Abortas, lotyniškai „abortus“, reiškia apvaisintos kiaušialąstės, gemalo ar vaisiaus sunaikinimą moters gimdoje, naudojant chirurgines ar medikamentines priemones. Ši procedūra, atliekama medicinos įstaigoje ir prižiūrint gydytojui, yra legalus nėštumo nutraukimas. Dėl procedūros atlikimo ne medicininėse įstaigose, vadinamojo kriminalinio aborto, kyla didelė rizika nėščiajai. Daugumoje šalių, įskaitant Lietuvą, nėštumo nutraukimas legalus iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas jo nutraukimas laikomas nusikaltimu. Iki 1955 m. Lietuvoje, kaip ir kitose TSRS respublikose, abortai buvo draudžiami, išskyrus būtinus atvejus, vėliau buvo nustatyta griežtesnė tvarka.
Medicininiai Rizikos Veiksniai ir Ilgalaikės Pasekmės
Dirbtinis abortas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik fizinei, bet ir psichinei nėščiosios sveikatai. Apvaisintos kiaušialąstės pašalinimas iš gimdos didina riziką patirti stiprų kraujavimą, gimdos infekciją ir uždegimą. Nors itin retai, gali pasitaikyti kiaušintakių nepraeinamumas, lemiantis antrinį nevaisingumą. Taip pat gerokai padidėja priešlaikinių gimdymų rizika, kuri didėja su abortų skaičiumi. Pirmojo nėštumo metu komplikacijų rizika yra didžiausia; audiniai gali būti pažeidžiami (ypač gimdos kaklelio), gali įplyšti gimda. Itin retais atvejais vėlesnių nėštumų metu galimi persileidimai ir kitos komplikacijos. Kuo vėlesnėje nėštumo stadijoje atliekamas abortas, tuo didesnė komplikacijų rizika. Kartais gali prireikti pakartotinės aborto procedūros.
Psichologiniai ir Emociniai Aborto Padariniai
Dėl aborto moteris gali jausti kaltę, kuri gali sukelti nervinius ir psichikos sutrikimus, depresiją. Šie sutrikimai gali būti susiję ir su partnerio atstūmimu. Tačiau svarbu paminėti, kad atlikti tyrimai JAV penkerių metų laikotarpiu po aborto parodė, jog tik 6% moterų patyrė ilgalaikį neigiamą psichologinį poveikį. Nors visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ar vaisiaus) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia. Dėl šios priežasties dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi, ir abortą vadina logišku sprendimu panaikinti nepageidaujamas užuomazgas prieš išsivystant gyvybei. Dalį žmonių, pasisakančių prieš abortą, sudaro itin religingi asmenys, kurie abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti - dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.
Teisinė Situacija ir Visuomenės Nuomonė Lietuvoje
Remiantis 2010 m. apklausa, 36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais - dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Kategoriškai nepateisina abortų vos 9,2 proc. respondentų. Šiuo metu Lietuvoje Seimas po pateikimo pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto, BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą.
Abortus nori įteisinti įstatymu, dabar reglamentuoja tik ministro įsakymas
Paslaugų Prieinamumo Iššūkiai Lietuvoje
2024 m. vasarą BENDRA.lt pradėjo anoniminę apklausą, kviesdama moteris, patyrusias savanorišką nėštumo nutraukimą Lietuvoje, pasidalyti savo patirtimis. Surinktos istorijos apima tiek medikamentinio, tiek chirurginio aborto atvejus. Moterys pasakoja apie sunkumus bandant patekti į viešąjį sektorių, ilgą laukimo laikotarpį iki procedūros, nepakankamą pagalbą ar nukreipimą į kitas įstaigas. Šios patirtys atskleidžia, kad paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai, net ir priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą.
Dažniausiai viešai kalbant apie abortą, mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų. Nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų registruojamas kaip dirbtinis abortas, o abortai ne dėl medicininių indikacijų ar persileidimo įrašomi kaip „moters noru“ arba „moters sprendimu“. Pacientės sprendimu atliekamo aborto atveju paslaugos prieinamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų.
Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos. Griežta nukreipimų sistema, kai nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu.
Medikamentinis abortas iš esmės apima konsultaciją ir recepto išrašymą, todėl dauguma viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų šios paslaugos neturi įtrauktos į savo mokamų paslaugų kainyną. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jos atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje.
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia.
Statistika ir Duomenų Kaupimo Problematika
Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame. Pacientės pageidavimu atlikti abortai yra įtraukiami į bendrą statistiką kartu su visais kitais dirbtiniais abortais.“ Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis. Remiantis pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai. BENDRA.lt kreipusis į institutą, portalas buvo informuotas, kad jie neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą - „nėra specialaus kodo“. A. Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM.
Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“. Kilus klausimui, kiek realiai gydymo įstaigų teikia nėštumo nutraukimo paslaugas, atsakymas buvo fragmentiškas. Kaip nurodė A. Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą. Vis dėlto, Higienos instituto pateikti duomenys, kaip pastebima, apima tik dalį gydymo įstaigų, įskaitant ir tokias, kuriose savanoriškas abortas nėra atliekamas. Paklausta apie ministerijos vaidmenį užtikrinant paslaugų pasiskirstymą regionuose, A. Dumšienė paaiškino, kad „SAM funkcija yra formuoti politiką ir reguliuoti teisės aktais“, tačiau „reguliavimo mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas, neturime“.
Vykdant tyrimą, išsiųstos apklausos visoms Lietuvos savivaldybėms. Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvūs, tačiau nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki Bendra.lt užklausos tokių duomenų neturėjo.
Teisinės Normos ir Jų Interpretavimas
Kaip pažymi Oksfordo universiteto filosofas dr. Albertas Giubilini, 2025 m. išleidęs knygą apie sąžinės išimtis ir moralinę pareigą sveikatos apsaugos srityje, „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“. Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė spalį vykusioje BENDRA.lt diskusijoje pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą.
Paklausta atstovės, kokiu atveju būtų matomas poreikis atlikti išsamesnę analizę dėl nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo ar jų organizavimo problemų, A. Dumšienė atsakė: „Kol kas mes tokio poreikio nematome. Ministerijos nuomone, yra pakankamai reglamentuota paslauga ir jos teikimo organizavimo ir reglamentavimo tvarka yra reglamentuota, ir mes nematome jokio poreikio.“
Analizuojant gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A. Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“ Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje - tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas.“
Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A. Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė. Įsivaizduokime situaciją, kai visi gydytojai, dirbantys vienoje įstaigoje, pasinaudoja teise atsisakyti teikti aborto paslaugą. Tokiu atveju gali tekti nukreipti pacientą kitur. Tačiau nukreipimų sistema, priešingai nei teisė atsisakyti, nėra aiškiai apibrėžta.“
Vėliau A. Dumšienė BENDRA.lt atsiuntė informaciją, kad vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.
Medikamentinis ir Chirurginis Abortas: Prieinamumo Skirtumai
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų Bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą. Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra.
Jonavos ligoninė šiuo metu neteikia nė vienos savanoriško nėštumo nutraukimo formos - nei medikamentinės, nei chirurginės. Panašią poziciją išreiškė ir Tauragės ligoninė. Jos atstovas Danas Masiulionis komentavo: „Turime Naujagimiams palankios ligoninės statusą, kuris siejasi su nacionaline gimstamumo skatinimo politika.“ Kitose gydymo įstaigose nurodomos įvairios priežastys, dėl kurių paslauga neteikiama. Kai kur gydytojai naudojasi teise atsisakyti procedūros dėl savo įsitikinimų, kitur paslauga neprieinama dėl budinčio gydytojo trūkumo. Šilutės ligoninė teigia, kad „iki šiol poreikio nebuvo“. Prienų ligoninė nurodė net nežinojusi, kad tokia procedūra yra legali.
SAM atstovė A. Dumšienė paaiškino, kad gydymo būdo pasirinkimą sprendžia paslaugą teikiantis gydytojas pagal savo kompetenciją. Ji pripažino, kad negali atsakyti, kodėl konkrečios įstaigos šios procedūros neteikia, nes tai esą priklauso nuo jų vidinės tvarkos ir gydytojų sprendimų. Paciento teisė rinktis gydytoją ir įstaigą, anot jos, garantuojama Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme. Paklausta, kas turėtų užtikrinti šios paslaugos prieinamumą, A. Dumšienė pabrėžė paciento teisę rinktis: „Jeigu tų paslaugų neteikia, tada reikia rinktis įstaigą, kuri tas paslaugas teikia.“
Visgi, aiški informacija, kurios įstaigos realiai teikia paslaugą, dažnai nėra viešai prieinama. „Visos gydymo įstaigos turi internetinius puslapius ir juose naršant […], bent jau mano žiniomis, skelbia, kokias paslaugas teikia“, - teigia ji. Tačiau realybėje viešosios įstaigos neskelbia informacijos apie medikamentinį nėštumo nutraukimą. Situacija dar sudėtingesnė, kai gydymo įstaigos savo paslaugų sąraše deklaruoja chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau jos neteikia. Tai reiškia, kad pacientė be tiesioginio kontakto su įstaiga negali žinoti, ar procedūra bus atlikta. Tuo metu kiekviena delsimo diena lemia, ar paslauga dar galės būti suteikta - ypač svarbu tai medikamentinio aborto atveju, kuriam taikomas terminas iki 9 nėštumo savaitės. Nepaisant to, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato pareigą viešinti mokamų paslaugų teikimo tvarką ir kainas bei kad įstaigos „užtikrintų, kad pacientai galėtų su ja susipažinti“, ši informacija nėra pateikiama nuosekliai ar lengvai randama.
Komentuodama tokį atvejį, A. Tačiau realybėje dalis gydymo įstaigų oficialiai skelbia, kad teikia chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau iš tiesų jos neatlieka. Tarp tokių įstaigų, kurios kainynuose nurodo šią paslaugą, bet faktiškai jos neteikia, yra Radviliškio ligoninė, Šakių ligoninė, Telšių ligoninė, Švenčionių rajono sveikatos centras. Elektrėnų ligoninė apklausos metu neturėjo gydytojų, kurie sutiktų atlikti procedūrą, ir ieškojo naujų specialistų. Anykščių ligoninė išrašo receptus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, bet chirurginės procedūros neatlieka dėl gydytojų moralinės pozicijos.
Nors vaistinis nėštumo nutraukimas iš esmės yra tik konsultacija, kurios metu pacientei išrašomas receptas, o vaistai vartojami namuose, Lietuvos teisės aktuose jam taikomi tokie pat infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą ir leisti šią paslaugą teikti ir žemesnio lygio gydymo įstaigoms, Lietuvoje galiojantis apribojimas sukuria perteklinius barjerus. Net ir tose savivaldybėse, kur tokios įstaigos veikia, paslaugos prieinamumas priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir gydytojų asmeninių pozicijų. Pavyzdžiui, Trakų, Švenčionių, Palangos, Šakių, Joniškio, Molėtų ir Ignalinos gydymo įstaigos medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugų neteikia, nepaisant turimų galimybių. Be to, dalis įstaigų siūlo tik chirurginį nėštumo nutraukimą, nors galėtų teikti ir medikamentinį. Tarp jų - Ukmergės, Šalčininkų, Prienų, Alytaus, Šilutės, Kelmės, Šiaulių ligoninės bei kai kurios „Affidea“ tinklo klinikos.
Finansiniai Aspektai ir Kainodara
BENDRA.lt apžvelgė ir nėštumo nutraukimo procedūrų kainas. „Neprisimenu kainos, gal apie 400-500 eurų sumokėjau, tai man buvo reikšminga suma, bet galiausiai atrodė nieko tokio. Visgi pirmiausia bandžiau polikliniką, nes maniau, kad turiu teisę į nemokamą ar bent pigesnę pagalbą“, - sako pacientė, kuriai 2023 m. „Esu studentė, tad finansiškai ir taip nelengva, o dar ir toks vizitas kainavo apie 300 eurų, dideli pinigai“, - sako kita pacientė, kuriai 2024 m. „Kaina pasirodė didelė, su echoskopu - 250 eurų. „Išgėrus antrus vaistus teko vykti į ligoninę, kur buvau priimta tik davusi pinigų, suprantama, dėl anonimiškumo. Buvo labai sunku tiek finansiškai, tiek emociškai, taip pat savaitę nedirbau, o tai irgi atsiliepė finansiškai“, - tvirtina ketvirtoji pacientė, kuriai 2024 m.
Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai, tyrimai. Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos. Procedūros taikant vietinę nejautrą dažniausiai kainuoja apie 83 eurus, o bendros nejautros atveju - apie 130 eurų. Pavyzdžiui, Utenos ir Klaipėdos universitetinėse ligoninėse procedūra kainuoja 67,93 Eur, Panevėžyje - 70 Eur, o Kaune - 101,42 Eur. Kelmės, Druskininkų ir Alytaus ligoninėse - 82,88 Eur.
Patirtys Ieškant Aborto Paslaugų
Praėjusiais metais Bendra.lt atliko eksperimentą Vilniuje, kuriame atskleidė, su kuo susiduria moterys, norinčios užsirašyti pas gydytoją abortui. Po šios publikacijos buvo paskelbta apklausa, kurioje dalyvavusios moterys dalijosi patirtimi, kaip joms sekėsi ieškoti nėštumo nutraukimo paslaugų ne dėl medicininių indikacijų. Aiškėja, kad Lietuvoje šios paslaugos prieinamumas nėra tolygus. Apklausoje anonimiškai pasisakiusios moterys išskyrė tokias problemas: „Lietuvoje nekalbama apie abortus, kainynuose nėra net nurodyta tokių paslaugų“, „Ieškant šios paslaugos, galima rasti paprastai prieinamą informaciją tik apie chirurginio aborto paslaugas. Apie medikamentinį abortą, net tuomet, kai tapo legalus, rodės, neįmanoma rasti informacijos“, „Paskambinus į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo priimti. Nesulaukta nei pagalbos, nei nukreipimo ten, kur ją galima būtų gauti“. Skirtingos moterų patirtys rodo, kad ir toliau pacientai dėl prasto paslaugos prieinamumo gali atsidurti pavojuje. Mat net po procedūros legalizavimo internetiniuose forumuose vis dar pasirodo žinučių apie nelegalią vaistų prekybą. Tokia praktika gali sukelti rimtą pavojų žmonių sveikatai.
Kur Lietuvoje Galima Gauti Medikamentinio Aborto Paslaugą?
Bendra.lt išsiuntė apklausas savivaldybėms ir viešosioms gydymo įstaigoms, kurių licencija suteikia teisę teikti nėštumo nutraukimo paslaugas. Remiantis surinkta informacija, pateikiamas sąrašas viešųjų įstaigų, teikiančių vaistinį ir chirurginį nėštumo nutraukimą pacientės pageidavimu skirtinguose Lietuvos regionuose. Dalis apklaustų gydymo įstaigų teikia abi nėštumo nutraukimo formas, tačiau dalis teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą ir neišrašo receptų vaistiniam metodui. Kai kurios įstaigos neteikia paslaugos dėl gydytojų teisės atsisakyti atlikti nėštumo nutraukimą pacientės pageidavimu.
Ne visos įstaigos apie tai skelbia: pacientės turi teisę žinoti, ar gydymo įstaiga teikia šias paslaugas, o gydymo įstaigos yra įpareigotos viešinti savo teikiamas paslaugas. Vis dėlto, kaip pasakojo ir vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugos ieškojusios moterys, ne visos privačios įstaigos savo interneto svetainėse nurodo, kad teikia šias paslaugas. Viešosios gydymo įstaigos mokamų paslaugų sąraše šiuo metu žymi tik chirurginį nėštumo nutraukimą. Informacijos apie vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugą jų tinklalapiuose Bendra.lt nerado. Jei gydymo įstaiga negali suteikti pageidaujamos paslaugos, pacientė turi būti nukreipta į įstaigą, kurioje ši procedūra atliekama. Taip pat dalis įstaigų teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą, o dalis išvis atsisako teikti procedūrą.
Vaistų Prieinamumas ir Įsigijimas
Nors privačiose gydymo įstaigose vaistinio nėštumo nutraukimo kaina gali skirtis, viešosiose įstaigose, pavyzdžiui, Šeškinės poliklinikoje, recepto išrašymas nekainuoja, o pacientė pati įsigyja vaistus vaistinėje su jai išrašytu receptu. „Jei pacientė drausta PSDF lėšomis, vizitas, apžiūra, echoskopija nėštumui patvirtinti yra nemokami. Taip pat nemokami visi tyrimai, kurie būtini ruošiantis nėštumo nutraukimui (išskyrus RPR tyrimą - jo kaina yra 4 Eur). Vaistus nėštumui nutraukti pacientės įsigyja savo lėšomis“, - Bendra.lt paaiškino VšĮ Šeškinės poliklinika Pacientų aptarnavimo patirties ir procesų valdymo skyriaus vadovas Evaldas Pilipavičius.
Ką dar svarbu žinoti moterims, kurioms reikalinga ši paslauga? Gydytojas akušeris ginekologas konsultuoja tik medicininiais nėštumo nutraukimo klausimais. Psichologiniai aspektai gali būti aptarti su medicinos psichologu, kurio konsultacija pacientei gali būti pasiūlyta, tačiau nėra privaloma ir negali būti sąlyga gauti nėštumo nutraukimo paslaugą. Jei pacientei nepavyksta rasti paslaugos ten, kur gyvena, - savivaldybės administracija yra įpareigota padėti. Joje sveikatos koordinatoriai ar kiti darbuotojai, dirbantys su sveikatos klausimais, turėtų žinoti, kur gyventojai gali rasti visas reikiamas sveikatos paslaugas.
BENDRA.lt apklausoje dalyvavusios moterys taip pat nurodė ir tai, kad vaistų, reikalingų šiai procedūrai, Lietuvoje nėra daug, tačiau pagal teisinį reguliavimą visos vaistinės yra įpareigotos receptinį vaistą pristatyti. Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis teigė, kad jei paciento pageidaujamo vaisto vaistinėje nėra, tačiau bent viena didmeninio platinimo įmonė jį turi, gyventojo pageidavimu, vaistas turi būti užsakomas. Miestuose užsakyti vaistai pristatomi per dvi darbo dienas, miesteliuose ir kaimo vietovėse - per keturias darbo dienas. Šis reikalavimas numatytas Receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo taisyklių 105 punkte bei Geros vaistinių praktikos nuostatų 52.1.4. punkte. Jei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) informacinėje sistemoje nėra nurodyta vaisto tiekimo sutrikimo (sistemoje jis pažymėtas žalia spalva), tačiau pacientas negali jo įsigyti, nes vaistinė nepasiūlo ar atsisako jį užsakyti, gyventojas gali kreiptis į VVKT el. Skunde reikia nurodyti vaistinės adresą, apsilankymo datą ir priežastį, kurią pateikė farmacijos specialistas. Gavusi informaciją, VVKT gali atlikti situacijos įvertinimą. Bendra.lt toliau pildys paslaugų prieinamumo sąrašą ir prisidės prie visuomenės informavimo apie šią medicinos paslaugą.
Nėštumo Nutraukimo Terminai ir Būdai
Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės, o dėl medicininių indikacijų (dėl grėsmės moters gyvybei ar dėl tam tikrų vaisiaus ligų) iki 22 nėštumo savaitės. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant echoskopiją. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje), 6 - 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje). Jūs turite teisę laisvai nuspręsti, ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti, ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti, ar nutraukti nėštumą. Priežastys dėl nėštumo nutraukimo gali būti skirtingos. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Lietuvoje nėštumo nutraukimas nedraudžiamas.
Nutraukti nėštumą galima tik iki dvyliktos nėštumo savaitės. Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai. Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos. Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informaciją buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą.
Vaistinis nėštumo nutraukimas - saugus ir efektyvus (efektyvumas 95-97%) neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą.
Kada galima atlikti vaistinį nėštumo nutraukimą?
Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. 6 d.) nėštumą, kai nėra kontraindikacijų ir moteris yra pasirašiusi informuoto paciento sutikimą.
Vaistinio nėštumo nutraukimo privalumai lyginant su chirurginiu nėštumo nutraukimu:
- Neatliekama chirurginė intervencija, todėl mažesnė gimdos pažeidimo, infekcijos ir kitų komplikacijų rizika.
- Neatliekama narkozė, todėl mažesnė susijusių komplikacijų rizika.
- Nereikalinga moters hospitalizacija (gulėjimas ligoninėje), nėštumo nutraukimas įvyksta moteriai įprastoje aplinkoje (pavyzdžiui, namuose), todėl paprastai yra patiriama mažiau streso.
- Nedidėja nevaisingumo, krūtų ir kitų vėžio rūšių rizika.
Kur reikia kreiptis, jei norima nutraukti nėštumą?
Pirmiausia, dėl nėštumo nutraukimo reikėtų kreiptis į valstybinėje ar privačioje gydymo įstaigoje dirbantį gydytoją akušerį ginekologą.
Konsultacijos metu gydytojas paaiškins apie:
- Nėštumo vystymąsi, Lietuvoje ir pasaulyje naudojamus nėštumo nutraukimo būdus, jų eigą, kontraindikacijas, šalutinius reiškinius ir galimas komplikacijas;
- Ar vaistinis nėštumo nutraukimas yra pirmo pasirinkimo nėštumo nutraukimo būdas individualiu atveju, pateiks galimas alternatyvas;
- Pagalbos priemones fizinei, psichologinei ir emocinei savijautai, nėštumo planavimą ateityje;
- Gali pasiūlyti medicinos psichologo konsultaciją. Ši konsultacija nėra privaloma ir negali sudaryti kliūčių atlikti nėštumo nutraukimą laiku.
Jei moteris neturi abejonių dėl nėštumo nutraukimo, neturėtų būti bandoma pakeisti jos sprendimą arba atidėti procedūrą.
Moteris turi informuoti gydytoją apie sveikatos sutrikimus, visus vartojamus vaistus, maisto papildus ir vitaminus bei kitas aktualias aplinkybes. Taip pat turi aiškiai ir atvirai gydytojui išsakyti visus rūpimus klausimus bei nuogąstavimus, susijusius su tolimesne nėštumo eiga ir jo nutraukimu. Visa tai yra svarbu, kad būtų sulaukta aiškių ir suprantamų atsakymų, o paskui moteris kartu su gydytoju priimtų jai tinkamiausią sprendimą dėl tolimesnės įvykių eigos.
Vaistinio Nėštumo Nutraukimo Procedūros Eiga
Pirmiausia, gydytojas atlieka apžiūrą, patikslina nėštumo trukmę, įvertina moters sveikatos būklę, paskiria reikalingus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Nėštumo laikas yra apskaičiuojamas pagal moters paskutinių mėnesinių datą, jei mėnesinių ciklas buvo reguliarus arba ultragarsinio tyrimo metodu, jei mėnesinių ciklas buvo nereguliarus arba moteris tiksliai neprisimena paskutinių mėnesinių datos. Jei moteris pastojo turėdama gimdos spiralę, ją gydytojas pašalins prieš vaistinį nėštumo nutraukimą. Rh D neigiamoms moterims anti-D imunoprofilaktika bus atlikta vadovaujantis metodikomis.
Po to gydytojas su moterimi išsamiai aptaria informaciją, susijusią tiek bendrai su nėštumo nutraukimo procedūromis, tiek su vaistiniu nėštumo nutraukimu, nėštumo vystymųsi ir nėštumo planavimu ateityje.
Jei moteris ir toliau bus apsisprendusi nutraukti nėštumą, o įvertinus apžiūros, tyrimų ir konsultacijos rezultatus, vaistinis nėštumo nutraukimo metodas bus vertinamas kaip tinkamiausias, gydytojas išrašys receptą specialiems medikamentams įsigyti bei paaiškins, kaip tiksliai juos vartoti.
Vaistiniam nėštumo nutraukimui skiriami vaistai:
- Mifepristone blokuoja progesterono - specialaus hormono, kuris yra itin svarbus nėštumo užsimezgimui ir sėkmingam vystymuisi, receptorius, todėl nėštumas nustoja vystytis. Negalima gerti greipfruto sulčių ir valgyti greipfruto vaistų vartojimo metu, nes šis vaisius mažina Mifepristone įsisavinimą organizme. Išvėmus Mifepristone per 1 val. nuo jo suvartojimo, reikia kreiptis į gydytoją dėl papildomos vaistų dozės ir vaistų nuo pykinimo bei vėmimo skyrimo.
- Misoprostol suminkština gimdos kaklelio audinius, praveria gimdos kaklelio kanalą bei sukelia gimdos susitraukimus, todėl iškart arba per kelias pirmas valandas po jo suvartojimo prasideda skausmingi gimdos susitraukimai ir iš makšties pasirodo kraujingos išskyros. Būtina, kad Misoprostol tabletės už skruosto arba po liežuviu išbūtų nenurytos bent 30 min., o iš makšties neiškristų irgi bent 30 min. Skausmingiausi gimdos susitraukimai bei gausiausias kraujavimas trunka nuo dviejų iki kelių valandų ir žymiai susilpnėja, kai vaisius ir nėštuminiai audiniai pasišalina iš gimdos. Praėjus vienai - dviem paroms nuo Misoprostol naudojimo kraujavimas labai susilpnėja ir paprastai lieka tik „tepimas“, kuris gali trukti dvi savaites ar, retesniais atvejais, ir ilgiau.
Kokių šalutinių reiškinių galima tikėtis po vaistų vartojimo?
Dažniausi šalutiniai reiškiniai: kas trečiai - aštuntai moteriai pasireiškia viduriavimas, 14,0 proc. - pilvo skausmai, 3,2 proc. - pykinimas, 2,9 proc. - pilvo pūtimas ir 2,4 proc. - galvos skausmas. Kadangi vaistai skirti nėštumui nutraukti, gali sukelti galvos svaigimą bei silpnumą, po jų panaudojimo tą dieną nepatariama vairuoti automobilio ir dirbti su įrenginiais, galinčiais sukelti traumas.
Retesni šalutiniai reiškiniai: vėmimas, vidurių užkietėjimas, karščiavimas, šaltkrėtis, krūtų ar įvairūs kiti skausmai. Visi išvardinti šalutiniai reiškiniai paprastai nekelia rimtesnio pavojaus sveikatai.
Situacijos, kada reikia kreiptis skubios pagalbos:
- Jei šalutiniai simptomai užsitęsia ilgiau nei 24 val. po Misoprostol vartojimo, dinamikoje nesilpnėja ir ypač, jei intensyvėja.
- Jei skausmingi gimdos susitraukimai dinamikoje nesilpnėja, o ypač jei stiprėja net ir po vaistų nuo skausmo vartojimo arba iš karto yra labai stiprūs.
- Jei moteriai atrodo, kad per gausiai ir (arba) per ilgai kraujuoja (pavyzdžiui, per 1-2 val. sunaudoja 2 ir daugiau didžiųjų higieninių įklotų (paketų)).
- Visais atvejais, kai moteriai atrodo, kad nėštumo nutraukimo eiga vyksta ne taip, kaip konsultavo gydytojas, ir (arba) kelia nerimą bei baimę.
Kitos situacijos:
- Reikia papildomos vaistų dozės. Ši situacija dažniausiai atsitinka tuomet, kai moteris nesuvartoja Misoprostol pagal gydytojo rekomendacijas ir (arba) kraujavimas neprasideda per 24 val. po Misoprostol vartojimo.
- Nėštumas nenutrūko. Tikimybė, kad metodas nebus veiksmingas, padidėja tuomet, jei yra nesilaikoma gydytojo rekomendacijų, pavyzdžiui, jei laiko tarpas tarp Mifepristone ir Misoprostol vartojimo yra trumpesnis nei 24-36 val. Atvejais, kai nėštumas nenutrūksta arba abortas įvyksta tik iš dalies, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Simptomai, rodantys, kad nėštumas galimai vystosi toliau:
- Kraujavimas iš makšties truko trumpiau nei 4 dienas;
- Praėjus savaitei po Misoprostol vartojimo yra jaučiami nėštumui būdingi simptomai: krūtų maudimas, pykinimas, pilvo augimas;
- Išlieka teigiamas arba abejotinai teigiamas nėštumo testas;
- Vėluoja kitas mėnesinių ciklas.
Retais atvejais, kai, nepaisant vaistų vartojimo, nėštumas toliau vystosi ir moteris nusprendžia jo nenutraukti, vaisiaus apsigimimo pavojus nėra didesnis nei moterims, kurios nevartojo šių vaistų.
Vizitas po nėštumo nutraukimo
Įprastine tvarka pas gydytoją akušerį ginekologą reikia apsilankyti praėjus 7-14 d. po vaistų, skirtų nėštumui nutraukti, vartojimo, kad gydytojas įvertintų moters sveikatos būklę, ar nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas, suteiktų konsultaciją dėl nėštumo planavimo ateityje ir kontracepcijos.
Po vaistinio nėštumo nutraukimo ovuliacija (tai procesas moters organizme, kai subrendusi kiaušialąstė palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta), tai reiškia ir tikimybė vėl pastoti, grįžta per 8-14 d., todėl, neplanuojant nėštumo, yra reikalinga efektyvi ir individualiai tinkanti bei priimtina kontracepcija.