Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės, taip skatinant pirmąjį kontaktą ir žindymo pradžią. Šis straipsnis skirtas aptarti naujagimio mitybos ypatumus, pradedant nuo pirmojo prisilietimo iki papildomo maitinimo įvedimo. Aptarsime motinos pieno naudą, žindymo subtilybes, galimas problemas ir jų sprendimo būdus, taip pat mišiniais maitinamų kūdikių mitybos ypatumus.
Pirmosios dienos: priešpienis ir žindymo pradžia
Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu. Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką. Priešpienis yra itin maistingas ir koncentruotas pienas, kuris gaminasi pirmomis dienomis po gimdymo.
Praėjus pirmosioms, intensyviausio žindymo paroms bus truputį lengviau. Leiskite vaikeliui miegoti, tačiau dieną jį pažadinkite (jeigu anksčiau neatsikels pats) kas 3, naktį - kas 4 valandas.
Pieno rūšys ir jų kaita
Pieno sudėtis kinta priklausomai nuo kūdikio amžiaus ir žindymo etapo:
- Priešpienis (1-2 dienos): gelsvas, labai kaloringas ir maistingas.
- Pereinamasis pienas (3-14 diena po gimdymo): priešpienio ir brandaus pieno mišinys, kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečią gyvenimo parą jau yra maždaug graikiško riešuto dydžio ir vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno vieno maitinimo metu.
- Brandusis pienas (nuo 10-14 dienos po gimdymo): šviesesnis, baltas ar net melsvas. Žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno.
Žindymo svarba ir taisyklės
Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis. Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis. Motinos pienas yra išties nuostabus maistas. Motinos pienas puikiai patenkina kūdikio organizmo poreikius ir aprūpina jį reikiamu kiekiu vitaminų, mineralų, riebalų ir baltymų, kad kūdikis augtų sveikas. Motinos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Maitinimas krūtimi yra svarbiausias įgūdis, kokį įgysite pirmosiomis dienomis po gimdymo. Kad maitinimas būtų kuo sklandesnis, pasikonsultuokite su savo akušere. Ji jums suteiks daugybę naudingų patarimų ir žinių šiuo klausimu. Pirmosiomis dienomis (ir naktimis) daugiausia jėgų atims kūdikio žindymas.
Kad įgustumėte taisyklingai maitinti krūtimi, turėsite šiek tiek pasipraktikuoti. Iš pradžių šis procesas gali būti skausmingas, ypač jei vaikelis netinkamai apžioja krūtį. Paprašykite, kad akušerė jus pamokytų taisyklingo žindymo technikos, ir netrukus galėsite pati be vargo maitinti savo mažylį. Žindymo metu pakankamai laiko prie krūties praleidęs kūdikis galiausiai pasiekia riebųjį pieną. Jis yra daug tirštesnis, maistingesnis, kaloringesnis, todėl tokio pieno pažindęs kūdikis jaučiasi sotus ilgesnį laiką.
Nemažai naujų mamyčių nerimauja, kad jų mažylis negauna pakankamai pieno. Vis dėlto kūdikį gali reikėti maitinti kas valandą. Visiškai normalu, jei pirmąją savaitę naujagimis neteks iki 10 proc. savo kūno svorio. Per daug nesirūpinkite dėl būtinybės vaikelį maitinti pagal tam tikrą grafiką. Nors tiksliai sunku pasakyti, kas kiek laiko jūsų kūdikis norės žįsti, tačiau greitai pastebėsite tam tikrus ženklus, rodančius, kad jis jau išalko. Leiskite kūdikiui žįsti tiek, kiek jis nori. Tegul visiškai ištuština vieną krūtį ir tik tada siūlykite antrąją.
Naujagimio svoris ir augimo šuoliai
Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno.
Žindyvės mityba: ką valgyti ir ko vengti
Kartais sakoma, kad nėštumo metu moteris turėtų valgyti už du, tačiau tai yra netiesa. Energijos poreikis nėštumo metu išauga, palyginus, nežymiai. Esant nepakankamai, skurdžiai ar stipriai apribotai žindyvės mitybai, jos organizmas naudos savo atsargas tam, kad būtų užtikrinta pakankama pieno gamyba ir optimali motinos pieno sudėtis. Tačiau tai gali neigiamai paveikti pačios moters sveikatą.
Svarbu pažymėti, kad papildomų kalorijų poreikis išlieka viso žindymo metu, net ir pradėjus primaitinimą, bet žindymui retėjant. Iki kūdikio primaitinimo (t.y. ~ pirmuosius 6 mėn.) pieno gamyba yra intensyviausia, vėliau ji kiek nuslopsta, tačiau žindymo pradžioje yra sunaudojama dalis motinos kūno riebalų atsargų ir jie nebegali būti naudojami kaip energijos šaltinis. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pateikiamose rekomendacijose teigiama, kad žindančios moterys netenka svorio būtent dėl kūno riebalų atsargų sunaudojamo: per pirmuosius 6 mėn.
Pagrindinės maistinės medžiagos žindyvei
- Baltymai: Nuo antrojo nėštumo trimestro ir žindymo metu baltymų kiekis išauga iki 1,1 g/kg per parą ir turi sudaryti 20 proc.
- Angliavandeniai: Nėščiajai ar žindyvei reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Svarbu rinktis lėtai įsisavinamus angliavandenius, o greitai įsisavinamus (t.y. cukrų) riboti.
- Riebalai: Riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau svarbu, kad būtų vartojami sveikatai palankūs riebalai. Nėštumo ir žindymo metu ypač svarbios ir naudingos yra omega-3 riebalų rūgštys.
- Skaidulinės medžiagos: Svarbios virškinimui ir sotumo jausmui palaikyti.
- Vanduo: Žindyvei reikia išgerti apie 2-2,5 litro skysčių per parą.
Vitaminai ir mineralai
- Vitaminas D: Užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju.
- Vitaminas B12: Svarbus nervų sistemos funkcijai ir kraujodarai.
- Folio rūgštis: Būtina ląstelių dalijimuisi ir augimui.
- Vitaminas A: Svarbus regėjimui, imuninei sistemai ir odos sveikatai.
- Vitaminas C: Stiprina imuninę sistemą ir padeda pasisavinti geležį.
- Geležis: Būtina deguonies pernešimui kraujyje.
- Kalcis: Svarbus kaulų ir dantų stiprumui.
- Jodas: Būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Jodo poreikis daugumai moterų yra didesnis nei gaunamas su maistu, tačiau ne tik jodo trūkumas, bet ir didelės dozės yra žalingos.
"Rizikingi" produktai: stebėkite kūdikio reakciją
Mama neturėtų atsisakyti produkto vien todėl, kad vaikui tai sukėlė pilvuko pūtimą: dauguma „rizikingų“ produktų yra sudėtinė sveikos mitybos dalis ir tikrai ne visiems vaikams dėl jų kyla bėdų. Vienaip ar kitaip, tiek mamų stebėjimai, tiek mokslininkų tyrimai rodo, kad tam tikri produktai gali būti įtraukti į „rizikingų“ produktų sąrašą visai pagrįstai.
Kava, šokoladas, juoda ir žalia arbata, kofeinas: Šiuo atveju problemą sukelia ne patys produktai, o juose esantis kofeinas. Jei geriate daug kavos, kofeino patenka ir į kūdikio organizmą (beje, iš ten kofeinas pasišalina lėčiau, nei iš jūsų organizmo). Sprendimas: nėra būtina šių produktų atsisakyti. Užteks tik apriboti jų vartojimą - ypač, jei pastebite kūdikio elgesio pasikeitimus. Stenkitės kofeino turinčių gėrimų gerti kuo mažiau, gerkite juos tuoj po žindymo - kad iki kito maitinimo kofeino koncentracija kraujyje būtų minimali. Rinkitės kavą be kofeino, o juodą šokoladą pakeiskite pienišku - jame kofeino yra mažiau. Kavą, juodąją ar žaliąją arbatą galite pakeisti raudonąja arbata - joje nėra kofeino.
Pieno produktai: Karvės pienu kūdikių iki vienerių metų maitinti nerekomenduojama. Mažylio organizmas gamina per mažai fermentų, reikalingų karvės pieno baltymams suskaldyti. Sprendimas: sumažinkite pieno produktų vartojimą, arba kuriam laikui visai jų atsisakykite. Stebėkite, ar pagerės kūdikio savijauta. Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri. Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją. Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė (iki 4-6 mėn).
Citrusiniai vaisiai, braškės, pomidorai: Citrusiniuose vaisiuose - apelsinuose, greipfrutuose, citrinose, mandarinuose, pomelo - yra rūgščių, kurios dirgina vis dar besiformuojančią, jautrią kūdikio virškinimo sistemą. Mažyliui gali pūsti pilvuką, prasidėti bėrimai, jis gali atpilti. Sprendimas: Kelis pirmus mėnesius atsisakykite citrusinių vaisių.
Daržovės iš kryžmažiedžių (arba kitaip bastutinių) šeimos: Bastutinės daržovės yra žinomos kaip skatinančios pilvo pūtimą. Sprendimas: tikrai ne visos žindančios mamos šį faktą galėtų patvirtinti - kai kurios valgo kopūstus be jokio „šalutinio poveikio“ kūdikiui. Tinkamos šios daržovės judviem ar ne, galite nustatyti tik bandymo būdu. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kultūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja.
Alkoholis: Specialistų teigimu, tikimybė, kad kūdikiui pakenks kartais prie pietų stalo išgeriama vyno taurė, yra nedidelė. Tačiau didesni kiekiai neigiamai veikia jo raidą, aktyvumą ir augimą. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl vertėtų vengti alkoholio: tai sumažina jūsų budrumą, didina buitinių traumų tikimybę, taip pat ir tikimybę sužaloti kūdikį. Nusprendėte išgerti taurę vyno?
Cukrus: Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje.
Prieskoniai ir prieskoninės daržovės: Kaip kūdikis reaguos į čili pipirą ar česnaką, priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, nuo to, kokį maistą valgydavote nėštumo metu. Dažniausiai žindomiems kūdikiams nepatinka aitrioji (čili) paprika, pipirai, česnakas (taip pat ir jo kvapo „įsigėręs“ motinos pienas, pakitęs pieno kvapas ir skonis net gali lemti krūties streiką). Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį.
Mėta, petražolės, šalavijai: Šios prieskoninės žolelės slopina pieno gamybą. Būtent mėtų arbata rekomenduojama kaip natūrali priemonė pieno gamybai nutraukti, kai kūdikis yra atjunkomas nuo krūties. Petražolių pertekliaus taip pat vertėtų vengti.
Žuvis: Kaip ir nėštumo metu, reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų, kuriose yra didesni gyvsidabrio kiekiai: skumbrės, ryklio, kardžuvės, jūrinių ešerių, tuno.
Gazuoti gėrimai: Juos reikėtų vartoti saikingai ne tik nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Gazuotuose gėrimuose (taip pat ir gazuotame vandenyje) yra daugiau natrio, nei reikia normalioms organizmo funkcijoms palaikyti.
Kūdikio problemos ir jų sprendimai
Kūdikio irzlumas, pilvuko diegliai ar pūtimas, bėrimai, atpylimai - visa tai gali būti ženklas, kad jam netinka tam tikros maisto medžiagos. Kūdikio virškinimo sistema netoleruoja (nėra pasirengusi suvirškinti) tam tikrų medžiagų. Kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams. Tai rimtesnė problema, nei maisto netoleravimas. Kūdikį veikia tam tikros maiste esančios medžiagos (pvz. kofeinas).
Diegliai (kolikos)
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma.
Ką daryti:
- Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų.
- Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą.
- Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai).
- Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas.
Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
Atpylimas
Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
Viduriavimas
Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva.
Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
Kiek ir kada valgyti?
Jokių griežtų normų, kiek kiekvieną mėnesį ir kiekvieną maitinimą turi suvalgyti naujagimis ar kūdikis, nėra nustatyta. Kiekvienas kūdikis yra skirtingas - vienas valgo mažiau ir jam pakanka, kitas daugiau. Logiška, kad sukakus 6 mėnesiams, kai kūdikis pradedamas papildomai primaitinti, suvalgomo pieno kiekis per parą sumažėja, net tada pradedama duoti papildomo maisto. Mėnesio kūdikis vieno žindymo metu išgeria 90-100 ml pieno, o per parą - apie 600 ml. Aukščiau pateiktais vidutiniais skaičiais dera vadovautis ir duodant nutrauktą motinos pieną ar pieno mišinį.
Pagrindinis rodiklis, ar kūdikiui užtenka maisto, yra jo svorio ir ūgio augimas, atitinkantis dabar nustatytas normas. Pirmąsias 3-8 gyvenimo savaites naujagimis ir kūdikis nesugeba tobulai orientuotis laike. Dėl to jis atsibunda įvairiu laiku ir prašo valgyti. Jei įminga, valgymui nežadinkite. Pirmą gyvenimo mėnesį kiekvienas naujagimis pats pasirenka, kiek kartų per parą valgyti ir kiek mililitrų motinos pieno/mišinio suvalgyti. Normalu, kai naujagimis vieną parą valgo 6, kitą parą - 9 kartus. Pirmajam mėnesiui baigiantis dauguma naujagimių valgo 6-7 kartus per parą. Vieną kartą tos pačios paros metu naujagimis ar kūdikis išgers daugiau mililitrų mamos pieno/mišinio, kitą kartą - mažiau. Augdamas kūdikis keičia savo maitinimosi tvarką - ilgėja tarpai tarp maitinimų, vietoje 7 ar 6 kartų per parą valgo 5 kartus. Kūdikio valgymo tvarkos nederėtų sustandartizuoti, nes mažylio norai nėra kompiuterio programa. Tik pats kūdikis žino, kiek jis kiekvieną kartą nori valgyti. Kitaip tariant, jei mama mažyliui nori gero, tai ji „neprievartauja“ suvalgyti kuo daugiau. Daugiau nėra geriau, nes kūdikis priauga per daug svorio, susiformuoja blogas įprotis persivalgyti, kenkiantis kūdikio sveikatai. Storas kūdikis nėra sveikatos, grožio ir šeimos gerovės atspindys. Mišinėlius reikia gaminti prieš pat maitinimą ir tik vienam kartui. Geriau pagaminti 20-40 ml daugiau nei įprastai suvalgo mažylis, nes nežinia, kiek jis norės šį kartą. Kiekvienas pieno mišinio gamintojas nurodo vidutinius skaičius su nuokrypiu į didesnę pusę, nes jam yra svarbu kuo daugiau parduoti gaminamo produkto. Nuo kūdikio skrandžio talpos jo apetitas nepriklauso. Kūdikiai gimsta nevienodo svorio. Dėl to auga nevienodai sparčiai. Skrandžio talpa priklauso nuo kūdikio svorio. Todėl nėra tikslios matematinės „skrandžio talpos kiekvieną mėnesį“ išraiškos.
Papildomas maitinimas: kada ir kaip pradėti?
Papildomą maitinimą kūdikiui pradėkite duoti ne anksčiau kaip 4 mėnesių ir ne vėliau kaip 6 mėnesių*. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi, pradėsite ir jo papildomą maitinimą. Gal pastebėjote, kad kūdikis nepasisotina valgydamas mamos pieną ar pieno mišinį? O gal Jūsų kūdikis jau labai domisi nauju maistu ir nori valgyti iš šaukštelio? Išlikite kantrūs, jeigu kūdikis išspjaus pirmus košės šaukštelius. Supraskite, kad jam dar reikia mokytis nuryti naują tirštą maistą iš šaukštelio.
Keturių-šešių mėnesių amžiaus kūdikiai nebegauna pakankamai maisto medžiagų ir energijos vien iš mamos pieno ar pieno mišinio. Be to, pradėjus valgyti tirštą maistą, “į darbą įsijungia” kramtymo raumenukai, kurie yra aplink kūdikio burnytę. Per kelis ateinančius mėnesius dienos maitinimas mamos pienu ar pieno mišiniu palaipsniui bus keičiamas į maitinimą tirštu maistu. Pirmiausia rekomenduojame keisti pietų meto maistą, po to - vakarienės, galiausiai - pavakarių.
Pradėkite nuo vienos rūšies daržovių tyrelės. Jos lengvai virškinamos, supakuotos nedideliuose - 125 g - indeliuose. Papildomą maitinimą pradėkite pagal „Trijų žingsnių taisyklę“ nuo kelių šaukštelių (4-6) vienos rūšies daržovių tyrelės (pavyzdžiui, HiPP Bio Ankstyvųjų morkų arba HiPP Bio Pirmųjų moliūgų). Jūsų vaikui nesijaus sotus nuo kelių šaukštelių daržovių tyrelės, todėl po to jam dar duokite mamos pieno arba pieno mišinio. Kiekvieną dieną po truputį didinkite daržovių šaukštelių skaičių. Išlikite ramūs, jeigu Jūsų kūdikis pradžioje nelabai norės valgyti tiršto maisto - kantriai bandykite vėl kitą dieną. Jeigu matote, kad vaikas gerai toleruoja vieną daržovę, po kelių dienų galite pasiūlyti kitą daržovę (jeigu papildomą maitinimą pradėjote nuo HiPP Bio Ankstyvųjų morkų, dabar pasiūlykite HiPP Bio Pirmųjų moliūgų tyrelę). Tai bus pirmas žingsnis. Po to prie jau valgytos daržovės pridėkite kitą daržovės rūšį, pavyzdžiui, bulvę (HiPP Bio Ankstyvosios morkos su bulvėmis). Jeigu pirmieji du papildomo maitinimo žingsniai vyksta sklandžiai, t.d. vaikas gerai toleruoja daržoves, tada apie trečią savaitę nuo papildomo maitinimo pradžios pradėkite daryti trečią žingsnį: prie dviejų daržovių pridėkite mėsytės, pavyzdžiui, HiPP Bio Morkos su bulvėmis ir ėriuko mėsa.
Kaip apžioti | „wikiHow“ klausia žindymo konsultanto
Patarimai pradedant papildomą maitinimą:
- Jūs galite pagaminti pietų patiekalą sumaišant dvi skirtingas HiPP tyreles: pageidaujamas daržoves (apie 90 g) su maždaug puse indelio (apie 60 g) HiPP mėsos ruošinio.
- Deserto? Rekomenduojame kelis šaukštelius vaisių tyrelės, kurioje gausu vitamino C.
Motinos pienas: nepakeičiamas maistas ir jo nauda
Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai [1, 7]. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių. Išimtinai žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos [7]. Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu [1, 6]. Išimtinai žindymas yra kūdikio maitinimas tik motinos pienu (motinos ar donorės), neduodant jokių kitų skysčių ar maisto (išskyrus oralinės rehidracijos skysčius, vitaminus, mineralines medžiagas ar vaistus, jeigu reikia) [5]. Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui. Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais. Motinos pienas yra pagrindinis energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu ir mažina nepakankamai maitinamų kūdikių mirtingumą.
Teigiama, kad 4-6 mėnesių amžius yra „jautrusis laikotarpis“ (tai ribotas laikotarpis, per kurį smegenys yra ypač imlios patirties poveikiui), per kurį galima pasiūlyti naujų skonių [4]. Amžius yra vienintelis parametras, pagal kurį sprendžiama, kada pradėti papildomą maitinimą kūdikiui, neturinčiam su rijimu susijusių problemų. Laikotarpis, kada galima pradėti papildomą maitinimą, yra nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus. Ankstyvas papildomo maitinimo įvedimas iki 4 mėnesių amžiaus gali kelti užspringimo riziką, padažnėti ūmių gastroenteritų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, sutrikti geležies ir cinko, gaunamų iš motinos pieno, biologinis prieinamumas, o pienas gali būti pakeistas kitais, ne tokiais maistingais maisto produktais (netinkamais motinos pieno pakaitalais) [7]. Maitinant motinos pienu pirmus 4-6 mėnesius, kūdikiui nereikia jokio papildomo maisto ar skysčių.
Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ang. The European Society for Paediatric Gastroenterology Hepatology and Nutrition, ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas [2], skirtas sveikiems išnešiotiems Europoje gyvenantiems kūdikiams [5]. Rekomendacijos nurodo, jog išimtinai žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių). Siektinas tikslas - išimtinai ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites) [5]. Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2022 m. išleido papildytas Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas Lietuvos gyventojams. Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto [3, 7]. Pavėluotas papildomo maitinimo įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas papildomo maitinimo įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką [3]. Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai. Jei tuo metu jie negauna kieto maisto (skirtingai nuo tiršto maisto, kurį galima duoti bet kada po gimimo), vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti.
Vaisiai keturių mėnesių kūdikiui: kada ir kaip juos įvesti?
Nors straipsnio tema yra "krūtimi maitinimas ir vaisiai 4 mėnesius", svarbu pabrėžti, kad oficialios rekomendacijos, tiek Lietuvos, tiek tarptautinės, nurodo, jog papildomas maitinimas, įskaitant vaisius, turėtų būti pradedamas ne anksčiau kaip 4-6 mėnesių amžiaus, o dažniausiai - apie 6 mėnesius. Prieš 4 mėnesius kūdikio virškinimo sistema dar nėra visiškai subrendusi, kad galėtų tinkamai apdoroti kietesnį maistą, įskaitant vaisius.
Jei jūsų kūdikiui yra keturi mėnesiai ir jis rodo pasirengimo ženklus papildomam maitinimui (pvz., domisi maistu, bando jį paimti į burną, sėdi su parama), galite pradėti nuo labai nedidelio kiekio daržovių tyrelės, kaip minėta anksčiau. Vaisių įvedimas paprastai atidedamas iki vėlesnio etapo, kai kūdikis jau yra susipažinęs su daržovėmis ir jo virškinimo sistema yra labiau pasirengusi.
Jei vis dėlto nuspręstumėte įvesti vaisius anksčiau nei rekomenduojama, svarbu laikytis šių principų:
- Pradėkite nuo vienos rūšies: Pasirinkite vieną vaisių, pavyzdžiui, obuolį ar kriaušę, ir duokite labai mažą kiekį (kelis lašus ar pusę arbatinio šaukštelio).
- Stebėkite reakciją: Atidžiai stebėkite kūdikį kelias dienas po naujo vaisiaus įvedimo. Atkreipkite dėmesį į galimus alerginius požymius (bėrimus, pilvo pūtimą, vėmimą, viduriavimą) ar kitus virškinimo sutrikimus.
- Venkite alergenų: Pirmųjų mėnesių metu venkite potencialiai alergeniškesnių vaisių, tokių kaip braškės ar citrusiniai vaisiai.
- Tinkama konsistencija: Vaisius turėtų būti sutrintas iki vientisos tyrelės, be jokių gabalėlių.
- Vėliau - kitos rūšys: Kai kūdikis gerai toleruos pirmąjį vaisių, galite po truputį įvesti kitų, taip pat stebėdami jo reakciją.
Svarbu suprasti, kad motinos pienas arba adaptuotas mišinys turėtų likti pagrindiniu kūdikio maistu iki maždaug 6 mėnesių amžiaus. Papildomas maistas, įskaitant vaisius, yra tik papildymas, o ne pagrindinis maisto šaltinis ankstyvame amžiuje. Visada geriausia pasitarti su savo pediatrų ar šeimos gydytoju dėl tinkamiausio laiko ir būdo pradėti papildomą maitinimą, atsižvelgiant į jūsų kūdikio individualią raidą ir sveikatą.
*Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu.