Vaistinis nėštumo nutraukimas kaip teisėta medicininė procedūra Lietuvoje prieinamas jau daugiau nei dvejus metus. Vis dėlto, informacijos, ar konkrečiose gydymo įstaigose ši paslauga bus suteikta, kartais rasti sudėtinga. Po šios publikacijos buvo paskelbta apklausa, kurioje dalyvavusios moterys dalijosi patirtimi, kaip joms sekėsi ieškoti nėštumo nutraukimo paslaugų ne dėl medicininių indikacijų. Apklausoje anonimiškai pasisakiusios moterys išskyrė tokias problemas: „Lietuvoje nekalbama apie abortus, kainynuose nėra net nurodyta tokių paslaugų“, „Ieškant šios paslaugos, galima rasti paprastai prieinamą informaciją tik apie chirurginio aborto paslaugas. Apie medikamentinį abortą, net tuomet, kai tapo legalus, rodės, neįmanoma rasti informacijos“, „Paskambinus į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo priimti. Skirtingos moterų patirtys rodo, kad ir toliau pacientai dėl prasto paslaugos prieinamumo gali atsidurti pavojuje. Mat net po procedūros legalizavimo internetiniuose forumuose vis dar pasirodo žinučių apie nelegalią vaistų prekybą.
Teisinis pagrindas ir terminai
Lietuvoje aborto tvarką reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Pagal šį įsakymą, moteris turi teisę nutraukti nėštumą savo pageidavimu iki 12 nėštumo savaitės (11 savaičių ir 6 dienos). Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant echoskopiją.
Tačiau įstatymai numato išimtis, kai nėštumą galima nutraukti ir vėliau - iki 22 nėštumo savaitės. Tai leidžiama, jei yra medicininių indikacijų, įtariant, kad nėštumas kelia pavojų moters sveikatai ar gyvybei, arba jei vaisius serga viena iš įsakyme paminėtų ligų. Taip pat nėštumą iki 22 savaitės galima nutraukti, jei moteris pastojo po išžaginimo arba dėl kraujomaišos.
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, kuris buvo svarstomas Seime, siekė įteisinti abortus įstatymu ir numatyti, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai. Projekte siūloma, kad abortas gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu. Pastaruoju atveju paslauga nėščiosios prašymu galėtų būti teikiama nuotoliniu būdu. Jei būtų pritarta projektui, nėštumo nutraukimo paslauga moteriai būtų teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Seimo nariai taip pat siūlo įstatyme apibrėžti aborto tvarką nustatant, kad nesant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 12-os, esant - iki 22-os nėštumo savaitės. Vis dėlto, šis įstatymo projektas sukėlė daug diskusijų ir prieštaravimų. Kai kurie politikai baiminasi, kad įteisinus abortus - jų tik daugės. Tačiau B. Vėsaitės teigimu, „tose šalyse, kur geras lytinis švietimas, kur yra kontracepcija, niekas nemėto kūdikių, niekas jų nežudo, sumažėja abortų. Tai šitas įstatymas tam ir pasitarnaus“.
Nors Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas dar nėra priimtas, diskusijos ir visuomenės nuomonė apie abortus Lietuvoje yra nevienareikšmė. Kaip rodo „Sprinter tyrimų“ 2010 metais naujienų portalo „Delfi” užsakymu atlikta Lietuvos visuomenės apklausa, 36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais - dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Kategoriškai abortų nepateisina vos 9,2 proc. Taip pat skaitykite: K. Mačiulienės teigimu, dabar yra įsitvirtinęs šeimos, nėštumo planavimas, todėl ir abortų skaičius mažėja, ypač tarp pirmą kartą pastojančių moterų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais oficialiai buvo atlikti 6989 abortai (iš jų 6827 - moterų sprendimu, 132 - dėl medicininių indikacijų), 2009 metais - 8024 abortai (7891 iš jų - moterų sprendimu, 133 - dėl medicininių indikacijų), 2008 metais atliktas 9031 abortas, 2007 metais - 9596.
Nėštumo nutraukimo procedūros ir būdai
Nėštumą Lietuvoje galima nutraukti dviem būdais: chirurginiu ir medikamentiniu.
Chirurginis abortas: Šis būdas taikomas, kai nėštumas yra didesnis nei 9 savaitės. Procedūra atliekama ligoninėje, taikant nejautrą. Chirurginio aborto metu embrionas (arba vaisius) pašalinamas iš gimdos chirurginiu būdu. Nėštumas, kurio trukmė siekia 6-12 savaičių, nutraukiamas stacionare (ligoninėje).
Medikamentinis abortas: Šis būdas galimas iki 9 nėštumo savaitės. Moteris išgeria specialius vaistus, kurie sukelia persileidimą. Pirmiausia išgeriama mifepristono, kuris stabdo hormono progesterono gamybą ir taip stabdo embriono vystymąsi. Po to moteris paliekama stebėjimui. Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose. Vaistinis nėštumo nutraukimas yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą. Šis būdas galės būti pasirenkamas iki 9 nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje). Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos (LAGD) valdybos paskirta darbo grupė šiuo metu ruošia naują Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašą, į kurį bus įtrauktas ir medikamentinis abortas.
Nors medikamentinis nėštumo nutraukimas yra teisėtai prieinamas jau daugiau nei dvejus metus, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą. Kai kurios įstaigos tokį pasirinkimą aiškina gydytojų nuomone, kad chirurginis būdas yra saugesnis, nors tai nesutampa su tarptautine praktika, kurioje medikamentinis abortas yra laikomas saugiu ir patikimu. Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra.
Medicininės ir psichologinės indikacijos
Kaip minėta, nėštumą galima nutraukti iki 22 nėštumo savaitės, jei yra medicininių indikacijų. Tai reiškia, kad atlikus išsamius tyrimus diagnozuota vaisiaus anomalija ar genetinis sutrikimas, lemiantis kūdikio mirtį, kančias ar sunkią negalią. Taip pat medicinine indikacija gali būti nėštumas, keliantis pavojų moters sveikatai ar gyvybei. Antrąjį trimestrą nėštumą galima nutraukti tik tuomet, kai nustatyta rimtų komplikacijų. Nėštumui nutraukti paskiriama data, numatytu laiku reikia atvykti į ligoninę. Pacientei atvykus pirmiausia atliekamas ultragarsinis tyrimas, kraujo tyrimai. Po to pacientė reguliariai gauna vaistų, sukeliančių sąrėmius. Jie vis stiprėja, yra gana skausmingi, todėl skiriama nuskausminamųjų. Vidutiniškai po maždaug pusės paros vaisius iš gimdos natūraliais takais pasišalina.
Apsisprendimas nutraukti nėštumą yra didelis iššūkis moteriai, sukeliantis ne tik fizinius, bet ir emocinius bei psichologinius pokyčius. Moteris gali jausti kaltę, graužatį, liūdesį, pyktį ar net depresiją. Vilniaus gimdymo namų direktorės Kornelijos Mačiulienės teigimu, vien aborto darymas moteriai palieka didelius psichologinius randus, jau nekalbant apie ką tik gimusių vaikų žudymą. „Aborto darymas iki 12 savaičių nėra žudymas, tai nėštumo nutraukimas, bet jau dėl to moteris paskui gali psichologiškai palūžti, jai reikia psichologo konsultacijų. Yra graužatis, išliekanti visam gyvenimui. Yra kaltės jausmas, ir tai paskui yra susiję su įvairiomis depresinėmis situacijomis. Galima padaryti abortą ir fiziškai labai lengvai bei greitai atsigauti, bet psichologiškai lieka randai“, - teigė K.Mačiulienė.
Todėl labai svarbu, kad moteris, svarstanti apie abortą, gautų tinkamą psichologinę pagalbą ir konsultacijas. Lietuvoje moteriai, atėjusiai pas gydytoją nutraukti nėštumo, psichologo pagalba yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tačiau kitose Europos šalyse po būtinosios specialistų konsultacijos nėščiajai suteikiamos kelios dienos savo sprendimui apgalvoti: Vokietijoje - trys, Nyderlanduose - penkios, Belgijoje - šešios, o Albanijoje - septynios dienos.
VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė medikamentinį nėštumo nutraukimo būdą vertina ne taip palankiai, patį įstatymą kritikuoja ir tikina, kad net į juodu ant balto surašytas grėsmes žiūrima pro pirštus. „Kiekviena sutiks, kad abortas nėra lengvas „pasivaikščiojimas po pievelę“. Yra įvairių situacijų, į kurias patenka moterys. Dažniausiai moterys renkasi abortą, kai aplinkybės įspaudžia į kampą ir jos nemato kitos išeities. Todėl valstybinis požiūris turėtų būti toks, kad bėdos ištiktai moteriai pirmiausia reikia suteikti visapusišką pagalbą ir paramą, priešingu atveju, jos pasirinkimą nutraukti nėštumą vargu ar galima laikyti laisvu, dažnai jis tampa priverstiniu pasirinkimu“, - teigia B. Obelenienė.
Emocijų, susijusių su abortu, valdymas | Ami paaiškina abortą
Prieinamumo iššūkiai ir visuomenės nuomonė
Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria moterys, ieškančios nėštumo nutraukimo paslaugų, yra informacijos trūkumas ir paslaugos prieinamumo sunkumai. Dalis apklaustų gydymo įstaigų teikia abi nėštumo nutraukimo formas, tačiau dalis teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą ir neišrašo receptų vaistiniam metodui. Vis dėlto, kaip pasakojo ir vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugos ieškojusios moterys, ne visos privačios įstaigos savo interneto svetainėse nurodo, kad teikia šias paslaugas. Viešosios gydymo įstaigos mokamų paslaugų sąraše šiuo metu žymi tik chirurginį nėštumo nutraukimą. Informacijos apie vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugą jų svetainėse Bendra.lt nerado.
„Jei pacientė drausta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, vizitas, apžiūra, echoskopija nėštumui patvirtinti yra nemokami. Taip pat nemokami visi tyrimai, kurie būtini ruošiantis nėštumo nutraukimui (išskyrus RPR tyrimą - jo kaina yra 4 Eur). Gydytojas akušeris ginekologas konsultuoja tik medicininiais nėštumo nutraukimo klausimais. Jei pacientei nepavyksta rasti paslaugos ten, kur gyvena, - savivaldybės administracija yra įpareigota padėti. Miestuose užsakyti vaistai pristatomi per dvi darbo dienas, miesteliuose ir kaimo vietovėse - per keturias darbo dienas.“
Tyrimo metu šios savivaldybės nurodė, kad jų teritorijoje esančiose viešosiose gydymo įstaigose nėra teikiamos nėštumo nutraukimo paslaugos pacienčių pageidavimu - nei medikamentiniu, nei chirurginiu būdu: Ignalinos, Molėtų, Plungės, Rietavo, Šilalės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kupiškio, Pasvalio, Varėnos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Neringos, Palangos, Skuodo, Birštono, Jonavos ir Trakų.
Gydytojų teisė atsisakyti ir jos pasekmės
Teisės aktuose yra reglamentuota gydytojo teisė atsisakyti suteikti šią paslaugą, tačiau niekur nematyti mokamai aborto procedūrai pritaikytos nukreipimų tvarkos. A.Dumšienė teigė iškart negalinti pakomentuoti, kaip šiuo atveju būtų elgiamasi, nes reikia informaciją pasitikslinti. Vėliau A.Dumšienė bendra.lt atsiuntė informaciją, kad vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose ASPĮ (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“. Vis dėlto, perklausus, ar tai galioja mokamoms paslaugoms, patikslinimas buvo gautas jau iš Komunikacijos skyriuje dirbančio patarėjo Julijano Gališanskio: „Siuntimas mokamoms paslaugoms nereikalingas, tad šis ministro įsakymas mokamų paslaugų atveju neaktualus“. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos. Tokia sistema neapsaugo pacienčių teisių, ypač regionuose, kur gydymo įstaigų pasirinkimas yra ribotas.
Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini pažymi, kad „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“. Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą. Anot L.Vaigės, tokia situacija kelia teisinio „chaoso“ įspūdį ir sukuria rizikas patiems gydytojams, kurie kasdieniame darbe susiduria su neapibrėžtais veikimo rėmais.
Skirtingi požiūriai ir tendencijos
Lietuvos vyskupų konferencija jau išsakė skeptišką požiūrį apie Reprodukcinės sveikatos įstatymo pataisas. „Su dideliu nerimu stebime bandymus įteisinti taip vadinamas „reprodukcines teises“, kurios ne tik paneigtų žmogaus orumą, bet ir prieštarautų prigimtinėms žmogaus teisėms bei geriausiems vaiko interesams. Valstybė neturėtų kurti įstatymų, kurie vieniems asmenims sukuria teises tenkinti jų interesus kitų asmenų prigimtinių teisių ir laisvių sąskaita“, - dėstoma kreipimesi.
Antradienį dar prieš Seimo posėdį Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad demokratų frakcija dėl Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto sutarė balsuoti laisvai. Jis pats per balsavimą dėl projekto susilaikė. „Dabar visa tai yra sureguliuota poįstatyminiuose teisės aktuose. Tai ar čia labai kažką tai pakeis, kada bus perkelta į įstatymą, man atrodo, kad esminių pokyčių nebus. O dėl tam tikrų paslaugų prieinamumo ir nemokamo teikimo galima diskutuoti, ar tą reikia daryti“, - komentavo S. Skvernelis. Paklaustas, ar, jo nuomone, nemokamas nėštumo nutraukimas Lietuvoje reikalingas, S. Skvernelis teigė, jog drįstų tuo abejoti.
Tuo metu išrinktasis Socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Gintautas Paluckas teigė, jog didesnė dalis socialdemokratų frakcijos palaikys teikiamas pataisas dėl reprodukcinės sveikatos, tikino, kad ir jis pats yra už. „Aš tikrai palaikau šį įstatymą, manau, kad tai yra modernios visuomenės atributas“, - vertino ministras pirmininkas.
Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto bendra.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Kol paslauga išlieka mokama, o aiškios atsakomybės mechanizmai nėra įtvirtinti, kyla klausimų dėl praktinio įstatymo įgyvendinimo. Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą. O abortų, atliekamų ne dėl medicininių priežasčių, skaičius kasmet mažėja.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu. Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis. Tai riboja duomenų analizės tikslumą ir galimybes stebėti paslaugų prieinamumo dinamiką.
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą. Kai kurios įstaigos tokį pasirinkimą aiškina gydytojų nuomone, kad chirurginis būdas yra saugesnis, nors tai nesutampa su tarptautine praktika, kurioje medikamentinis abortas yra laikomas saugiu ir patikimu. Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra. Be to, kai ku… Ministerijos išplatintame pranešime tikinama, kad vaistinis nėštumo nutraukimas yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą. Šis būdas galės būti pasirenkamas iki 9 nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui. Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose. „Vaistinio nėštumo nutraukimo, kaip alternatyvos chirurginei operacijai, įteisinimas buvo ilgai lauktas sprendimas. Ši procedūra yra saugesnė, nes nėra atliekama medicininė intervencija, ir komplikacijų rizika yra nepalyginamai mažesnė. Moteriai nereikia gultis į ligoninę, nereikia narkozės ir chirurginės operacijos. Nėštumas nutrūksta moteriai priimtinoje aplinkoje, paprastai tai įvyksta namuose“, - minėtame pranešime buvo cituojamas Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovas med. dr. Vytautas Klimas. Tame pačiame pranešime Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė pabrėžė, kad šis sprendimas yra didžiulė pažanga, įgyvendinant moters reprodukcines teises. „Kitos Europos moterys tokia galimybe naudojasi jau daugiau nei 30 metų, ir kitų šalių patirtis rodo, kad vaistinis abortas nukonkuruoja chirurginį. Štai Suomijoje, Švedijoje, Danijoje beveik visi nėštumo nutraukimai yra vaistiniai. Kalbėjomės su užsienio partneriais Latvijoje, Danijoje, Moldovoje - nė vienas neįvardijo problemų, susijusių su vaistiniu nėštumo nutraukimu. Tai reiškia, kad šis metodas veikia, ir veikia gerai“, - sakė ji.