Šioje knygoje apžvelgiami sudėtingi motinos ir vaiko santykiai, pateikiamos įvairios patirtys ir požiūriai, kurie gali padėti skaitytojams giliau suprasti šį svarbiausią gyvenimo ryšį. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė dr. Marija Vaštakė, ši knyga gali būti terapinė ir ją rekomenduoja skaityti savo klientams, kurie patiria sunkumų bendraudami su mamomis. Knygoje pasakojamos istorijos priverčia sustoti, sukrečia, skatina susimąstyti ir įkvepia atsiverti mamoms, pasidalyti tuo, kas slegia ir persekioja.
Pirmoji patirtis ir jos įtaka ateičiai
Tėvai yra pirmieji žmogaus autoritetai. Būtent nuo santykio su autoritetu priklauso asmens ir visuomenės vystymasis, vertybių sistemos, pasitikėjimo savimi raida, gebėjimas gyventi autentiškai, priimti sprendimus ir jausti atsakomybę už juos. Mama yra vaiko gyvenimo centras, todėl labai svarbu, kad ji priimtų vaiką besąlygiškai, vėliau keltų adekvačius reikalavimus bei pripažintų jį kaip atskirą asmenį ir skatintų jo atsiskyrimą. Tai padeda formuotis laisvam žmogui. Kai santykiai ydingi, kai vaikas nėra priimamas, jam keliami neadekvatūs reikalavimai, ignoruojami jausmai, jis jaučiasi apleistas, menkavertis ir kartais net aplanko jausmas, kad apskritai neturi teisės gyventi. Taigi, mama gali būti ir besąlygiškai priimanti, duodanti, auginanti, ir griaunanti, net atimanti teisę gyventi. Žalingas bei stabdantis vaiko raidą yra ir mamos hiperglobojantis elgesys. Iš to, ką įvardijau, matome, kad gali susiformuoti jausmų mamai kokteilis. Jei jausmų prisikaupia daug ir jie neišreiškiami, kraštutiniu atveju žmogus renkasi nutraukti santykius su mama. To išvengti galime tik atvirai kalbėdamiesi ir nusistatydami patogias bei priimtinas bendravimo ribas.
Neišspręsti santykiai su mama gali turėti skirtingų padarinių. Kai vaikui nepavyksta atsiskirti nuo mamos, jau suaugęs jis susiduria su sunkumais kurdamas kitus santykius. Toks žmogus ir su partneriu kuria priklausomus santykius. Jis visada alkanas dėmesio, reikalauja perteklinio rūpesčio arba prisiima tėvų vaidmenį: kontroliuoja, riboja laisvę ar savinasi kitą žmogų. O tai trukdo augti savarankiškoms asmenybėms.
Knygos galia pradėti pokalbį
Visos knygoje papasakotos istorijos liudija, koks nelengvas ir jėgų reikalaujantis žingsnis atsiverti ir pasidalinti jausmais su mama. Nenuostabu, nes dažnai mamoms jaučiame visą spektrą jausmų, kurie gali būti labai prieštaringi. Nešiojamos nuoskaudos pradeda trukdyti kasdienybėje, kliudo megzti pilnaverčius ryšius. Nuoskaudos tolina mus nuo mamų, kartais net nutinka taip, kad mamų netenkame joms esant gyvoms. Žmonės skatinami atverti tuos sieloje nešiojamus skaudulius. Atvirumas išlaisvina, pasidaro lengviau. Net ir tada, kai iš mamų jie nesulaukia tokios reakcijos, kokios tikėjosi.
Viena iš knygos dalyvių pasakoja apie savo patirtį: „Mano mama buvo itin griežta, turėjau nemažai nuoskaudų. Kai mama susirgo onkologine liga (su liga ji gyveno penkerius metus), ryžausi atviriems pokalbiams. Tai mus labai suartino. Mama man dėkojo ir, kai ji išėjo, jutau, kad viena kitai pasakėme beveik viską. Jei būčiau atradusi šią knygą, kai mama dar buvo gyva, manau, būčiau pasiryžusi su ja atvirai kalbėtis dar anksčiau…“
Iššūkiai ir baimės: kaip pradėti kalbėtis?
Nors knygoje sutinkama ir šviesių, įkvepiančių istorijų, dauguma jų išryškina tarpusavio bendravimo sunkumus. Labai svarbu suprasti, kas trukdo tokius pokalbius pradėti. Dažnai tai būna baimė. Baimė, kad nesupras, neišgirs, nusisuks. Baimė įskaudinti mamą. Kai įvardijate baimę, lengviau pasiryžti kalbėtis. Taip pat reikia pagalvoti apie lūkesčius. Ko mes tikimės iš šio pokalbio? Jei tikimės, kad mama pasikeis, tai gali ir neįvykti. Jei norime, kad santykiai būtų aiškesni, daugiau kalbėtume apie jausmus, ieškotume būdų, kaip priimti mamą tokią, kokia ji yra, nusistatytume bendravimo ribas - tai realistiški lūkesčiai. Kalbėdamiesi, visų pirma, padedame sau, nusimetame akmenį nuo dūšios, nesprogdiname savęs iš vidaus. Kalbėtis visada verta.
Vertė visiems
Knyga vertinga visiems, nes gali paskatinti dar kartą permąstyti savo santykius su svarbiausiu gyvenimo žmogumi - mama. Papasakotos istorijos parodo, kaip svarbu kalbėtis, ir įkvepia atvirumui.