Nors Europos Sąjungoje pastaruosius 60 metų dedamos intensyvios pastangos kovoti su diskriminacija ir skatinti lygybę bei įtrauktį, vis dar egzistuoja iššūkių, ypač pažeidžiamoms grupėms. Šiame straipsnyje nagrinėjama situacija Lietuvoje, susijusi su vaikų, turinčių negalią, ir jų tėvų patiriama diskriminacija sveikatos priežiūros sistemoje. Kyla klausimai: kokia vaikų su negalia ir jų tėvų padėtis Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje? Ar jie patiria diskriminaciją? Jei diskriminacija išlieka, kokios jos apraiškos? Ar galima įžvelgti ryšį tarp diskriminacijos ir požiūrio į tėvus, auginančius vaikus su negalia? Šie ir kiti panašūs klausimai atspindi straipsnio mokslinę problematiką. Tyrimo objektas - diskriminacijos, su kuria susiduria vaikai su negalia ir jų tėvai, apraiškos Lietuvos sveikatos priežiūros ir susijusiose sistemose.
Diskriminacijos samprata ir jos formos
Diskriminacija yra sudėtingas reiškinys, apimantis įvairias neigiamas elgesio formas, nukreiptas prieš asmenis ar grupes dėl jų tam tikrų savybių ar statuso. Pagal Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro rekomendacijas, visapusiški nediskriminavimo įstatymai turėtų drausti visas diskriminacijos formas, įskaitant tiesioginę diskriminaciją (kai asmeniui taikomos mažiau palankios sąlygos dėl jo etninės kilmės, seksualinės orientacijos ar negalios), netiesioginę diskriminaciją (kai iš pirmo žvilgsnio neutrali politika ar taisyklė neproporcingai neigiamai veikia tam tikrą saugomą charakteristiką turinčius žmones), priekabiavimą (ne pageidaujamas elgesys, susijęs su saugoma charakteristika, kurio tikslas ar pasekmė yra pažeisti asmens orumą ir sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką), diskriminaciją per asociaciją (kai asmeniui taikomos mažiau palankios sąlygos dėl jo ryšio su asmeniu, turinčiu saugomą charakteristiką), diskriminaciją pagal prielaidą (kai asmeniui taikomos mažiau palankios sąlygos, nes jam priskiriama tam tikra saugoma charakteristika), diskriminaciją pagal nurodymą (kai vienas asmuo nurodo kitam diskriminuoti trečiąjį asmenį), viktimizaciją (bet koks nepalankus elgesys ar pasekmė, reaguojant į skundą ar siekiant užtikrinti lygiosios teisės principo laikymąsi), segregaciją (kai žmonės, turintys tam tikrų savybių, yra atskiriami ir jiems taikoma skirtinga prieiga prie institucijų, prekių, paslaugų, teisių ar fizinės aplinkos be jų visiško, laisvo ir informuoto sutikimo), daugkartinę (kaupiamąją) diskriminaciją (kai diskriminacija vyksta dėl dviejų ar daugiau atskirų saugomų pagrindų) ir interseksinę diskriminaciją (kai diskriminacija, vykstantis keliais pagrindais, susilieja ir sukuria išskirtinę diskriminacijos formą, kuri yra neatskiriama). Taip pat svarbu atskirti neapykantos nusikaltimus (nusikaltimai asmeniui ar turtui, motyvuoti šališkumo prieš žmones, turinčius tam tikrų saugomų charakteristikų) ir neapykantos kalbą (įžeidžiantys ar grasinantys žodžiai, raštai ar elgesys, nukreipti prieš asmenį ar grupę dėl jų saugomų charakteristikų).
Europos Sąjungos teisės ir politikos srityje diskriminacijos prevencija ir lygybės skatinimas yra svarbūs prioritetai. Nors ES teisės aktai, tokie kaip Rasinės lygybės direktyva (2000/43/EB) ir Užimtumo lygybės direktyva (2000/78/EB), suteikia tam tikrą apsaugą, kai kuriais atvejais ji yra ribota, ypač kalbant apie seksualinę orientaciją, amžių, negalią ir religiją ar tikėjimą, kur apsauga dažniausiai apsiriboja užimtumo sritimi. Vis dėlto, kai kurios ES valstybės narės, pavyzdžiui, Ispanija, taiko visapusiškus teisės aktus kovojant su diskriminacija, o daugelis kitų šalių yra sukūrusios politikas ir programas, skatinančias rizikos grupėms priklausančių asmenų įtrauktį į visuomenę.
Diskriminacijos apraiškos Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje
Tyrimų duomenys rodo, kad vaikai su negalia Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje vis dar susiduria su diskriminacija. Jos apraiškos yra įvairios ir dažnai susijusios su nepagarbiu požiūriu, nepakankamu dėmesiu ir nelygiomis sąlygomis.
- Atviras nepagarba vaikui ir jo motinai: Tai pasireiškia vaiko kaip asmens nuvertinimu, ignoruojant jo poreikius ir jausmus. Motinos, auginančios vaikus su negalia, taip pat gali patirti nepagarbą, kurios metu jų patirtis ir rūpesčiai yra ignoruojami ar sumenkinami.
- Kūdikių iš vaikų globos namų nepriežiūra ligoninėje: Ši situacija kelia didelį susirūpinimą, nes palieka bejėgius ir pažeidžiamiausius vaikus be tinkamos priežiūros ir dėmesio, kas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių jų sveikatai ir vystymuisi.
- Nelygios sąlygos vaikams su skirtingomis negaliomis: Tai reiškia, kad vaikai, turintys skirtingas negalias, gali būti traktuojami skirtingai, gaudami nevienodą priežiūros kokybę ar skirtingą prieigą prie būtinų paslaugų.
- Diskriminacija vaikų su intelekto negalia odontologinėje priežiūroje: Vaikai su intelekto negalia dažnai susiduria su sunkumais gaudami kokybiškas odontologines paslaugas. Tai gali būti susiję su personalo nepakankamu pasirengimu dirbti su tokiais vaikais, baimėmis ar tiesiog paslaugų nepritekliaus.
- Atsakingas vaistų skyrimas arba neskyrimas vaikams su negalia: Nėra tinkamai užtikrinamas vaistų skyrimas vaikams su negalia, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų sveikatai. Tai gali būti susiję su netinkama doze, netinkamu vaisto pasirinkimu ar visai neskyrimu, atsižvelgiant į jų specifinius sveikatos poreikius.
- Žemos kokybės paslaugos, pažeidžiančios vaiko ir šeimos orumą: Paslaugos, kurios teikiamos nekokybiškai, neatsižvelgiant į vaiko ir jo šeimos poreikius bei orumą, yra nepriimtinos. Tai gali apimti nepagarbų bendravimą, nepatenkinamas higienos sąlygas ar kitus veiksnius, kurie kelia stresą ir nepatogumą.
Šios apraiškos rodo, kad nors Lietuvoje ir egzistuoja teisės aktai, draudžiantys diskriminaciją, praktikoje vis dar trūksta veiksmingų mechanizmų, užtikrinančių visų vaikų, nepriklausomai nuo jų sveikatos būklės, lygias teises ir galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Psichikos sveikatos perspektyvos
Ryšys tarp diskriminacijos ir požiūrio į tėvus
Dažnai diskriminacija, su kuria susiduria vaikai su negalia, yra neatsiejamai susijusi su požiūriu į jų tėvus. Kai sveikatos priežiūros specialistai ar visuomenė apskritai turi neigiamų stereotipų ar išankstinių nuostatų apie negalią ar apie tėvus, auginančius tokius vaikus, tai gali tiesiogiai paveikti ir vaiko patirtį. Pavyzdžiui, jei manoma, kad tėvai yra "per daug rūpestingi" ar "per daug reiklūs", jų prašymai gali būti ignoruojami, o tai atsiliepia ir vaiko priežiūrai. Atvirkščiai, teigiamas ir palaikantis požiūris į tėvus, pripažįstant jų, kaip svarbiausių vaiko advokatų, vaidmenį, gali padėti sumažinti diskriminacijos apraiškas.
OECD tyrimai rodo, kad viešas palaikymas kovojant su diskriminacija ir skatinant įtrauktį yra didelis. 2023 m. apklausoje 69% europiečių teigė, kad pastangos kovoti su diskriminacija jų šalyje yra veiksmingos, o 58% sutiko, kad romų integracija švietimo, sveikatos, būsto ir užimtumo srityse yra efektyvi. Panašiai, 2022 m. OECD "Risks that Matter" apklausa parodė plačią paramą tolesnėms iniciatyvoms kovoti su diskriminacija ir skatinti įtrauktį ES. Dauguma Europos respondentų mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su diskriminacija ir skatinti įtrauktį asmenų su negalia ir mažesnio socialinio-ekonominio statuso žmonių, o 42% norėtų daugiau pastangų kovojant su etnine ir rasine diskriminacija.
Tačiau viešosios nuomonės ir empirinių tyrimų rezultatai rodo, kad anti-diskriminaciniai įstatymai ir politikos priemonės gali sušvelninti nelygybes, bent jau tam tikruose kontekstuose ir tam tikroms grupėms, tokioms kaip rasializuotos bendruomenės, LGBTI asmenys ir asmenys su negalia. Pavyzdžiui, asmenys su negalia teigia, kad jų gyvenimas pagerėjo nuo tada, kai buvo įvesti negalios lygybės įstatymai Jungtinėse Amerikos Valstijose - atsirado daugiau galimybių dalyvauti visuomenėje dėl prieinamo transporto ir pastatų bei bendruomenės įtraukties. Nors užimtumo rezultatai iš esmės nepadidėjo.
Be to, įstatymai, draudžiantys diskriminaciją, ir politikos priemonės, skatinančios įtrauktį, gali padėti formuoti socialines normas, vertybes ir lūkesčius - kovojant su prietarais, stigma ir stereotipais, kurie dažnai skatina diskriminacinį elgesį. Pavyzdžiui, daugelyje OECD šalių LGBTI asmenų priėmimas padidėjo po tos pačios lyties asmenų santuokos įstatymų įsigaliojimo, nes žmonės suvokė teisinius pokyčius kaip socialinių nuostatų pasikeitimo simbolį.
Iššūkiai ir rekomendacijos
Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje reikalingi pokyčiai, siekiant užtikrinti, kad vaikai su negalia ir jų tėvai nebūtų diskriminuojami. Tai apima:
- Personalų mokymas: Sveikatos priežiūros specialistai turėtų būti mokomi apie negalios įvairovę, empatišką bendravimą su vaikais ir jų tėvais, taip pat apie specifinius vaikų su negalia poreikius.
- Prieinamumo gerinimas: Tiek fizinis (pastatų pritaikymas), tiek informacinis (aiški ir suprantama informacija) prieinamumas yra būtinas.
- Sąmoningumo didinimas visuomenėje: Svarbu keisti visuomenės požiūrį į negalią, skatinant supratimą, toleranciją ir pagarbą.
- Įtraukios politikos įgyvendinimas: Reikėtų kurti ir įgyvendinti tokias politikas, kurios atsižvelgtų į vaikų su negalia ir jų šeimų specifinius poreikius, užtikrinant jiems lygias galimybes gauti kokybiškas paslaugas.
Remiantis OECD Anti-Discrimination Questionnaire duomenimis, dauguma respondentų teikia skirtingą teisinę apsaugą ir įtraukties politikas įvairioms grupėms, su daugiau pastangų, skirtų asmenims su negalia ir rasializuotoms bendruomenėms, nei kitoms rizikos grupėms, įskaitant LGBTI asmenis ir religines mažumas. Įstatymai, draudžiantys rasinę diskriminaciją ir diskriminaciją dėl negalios, paprastai taikomi daugiau gyvenimo sričių nei įstatymai, apimantys kitas diskriminacijos formas. Taip pat įtraukties politikos užimtumo, švietimo, mokymo ir teisingumo srityse dažniau nukreiptos į rasializuotas bendruomenes ir asmenis su negalia, o kitoms grupėms skirtos politikos dažnai apsiriboja teisingumo skatinimu. Didesnis apsaugos lygis, suteikiamas asmenims su negalia ir rasializuotoms bendruomenėms, atspindi įvairius veiksnius, tokius kaip jų patirtis diskriminacijos, nacionalinės politinės prioritetai, socialinės nuostatos į rizikos grupes ir viešas palaikymas stipresnėms politikos priemonėms šioms grupėms. Skirtumai apsaugos srityse taip pat atspindi ES teisės apimtį.
Svarbu suprasti, kad įstatyminiai draudimai yra tik vienas iš kovos su diskriminacija elementų. Siekiant realios lygybės, būtinos kompleksinės priemonės, apimančios švietimą, socialinę paramą, prieinamumo gerinimą ir visuomenės nuostatų keitimą. Tik bendromis pastangomis galime sukurti visuomenę, kurioje kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės, jaustųsi saugus, gerbiamas ir turėtų lygias galimybes pilnavertiškai gyventi.
tags: #allattamento #al #seno #sos #discriminazioni #su