Nėštumas - tai vienas jautriausių ir viltingiausių laikotarpių moters gyvenime. Tačiau ne visos laukimo istorijos baigiasi džiugiai. Viena skaudžiausių, tačiau gana dažnų patirčių - nesivystantis nėštumas. Tai diagnozė, kuri gali sukrėsti, kelti daug klausimų ir palikti emocinę tuštumą. Suprasti, kas tai yra, kokios galimos priežastys bei kaip padėti sau po tokios patirties - svarbus žingsnis link sveikimo ir naujo gyvybės laukimo.
Kas yra nesivystantis nėštumas?
Nesivystantis nėštumas (mediciniškai dar vadinamas „missed abortion“) - tai būsena, kai embrionas arba vaisius nustoja vystytis gimdoje iki 21 savaitės, tačiau organizmas kurį laiką „to nesupranta“, todėl persileidimo požymiai nepasireiškia iškart. Kitaip tariant, moteris vis dar gali jausti nėštumo požymius, bet vaisius jau nebegyvas. Dažniausiai nesivystantis nėštumas nustatomas per pirmąjį trimestrą, t. y. iki 12 nėštumo savaitės.
Nesivystantis nėštumas skirstomas į:
- Embrioninį nesivystantį nėštumą: kuomet nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį. Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta į embrioną, tai yra pagrindinė ankstyvojo nėštumo nesėkmės ar persileidimo priežastis. Dažnai tai įvyksta taip anksti, kad moteris net nežino, jog yra nėščia. Sutrikusi kiaušialąstė pirmąjį nėštumo trimestrą sukelia maždaug vieną iš dviejų persileidimų. Persileidimas yra tada, kai nėštumas baigiasi savaime per pirmąsias 20 savaičių. Kai moteris pastoja, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Maždaug nuo penkių iki šešių nėštumo savaičių jis turi virsti embrionu. Maždaug šiuo metu nėštumo maišelis, kuriame vystosi vaisius, yra apie 18 milimetrų pločio. Tačiau esant sutrikusiai kiaušialąstei, nėštumo maišelis formuojasi ir auga, tačiau embrionas nesivysto. Štai kodėl pakitusi kiaušialąstė dar vadinama anembrioniniu nėštumu. Jei kiaušialąstė sutriko, moteris galėjo pajusti nėštumo požymius. Pavyzdžiui, jos nėštumo testas gali būti teigiamas arba išnykti menstruacijos.
- Vaisiaus nesivystantį nėštumą: kuomet nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės.
Galimos nesivystančio nėštumo priežastys
Neišsivysčiusio nėštumo priežastys yra įvairios, jos dažnai derinamos. Embriono vystymąsi gali lemti tiek genetiniai (imunologinis nesuderinamumas, genų ar chromosomų mutacijos), tiek aplinkos veiksniai (motinos sergamumas, cheminis ar fizinis poveikis motinos ir vaisiaus organizmui).
- Chromosominės anomalijos: netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis. Tai natūrali atranka, kuri dažnai nepriklauso nuo moters sveikatos ar elgesio. Chromosominė patologija - tai chromosomų skaičiaus ar jų struktūros pakitimai, pasireiškiantys įvairių organų sistemų defektais, apsigimimais. Dažniausiai pasitaiko chromosomų skaičiaus pakitimai - gali atsirasti papildoma chromosoma poroje (trisomijos) arba gali trūkti vienos chromosomos (monosomijos). Gali atsirasti kartotinis chromosomų skaičiui (2n+n) - tada organizmas vadinamas poliploidiniu. Šie pakitimai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, formuojantis lytinėms ląstelėms vyro ar moters organizme. Jeigu tokios lytinės ląstelės (gametos) dalyvauja apvaisinime, užsimezga vaisius su chromosomine patologija. Daugelis tokių įvykusių klaidų nesuderinami su gyvybe ir gamta pati jas „ištaiso“ - jau ankstyvame nėštume įvyksta savaiminis persileidimas.
- Hormonų disbalansas, ypač progesterono trūkumas.
- Imuninės sistemos sutrikimai.
- Uždegimai, infekcijos (pvz., toksoplazmozė, citomegalo virusas). Labai svarbu paminėti, kad dominuojančios priežastys, lemiančios neišsivystųį nėštumą, yra infekcija, genetiniai ir hormoniniai sutrikimai. Tuo pačiu metu autoimuninis (APS) nėra reikšmingas.
- Ankstesnės gimdos ligos: miomos, sąaugos ar gimdos formos anomalijos.
- Blogi gyvenimo įpročiai (nors daugeliu atvejų ne tai lemia vystymosi sustojimą).
- Stresas: ilgalaikis ir stiprus psichologinis spaudimas gali turėti įtakos, nors tiesioginio ryšio mokslas dar neįrodė.
Akušeriai-ginekologai rizikos veiksniams priskiria šias pozicijas: moters amžius, jei jaunesnė nei 18 metų ir vyresnė nei 35 metų; įprastas persileidimas; 1-ojo nėštumo nutraukimas (medicininis abortas); pirminis ir antrinis nevaisingumas; uždegiminės vidaus lytinių organų ligos; gimdos kaklelio ir gimdos kaklelio kanalo uždegiminės ligos (74 proc. atvejų, tiriant endometriumo įbrėžimus ir kiaušialąstės audinius, nustatyta urogenitalinė infekcija); hormoniniai sutrikimai; lytinių organų infantilizmas; gimdos fibroma, endometriozė; partnerio spermos patologija; sudėtinga nėštumo eiga (nėštumo nutraukimo grėsmė, užsitęsęs, daugiau nei 7 dienas trunkantis kraujavimas iš lytinių takų).
Svarbu žinoti: motina nėra kalta. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinumas, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti. Nesivystančio nėštumo išsivystymo rizika daug kartų padidėja dėl dviejų ar daugiau veiksnių derinio. 22,2% atvejų nustatoma mišri nėštumo nutraukimo genezė. Be to, periodiniai neišsivysčiusio nėštumo dažnio svyravimai rodo šios patologijos periodiškumą. Buvo atskleistas aiškus ryšys tarp vaisiaus kiaušinėlio mirties ir pastojimo periodo. Didžiausias besivystantis nėštumas tenka laikotarpiams, atitinkantiems pastojimą ovuliacijos ir anovuliacijos ciklų „susijungimo vietose“, t.y. metų sezonais (kovo, gegužės, rugsėjo, gruodžio mėn.).
Kaip nustatomas nesivystantis nėštumas?
Tipiški klinikiniai neišsivysčiusio nėštumo požymiai, kaip taisyklė, yra užsitęsęs kraujingų dėmių atsiradimas iš lytinių takų, skausmingi ar mėšlungiški skausmai pilvo apačioje. Šie simptomai pasireiškia praėjus 2-6 savaitėms po kiaušialąstės vystymosi nutraukimo. Iki to laiko 80% atvejų atskleidžiamas neatitikimas tarp gimdos dydžio ir numatomo nėštumo amžiaus. Gimdos dydžio sumažėjimas dažniau nustatomas vaisiaus mirties metu pirmąjį nėštumo trimestrą.
Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Kartais pasireiškia:
- Nebūdingas kraujavimas.
- Pilvo maudimas.
- Sumažėję ar dingę nėštumo požymiai (pykinimas, krūtų jautrumas).
Gali atsirasti persileidimo požymių, tokių kaip: pilvo skausmai, makšties tepimas arba kraujavimas, metras yra sunkesnis nei įprastai. Jei jaučiate bet kurį iš šių požymių ar simptomų, gali būti, kad įvyko persileidimas. Tačiau ne visi kraujavimai pirmąjį trimestrą baigiasi persileidimu.
Diagnozė dažniausiai patvirtinama echoskopijos metu, kai:
- Nėra vaisiaus širdies plakimo.
- Embrionas mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites.
- Matomas tik tuščias gemalo maišelis.
Įvairių tyrinėtojų duomenimis, kas penktas norimas nėštumas nutrūksta savaime.
Ką daryti po diagnozės?
Jei jums diagnozuotas persileidimas, pasitarkite su gydytoju, ką daryti toliau. Gavus tokią diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus variantus:
- Laukiama taktika: jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą.
- Vaistinis išvalymas: skiriami vaistai, skatinantys gimdos susitraukimus. Kitas pasirinkimas gali būti ambulatoriškai vartoti vaistus, tokius kaip misoprostolis. Tačiau gali prireikti kelių dienų, kol jūsų kūnas pašalins visus audinius. Vartojant šį vaistą, gali padidėti kraujavimas ir pasireikšti šalutinis poveikis. Pasirinkus abi parinktis, gali atsirasti skausmas ar mėšlungis, kurį galima gydyti.
- Chirurginis išvalymas (abrazyija): atliekamas stacionare, dažniausiai taikant narkozę. Kai kurioms moterims būdingas išsiplėtimas ir susitraukimas (D ir C). Ši chirurginė procedūra apima gimdos kaklelio išplėtimą ir gimdos turinio pašalinimą. Kadangi D ir C iš karto pašalina likusį audinį, tai gali padėti protiškai ir fiziškai užsisklęsti. Tai taip pat gali būti naudinga, jei norite, kad patologas ištirtų audinius, kad patvirtintų persileidimo priežastį. Kitos moterys mieliau atsisako medicininio valdymo ar operacijos. Jos pasirenka leisti savo kūnui pačiam pašalinti audinį.
Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų.
Vaisiaus kariotipo tyrimas
Šio tyrimo pagalba galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius 1-22 autosomų porose ir X, Y lytinėse chromosomose bei gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos. Rezultatas gali padėti pacientams išsiaiškinti persileidimo priežastį ir sukurti strategiją, kaip sėkmingai pastoti ir planuoti nėštumą. Atliekama kontaminacijos analizė norint atmesti galimą motinos DNR buvimą/nebuvimą persileidimo medžiagoje. Užteršimo analizė yra motinos periferinio kraujo DNR ir savaiminio persileidimo DNR medžiagos palyginimas.
Vaisiaus kariotipo tyrimas būtinas, jeigu:
- Pacientė vyresnė nei 35 metai;
- Ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis;
- Anamnezėje gimęs negyvas vaikas;
- Tėvai turi chromosomų pokyčių;
- Atrankos metu nustatytos rizikos;
- Nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.
Nustatyti, ar persileidimas įvyko dėl chromosominės patologijos, galima tik atlikus kariotipo tyrimą iš savaime abortavusios medžiagos. Ne visada pavyksta užauginti ląstelių kultūrą. Priklausomai nuo įvykusio persileidimo aplinkybių, pvz., jau žuvęs embrionas kurį laiką išbuvo gimdoje, rezultato nepavyksta gauti 5-42 % atvejų. Paprastai, po abrazijos procedūros abortavusi medžiaga siunčiama patologams histologiniam tyrimui. Tačiau histologiniai embriono dangalų pakitimai nesusiję su specifine chromosomine patologija. Įvairių studijų duomenimis įrodyta, kad jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis - tai gera žinia - galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą. Tais atvejais, jeigu nustatomas normalus kariotipas, rekomenduojama papildomai tirti moterį.
Kada galima vėl planuoti nėštumą?
Persileidimą patyrusioms moterims ir poroms gydytojai dažnai pataria nėštumo planavimą atidėti bent trims mėnesiams ar ilgiau. Tačiau mokslininkai teigia, kad reikėtų atidžiau persvarstyti rekomendacijas, teigiančias, kad po persileidimo nėštumo planavimą reikėtų atidėti 3 - 6 mėnesiams. Mokslininkai pabrėžia, kad patyrus savaiminį abortą iki 20 nėštumo savaitės, nereikėtų manyti, kad motinos organizmas yra nualintas ir negabus priimti naują gyvybę.
Mokslininkai stebėjo 1 083 moteris, kurių didžioji dalis buvo patyrusios persileidimą prieš 20 savaičių ir nebuvo patyrusios jokių komplikacijų. Moterys, dalyvavusios plataus masto tyrimuose nuo 2007 iki 2011 metų, buvo stebimos šešių menstruacinių ciklų laikotarpiu. Buvo pastebėta, kad per 76 proc. moterų bandė pastoti trijų mėnesių laikotarpiu po persileidimo. Šios moterys turėjo didesnę galimybę pastoti už tas, kurios nėštumo planavimą buvo nukėlusios trims ir daugiau mėnesių. Beveik 70 proc. moterų, neatidėliojusių nėštumo, pastojo. Iš grupės, kurios dalyvės nėštumo planavimą buvo atidėjusios vėlesniam laikui, pastojo tik 51 proc. moterų. 53 procentai moterų, neatidėliojusių nėštumo, pagimdė išnešiotus kūdikius.
Svarbu paminėti, kad porai gali būti reikalingas laikas emociniam išgijimui po netekties.
Emocinė pusė - kaip padėti sau?
Nesivystantis nėštumas yra netektis, net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą. Svarbu:
- Leisti sau išgyventi emocijas, neversti savęs „greitai pamiršti“.
- Pasikalbėti su artimaisiais arba specialistais - psichologo pagalba labai svarbi.
- Neslėpti jausmų ir nebijoti ieškoti palaikymo (yra moterų grupės, forumai).
- Skirti laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai prieš planuojant naują nėštumą.
Žinoma, svarbu suprasti ir fizinį pasiruošimą. Po valymo, sulaukus pirmųjų mėnesinių, ir vėl pastojus, svarbu atlikti visus reikiamus tyrimus. Jei buvo nustatyti skydliaukės veiklos sutrikimai, kaip hiperaktyvi skydliaukė, būtina nuolat stebėti jos veiklą ir vartoti paskirtus vaistus visą nėštumo laikotarpį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kraujo grupių nesuderinamumą, kuriam esant skiriamas imunoglobulinas.
Ar galima pastoti vėl?
Taip. Dauguma moterų po nesivystančio nėštumo be problemų pastoja ir pagimdo sveikus vaikus. Kiekviena situacija yra skirtinga ir optimizmo, susilaukti vaikelio nereikia prarasti. Kai kurioms šeimoms, problemas išsprendžia paprastas atsipalaidavimas, išvykimas atostogų. Bet kokiu atveju, svarbu pasirinkti gerą gydytoją ir stiprinti organizmą. Žinokite, kad teigiamos mintys irgi daro didelę įtaką jums abiems. Jeigu tai ne pirmas nesėkmingas bandymas, pasikonsultuokite su gydytoju, atlikite reikiamus tyrimus, apsilankykite genetiko konsultacijoje. Pasitarkite su ginekologu, kiek laiko jums reikėtų saugotis nėštumo. Paprastai kitas nėštumas praeina be jokių komplikacijų, ir šeimai gimsta visiškai sveikas vaikelis.
Persileidimas yra nemalonus, tačiau natūralus ir dažnai pasitaikantis dalykas - daug dažniau, nei atrodytų. Neretas atvejis, kai persileidimas įvyksta labai ankstyvoje stadijoje, moteriai dar net neįtariant nėštumo. Kai nėštumas baigiasi persileidimu, kyla natūralus nerimas, kad taip gali nutikti ir kitą kartą. Daugumai persileidimą patyrusių nėščiųjų pirmojo trimestro dienos slenka ypatingai lėtai, jos su baime laukia savaitės, kuomet praeitą kartą nutrūko nėštumas. Į dienotvarkę įtraukite kasdieninius pasivaikščiojimus gryname ore. Padėti gali ir meditacija ir malda. Norą tapti tėvais ir vaikelio troškimą gali pakeisti baimė vėl patirti netektį ir abejonės, kad sugebėsite tai išgyventi dar kartą.
Pasiruošimas naujam nėštumui: svarbiausi aspektai
Tinkamas pasiruošimas nėštumui padeda išvengti daugybės nereikalingų rūpesčių, todėl dar prieš svarstant apie šeimos pagausėjimą, naudinga skirti dėmesio sveikatos priežiūrai. Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu moterims svarbu skirti dėmesio savo sveikatai. Tai leidžia sumažinti įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, persileidimo, vaisiaus vystymosi anomalijų, priešlaikinio gimdymo bei kitų pavojingų būklių riziką.
Ginekologo konsultacijos metu aptariama nėštumo galimybė, atliekama apžiūra, prireikus, paimamas makšties išskyrų ar citologinis gimdos kaklelio tepinėlis dėl galimų gimdos kaklelio ikivėžinių bei vėžinių pakitimų atmetimo. Taip pat atliekamas echoskopinis mažojo dubens tyrimas, kuris leidžia atmesti anatomines patologijas, galinčias trukdyti pastoti, pavyzdžiui, kiaušidžių cistas, gimdos miomas ar polipus.
Vienas esminių dalykų - prieš bandant pastoti bent kelis mėnesius gerti folio rūgšties papildus. Kito maisto papildų reikalingumą dažnai lemia asmeninė moters sveikatos būklė, nepilnavertė mityba ar gyvenimo būdo ypatumai. Tam, kad būtų užtikrintas sveikas nėštumas ir vaiko vystymasis, moters gyvenimo būdas turėtų pasikeisti: sveika mityba - įtraukti į racioną daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir sveikų baltymų. Būtina atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, nes jie turi neigiamą poveikį reprodukcinei sveikatai ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat vertėtų vengti drastiškų dietų, streso ir nerimo.
Remiantis moksline literatūra, tiek per mažas, tiek per didelis kūno masės indeksas (KMI) turi neigiamos įtakos vaisingumui. Per žemas KMI (mažiau nei 18,5) siejamas su lytinių hormonų disbalansu, ovuliacijos sutrikimais bei vaisingumo sumažėjimu. Norint efektyviai kontroliuoti svorį, svarbu laikytis subalansuotos mitybos, riboti perdirbtų maisto produktų ir cukraus kiekį.
Pasak specialistų, vienas dažniausių pacienčių klausimų - ar norint pastoti po hormoninių kontraceptinių priemonių nutraukimo reikia imtis kokių nors išskirtinių veiksmų. Tokiais atvejais specialus pasiruošimas nėštumui nėra reikalingas ir galima iškart planuoti nėštumą: svarbu neišsigąsti, jei vos nutraukus hormoninę kontracepciją, menstruacijos tampa nereguliarios. Remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, nutraukus hormoninę kontracepciją, iškart pastoti didesnę tikimybę turi jaunesnės nei 35 m.
Ilgalaikis bandymas pastoti gali būti sunkus ir emociškai įtemptas laikotarpis. Jei bandymai trunka ilgiau nei 12 mėn., verta pasitarti su gydytoju. Susidūrus su sunkumais pastoti, svarbu neprarasti vilties.
Papildai planuojančioms nėštumą
Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui.
- Folio rūgštis: pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų.
- Vitaminas D: skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai.
- Omega-3 riebalų rūgštys: būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus.
- Geležis: anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas.
- Kiti vitaminai ir mineralai: įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.
Tačiau nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Ir nepamirškite, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.
tags: #rimanere #incinta #dopo #morte #intrauterina