą nuostatą, jog „Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“, suponuoja, kad įstatymo projektu yra siekiama leisti panaudoti sukurtus, bet į moters organizmą neperkeltus žmogaus embrionus biomedicininių tyrimų ar kitu, įstatymo projekte neidentifikuotu, tikslu. Tai kelia susirūpinimą, nes, kaip minėta, Lietuvos teisėje yra aiškiai įtvirtinta nuostata, draudžianti kurti žmogaus embrionus moksliniams tyrimams. Toks pakeitimas galėtų sukurti teisės spragą, leidžiančią piktnaudžiauti ir sąmoningai kurti perteklinius embrionus, siekiant juos panaudoti ne pagalbinio apvaisinimo tikslais.
Kita vertus, siūlymas atsisakyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet jam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo motyvuojamas noru mažinti nepakeliamą finansinę naštą poroms, kurios nori pagalbinio apvaisinimo procedūros pagalba susilaukti vaikų. Standartinėje vaisingumo klinikoje embriono šaldymas ir saugojimas trims metams kainuoja apie 500 Eur. Nors tai nėra nepakeliama našta, ypač turint omenyje, kad pora gali pasirinkti sukurti tik tiek embrionų, kiek bus implantuojama, šis argumentas vis tiek yra svarstytinas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Aplinkos ministerijos parengtą Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma papildyti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad negimusiems žmogaus embrionams ir vaisiams iki 22-osios nėštumo savaitės šis įstatymas netaikomas. Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kiekvieno žmogaus orumas, garbingumas yra neliečiamas, todėl privalo būti gerbiamas ir apsaugotas. Patvirtinus šį įstatymo projektą, negimusieji žmogaus embrionai ir vaisiai iki 22-osios nėštumo savaitės nebebus tvarkomi kaip atliekos. Tai teigiamas pokytis, sustiprinantis žmogaus gyvybės apsaugos principus.
Diskusijos ir skirtingos pozicijos
Diskusijos dėl žmogaus embrionų naudojimo ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimų yra gana karštos. Viena vertus, yra manančių, kad priimtas įstatymas, nors ir siekia apsaugoti embrioną, gali apsunkinti nevaisingoms poroms galimybę susilaukti vaikų. Pavyzdžiui, Mykolo Riomerio universiteto Viešosios teisės instituto docentė, dr. Agnė Širinskienė, dalyvavusi visuose posėdžiuose, kurių metu buvo svarstomas ir priiminėjamas šis įstatymas, yra įsitikinusi, jog buvo išklausyti visi ir įstatymas priimtas remiantis moderniomis mokslo žiniomis. Ji paneigė keletą argumentų prieš įstatymą, pavyzdžiui, kad šaldyti įmanoma tik embrionus, nors ir kiaušialąsčių šaldymo rezultatai yra puikūs. Taip pat ji teigia, kad papildomų stimuliacijų ir intervencijų nereikės, bus naudojama tai, kas yra užšaldyta.
Etinė dilema: kieno gyvybė vertingesnė? – Rebecca L. Walker
Kita vertus, dalis akademinės bendruomenės ir Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela išreiškė susirūpinimą, kad taikant priimtą įstatymą, bus kankinamos moterys, reikės papildomų chirurginių intervencijų ir hormoninės stimuliacijos. Jie taip pat teigia, kad taikant įstatymą, visada į moters organizmą reikės perkelti tris embrionus ir dėl to moterys rizikuos daugybiniu nėštumu. Tačiau dr. A. Širinskienė teigia, kad tai netiesa ir gydytojas, matydamas konkrečios situacijos atvejį, galės perkelti vieną ar du embrionus, gavus pacientės sutikimą. Ji taip pat paneigia teiginius, kad įstatymas visiškai užkerta galimybę susilaukti vaikų sveikų palikuonių, jei vienas iš tėvų turi genetinę paveldimą ligą, teigdama, kad įstatymas suteiks galimybę išvengti dalies genetinės kilmės ligų, nevykdant embrionų atrankos.
Ekspertė taip pat nuogąstauja, kad manipuliavimui yra išnaudojamos netgi valstybės institucijos, o spaudimą patiria ir pacientai. Ji kaltina Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovą Laimoną Griškevičių, kuris, anot jos, neturėdamas nieko bendro su pagalbiniu apvaisinimu, tapo jo lobistu ir galimai siekia pradėti eksperimentus su užšaldytais embrionais.
Laisvos visuomenės instituto vadovė Kristina Zamarytė-Sakavičienė, atstovaudama nevyriausybines organizacijas, palaikančias įstatymą, teigia, kad abi pusės sutaria, jog nevaisingoms poroms padėti būtina. Ji pabrėžia, kad įstatyme užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp nevaisingos poros ir pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtų vaikų interesų, nes įstatymas numato aukštą embriono apsaugos ir vaiko apsaugos lygį bei standartą, kartu užtikrina galimybę gauti saugias, pažangias ir veiksmingas paslaugas. Taip pat įstatymas numato galimybę finansuoti pagalbinio apvaisinimo procedūras.
Kita vertus, dalis visuomenės ir akademinės bendruomenės išreiškia susirūpinimą dėl galimybės, kad siūlomi pakeitimai gali sudaryti prielaidas eksperimentams su žmogaus embrionais. Pavyzdžiui, teigiama, kad siūlymas atsisakyti nuostatos, jog „Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“, suponuoja, kad įstatymo projektu siekiama „pilkają zoną” atšaldyti, t. y. leisti panaudoti sukurtus, bet į moters organizmą neperkeltus žmogaus embrionus kitu, įstatymo projekte neidentifikuotu, tikslu.
Tarptautinė perspektyva ir principai
Žmogaus teisių ir biomedicinos (Ovjedo) konvencijos 28 straipsnis numato valstybėms narėms įpareigojimą pasirūpinti, kad svarbiausi klausimai, kylantys dėl biologijos ir medicinos naujovių, būtų deramai svarstomi viešai, pirmiausia atsižvelgiant į jų aktualią medicininę, socialinę, ekonominę, etinę ir teisinę reikšmę, ir kad būtų deramai konsultuojamasi dėl jų galimo taikymo.
Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupė taip pat nurodo, kad atsakomybė dėl apsisprendimo leisti ar neleisti oficialiai vykdyti tyrimus su embrionais yra kiekvienos šalies reikalas, tačiau bet kokiu atveju nacionaliniu lygiu būtina apibrėžti pakankamą embriono apsaugą.
Pavyzdžiui, Italijoje ir Maltoje draudžiamas perteklinių embrionų kūrimas ir šaldymas, tačiau labai sparčiai tobulėja kiaušialąsčių vitrifikacijos technologija ir dabar 2014 metų pateiktos Embriono apsaugos instituto Maltoje ataskaitos rodo, kad kiaušialąsčių panaudojimas pagalbiniam apvaisinimui yra netgi efektyvesnis nei šviežių. Sėkmė po apvaisinimo in vitro visame pasaulyje nuo 2007-2008 metų yra apie 30 procentų.
Direktyva 98/44 dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos siekia skatinti investicijas biotechnologijos srityje, tačiau žmogaus biologinės medžiagos turi būti naudojamos atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač - į žmogaus orumą. Iš direktyvos konteksto ir tikslo matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo atmesti bet kokią galimybę patentuoti tuo atveju, jeigu dėl to galėtų būti trukdoma atsižvelgti į žmogaus orumą.
Išvados ir tolesni žingsniai
Dabartinė žmogaus embriono teisinė apsauga Lietuvoje, remiantis moderniu mokslu ir tarptautiniais įsipareigojimais, apibrėžia embrioną kaip žmogaus gyvybę genezės stadijoje. Tai lemia griežtą jo naudojimo tvarką, draudžiant kurti ar naudoti embrionus biomedicininiams tyrimams. Siūlomi įstatymų pakeitimai, ypač tie, kurie siekia atsisakyti nuostatos, kad pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui, kelia susirūpinimą dėl galimo teisės spragos atsiradimo ir piktnaudžiavimo.
Nors siekis palengvinti finansinę naštą nevaisingoms poroms yra suprantamas, jis neturėtų būti pasiekiamas žmogaus gyvybės apsaugos principų sąskaita. Svarbu, kad diskusijos vyktų atvirai, remiantis moksliniais faktais ir etiniais principais, ir kad būtų užtikrinama tinkama apsauga žmogaus gyvybei nuo jos užuomazgos. Tolesnis dialogas tarp įstatymų leidėjų, mokslininkų, medikų ir visuomenės yra būtinas, siekiant rasti optimalų sprendimą, kuris derintų medicininę pažangą su žmogaus orumo ir gyvybės apsauga.
tags: #articolo #13 #sperimentazione #embrioni #umani