Nėra nieko skaudesnio ir sunkiau protu suvokiamo, nei situacija, kai motina, turinti rūpintis ir mylėti savo vaikus, juos nužudo. Tokios tragedijos, nors ir pasitaiko itin retai, palieka gilų pėdsaką visuomenėje, kelia klausimus apie psichikos sveikatą, socialines problemas ir sistemos gebėjimą apsaugoti pačius mažiausius. Šiame straipsnyje nagrinėsime kelis sukrečiančius atvejus, kai motinos atėmė gyvybę savo vaikams, taip pat aptarsime su tuo susijusias aplinkybes ir visuomenės reakciją.
Pavieniai, bet sukrečiantys atvejai
Vienas iš pastarųjų sukrečiančių įvykių nutiko Jungtinėje Karalystėje, kur pareigūnai aptiko dviejų nepilnamečių vaikų lavonus. Šis baisus radinys paaiškėjo po to, kai dviejų vaikų tėvas, Richardas Jamesas, negalėdamas susisiekti su žmona, sunerimo. Tuo metu jis buvo išvykęs darbo reikalais į Pietų Ameriką. Detektyvai tyrimo metu nustatė, kad abu nepilnamečiai buvo nužudyti savo motinos skirtinguose namo kambariuose, o po to ji ir pati atėmė sau gyvybę. Policijos atstovas spaudai teigė, kad tuo metu nebuvo jokių įrodymų, rodančių, kad prie to galėjo būti prisidėję kiti asmenys. R. Jamesas su šeima gyveno Floridos vakarinėje pakrantėje. Po kūnų radimo šerifo biuro atstovas spaudai Randy Warrenas spaudos konferencijoje sakė: „Tai siaubingas, siaubingas įvykis, kurį teko pamatyti pareigūnams, o dar baisiau - šiam tėvui ir vyrui, kuris tuo metu buvo pakeliui namo iš Pietų Amerikos.“ Pasak jo, nebuvo nieko, kas būtų leidę manyti, kad tai galėjo nutikti.
Kitas sukrečiantis atvejis, atskleidžiantis sudėtingas moters keršto ir smurto puses, įvyko Lietuvoje. Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį 40-metei R. E., kuri už tariamosios konkurentės - buvusios meilužio žmonos, keturių vaikų motinos - nužudymą buvo nuteista 18 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su kita ankstesne jos nusikalstama veika - pasikėsinimu nužudyti savo vyrą. Į bausmės laiką įskaitytas pusantrų metų įkalinime išbūtas laikas, tad kalėti nuteistajai iš viso teks apie 16,5 metų. Prokuroras Arūnas Saunorius, palaikęs valstybinį kaltinimą, prisipažino, kad per savo karjerą pirmą kartą teismo paprašęs moterį įkalinti iki gyvos galvos, tačiau nuosprendžio neskundė. 2020-ųjų rugpjūtį Šilalės rajone upės pakrantėje rastas moters kūnas su smurto žymėmis. Nustatyta, kad R. E. jauną keturių vaikų motiną iš pradžių pasmaugė, po to jos kūną atvežė prie upės tilto ir nurideno į upės vagos pakrantę. Negana to, su iš anksto paruošta skarda žudikė išpjaustė ant nužudytosios kūno ženklus, primenančius nacistines svastikas, tad ji buvo kaltinama ir dėl mirusiojo palaikų išniekinimo. Nužudytoji buvo išsiskyrusi su savo vyru, kuris išėjo gyventi pas būsimą žudikę. Tačiau pastaroji greitai atsibodo jam, ir jis nusprendė grįžti pas buvusią žmoną. Tai sužinojusi, meilužė įsiuto ir sukurpė kraupų konkurentės atsikratymo planą. Tiriant šį nusikaltimą taip pat įtarta, kad ketindama nutraukti ankstesnę savo santuoką, tačiau nenorėdama skyrybų metu prarasti pusės bendrai užgyvento turto, nuteistoji pasikėsino į savo vyrą. Vyras liko gyvas tik todėl, kad laiku atgavo sąmonę ir spėjo pats užgesinti degantį savo kūną. Teismas, skirdamas bausmę už nužudymą ir palaikų išniekinimą, pažymėjo, kad nėra pagrindo skirti prokuroro prašytą bausmę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos, nes kaltės pripažinimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors teismas nužudytosios vaikams priteisė solidžius neturtinės ir turtinės žalos atlyginimus, tikėtina, kad šie ieškiniai nebus visiškai patenkinti.
Vaiko teisių apsaugos sistema ir jos pokyčiai
Pastarųjų metų tragedijos, susijusios su smurtu prieš vaikus, paskatino svarbius pokyčius vaiko teisių apsaugos sistemoje Lietuvoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė komentuoja, kad šias tragedijas vienija priklausomybės. Nusikaltimai prieš bejėgį vaiką dažnai daromi nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių žmonių. Todėl itin svarbu gebėti identifikuoti priklausomybės simptomus, jų įtaką šeimos gerovei ir teikti intensyvią pagalbą.
"Matuko reforma", pavadinta po ketverių metukų berniuko, mirusio nuo motinos ir patėvio rankos 2017 m., tragedijos, pakeitė smurto atvejų kryptį. Jei 2017-aisiais smurto atvejų skaičius buvo net 5625, tai 2020-aisiais - 2877. Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma iš esmės pakeitė vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje. Šiuo metu vaiko teisių gynėjai į pranešimus reaguoja visą parą visoje Lietuvoje, o iki reformos tai darydavo tik darbo valandomis. Reagavimui nustatyti konkretūs terminai - nuo 1 valandos iki 3 darbo dienų, priklausomai nuo atvejo sudėtingumo. Pilnai vaiko situacija įvertinama iki 5 darbo dienų, smurto atveju - iki 3 d. d. Kitas svarbus pokytis - atskirtas sprendimų priėmimas ir paslaugų teikimas. Vaiko teisių gynėjai įgalinti priimti objektyvius sprendimus, atsižvelgiant tik į geriausius vaiko interesus, ir inicijuoti pagalbos teikimą. Nuo 2018 m. skiriamas didesnis dėmesys vaiko nuomonės išklausymui. Taip pat atsirado mobiliosios komandos, kurios ypatingais atvejais gali suteikti pagalbą čia ir dabar.
Nepaisant sistemos pokyčių, visuomenės pokytis neįvyksta taip greitai. Nors visuomenė tampa sąmoningesnė, tolerancija smurtui mažėja, tačiau tai dar nepakanka, kad visi vaikai gyventų be smurto. Dažnai žmonės smurtą sieja tik su fiziniais veiksmais, pamiršdami psichologinį ir seksualinį smurtą bei vaiko nepriežiūrą. Per 2021 m. buvo užfiksuota 2935, per 2022 m. - 3228, o per 2023 m. dešimties mėnesių laikotarpį - 3325 galimo smurto prieš vaiką atvejai. Daugiausiai smurtą prieš vaikus panaudoja artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.
Protu nesuvokiami nusikaltimai ir jų pasekmės
Profesorius Rimas Kėvalas, Kauno klinikų vaikų ligų klinikos vadovas, komentuoja, kad kūdikio mirtis, ypač kai ji įvyksta dėl smurto, yra protu nesuvokiami dalykai. 2023 m. lapkričio 22 d. mirė tėvo pro langą išmestas kūdikis. Profesorius teigė, kad trauma greičiausiai buvo ne dėl išmetimo iš pirmo aukšto, o dėl tyčinės galvos smegenų traumos, vadinamos sukrėsto kūdikio sindromu. Tokių atvejų pasaulyje pasitaiko 15-20 atvejų 100 tūkst. gimusiųjų, o Lietuvoje, teorijoje, turėtų būti nuo 5 iki 10 tokių atvejų kasmet.
Klaipėdos apygardos prokuratūra perkvalifikavo ikiteisminį tyrimą dėl kūdikio mirties. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo perkvalifikuotas į nužudymą, gavus duomenų iš gydymo įstaigos apie vaiko mirtį. Pirminiais duomenimis, vaiką pro pirmame aukšte esančio buto langą išmetė 1998 m. gimęs tėvas. Jam pareikšti nauji įtarimai.
2017 m. sausio 27 d. įvykusi Matuko tragedija, kai nuo motinos ir patėvio rankos mirė vos ketverių berniukas, sulaukė didelio atgarsio visuomenėje. Berniukui buvo suduoti 135 smūgiai, o medikai konstatavo, kad jis buvo atvežtas jau užmuštas. Vaiką nužudę Monika Kaziukaitytė ir Gediminas Kontenis buvo nuteisti atitinkamai 16 ir 19 metų laisvės atėmimo bausmėmis. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė - abu jie nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šis nusikaltimas paskatino Seimą uždrausti visas smurto prieš vaikus formas ir fizinių bausmių taikymą.
Psichologinės problemos ir jų atpažinimas
Australijoje įvykęs atvejis, kai motina nužudė savo trejų metų dukrą, vėl iškėlė klausimus apie psichikos sveikatą ir priklausomybes. 32 metų Lauren Ingrid Flanigan buvo kaltinama dukters Sophios nužudymu. Kiti du moters vaikai, vienerių ir dvejų metų, tuo metu taip pat buvo namuose, tačiau nenukentėjo. Nors motina savo socialinės žiniasklaidos paskyrose dalydavosi įrašais apie tikėjimą, šeimą ir kovą su „sistema“, jos veiksmai parodė kraupią realybę. Šeima buvo žinoma policijai ir vaiko teisių tarnyboms.
JAV, Jutoje, įvyko dar viena tragedija, kai tėvas Ericas Richinsas mirė namuose, o vėliau paaiškėjo, kad jį nunuodijo žmona Kouri. Ji siekė gauti kelis milijonus dolerių išmoką po vyro mirties, nors prieš tai parašė ir išleido vaikams skirtą knygą apie vieno iš tėvų netektį. Prokurorai įrodė, kad Kouri planavo vyro mirtį, sudariusi didelius gyvybės draudimo polisus. Ji buvo nuteista kalėti 25 metus.
Lietuvoje, Vilniuje, savo dviejų mažamečių vaikų nužudymu įtariama motina, policijos darbuotoja, tebėra medikų globojama. Pirminiais duomenimis, motina norėjo nusižudyti upėje ir skandino savo vaikus. Šis atvejis parodo, kad net ir dirbantys socialinėje ar teisėsaugos srityje asmenys gali susidurti su psichologinėmis problemomis, kurios veda prie tokių tragiškų pasekmių.
Šie atvejai, nors ir skirtingi, jungia vienas esminis elementas - vaiko gyvybės atėmimą artimiausio žmogaus, turėjusio jį saugoti, rankomis. Tai primena apie būtinybę ne tik stiprinti vaiko teisių apsaugos sistemą, bet ir visuomenės sąmoningumą, gebėjimą atpažinti smurto ir priklausomybių požymius, bei teikti pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.