Nuo 2023 m. Lietuvoje įteisintas medikamentinis abortas, reaguojant į sveikatos apsaugos ministro pasirašytą įsakymą, atveria naują, tačiau prieštaringų diskusijų ir susirūpinimo kupiną skyrių moterų sveikatos srityje. Nors šis metodas pristatomas kaip saugesnė alternatyva chirurginiam abortui, leidžianti moterims nutraukti nėštumą namuose, išgėrus medikamentų, ekspertai kelia rimtų abejonių dėl jo saugumo, emocinių pasekmių ir informuoto sutikimo užtikrinimo.
Medikamentinis abortas: "Vaistai be žalos" ar didesnė rizika?
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad medikamentinis abortas moterims suteiks galimybę rinktis "saugesnę alternatyvą" chirurginei procedūrai. Tačiau akušeris ginekologas, Pasaulinės gydytojų federacijos "Už žmogaus gyvybę" Lietuvos asociacijos valdybos narys Virgilijus Rudzinskas griežtai nesutinka su tokiu teiginiu. Jo nuomone, "alternatyva chirurginiam abortui yra ne medikamentinis abortas, bet gimdymas". Gydytojas pabrėžia, kad klaidinga manyti, jog medikamentinis abortas yra lengva procedūra.
Remdamasis Suomijoje atlikta 2000-2006 m. analize, apėmusia daugiau nei 42 tūkstančius moterų, patyrusių chirurginį ar medikamentinį abortą, V. Rudzinskas atskleidžia nerimą keliančius duomenis. "Bendras nepageidaujamų reiškinių dažnis medikamentinio aborto grupėje keturis kartus didesnis, palyginti su chirurginio aborto grupe", - teigia medikas. Anot jo, po medikamentinio aborto dažniau pasitaiko gausus kraujavimas, nepilnai pasišalinęs gemalas ar aplinkiniai audiniai, dėl kurių vėliau prireikia chirurginės intervencijos.
Emociniai ir psichologiniai iššūkiai: ne tik kraujas
Psichologė Giedrė Širvinskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė, ne tik tiria su nėštumu ir gimdymu susijusius klausimus, bet ir konsultuoja moteris, susiduriančias su sunkumais. Ji pabrėžia, kad "abortas, nesvarbu chirurginis ar medikamentinis, nėra emocine ar psichologine prasme paprastas dalykas". Medikamentinio nėštumo nutraukimo atveju moteris procedūros metu lieka viena, o tai sukelia papildomus iššūkius.
"Jei medikamentinį nėštumo nutraukimą pagal naująją tvarką galima atlikti iki 9 savaičių, tuomet, kas pasišalina iš kūno, toli gražu nėra tik kraujas. Tai tikrai gali moterį sukrėsti", - sako psichologė. Ji atskleidžia, kad kai kurios moterys su sunkumais susiduria net praėjus metams po nėštumo nutraukimo. Vienos moters patirtis, kai jos echoskopijos metu pamačius plakantį vaisiaus širdutę ji suvokė ankstesnio nėštumo nutraukimo aplinkybes, iliustruoja gilius emocinius randus. "Kaip psichologė matau problemą, kad bendrai visuomenėje yra labai supaprastinamas aborto klausimas", - teigė G. Širvinskienė. - Tikrai nesakyčiau, kad medikamentinis abortas galėtų būti emociškai lengvesnė patirtis. Aišku, nėra narkozės, stacionaro, bet ne tai sudaro tos patirties esmę."
Ar kada nors atsigausiu po aborto? Kaip emociškai atsigauti po aborto
Teisinė perspektyva: informuoto sutikimo svarba
Teisininkė, tarptautinės teisės specialistė dr. Violeta Vasiliauskienė išreiškia susirūpinimą dėl "laisvo informuoto sutikimo" klausimo. Ji baiminasi, kad viešojoje erdvėje medikamentinis abortas pristatomas kaip neskausminga alternatyva, o konsultacijų metu gydymo įstaigose gali būti pateikiama ne visa susijusi informacija. "Tai viešojoje erdvėje pateikiama kaip neskausminga alternatyva chirurginiu būdu atliekamam abortui", - pastebėjo teisininkė.
Siekdama užtikrinti tikrai laisvą sutikimą, moteris turi būti visiškai informuota apie vaisto veikimą, galimas pasekmes ir šalutinius poveikius. Teisininkė abejojo, ar gydytojai pasiteiraus ir pasiūlys psichologo konsultacijas, ar įsitikins, kad moteris nėra spaudžiama darytis aborto. "Todėl kyla didelis pavojus, kad moterys rinksis medicininį abortą neturėdamos pilnos informacijos nei apie vaisto veikimą, nei apie galimus poveikius", - teigė V. Vasiliauskienė.
Valstybės vaidmuo: parama krizinėse situacijose
Ekspertai vieningai sutaria, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio padėti moterims, kurios pradėjusios lauktis atsidūrė krizinėse situacijose. G. Širvinskienė teigia, kad į nėštumo nutraukimą dažnai žiūrima kaip į paprastą medicininę procedūrą, pamirštant kompleksinį klausimą, kurio priežastys dažnai slypi socialiniuose, finansiniuose sunkumuose, problemose santykiuose su partneriu.
V. Vasiliauskienė retoriškai klausia: "Argi negalime būti pakankamai stiprūs, orūs, susiimti ir pasistengti, kad kiekvienas vaikas būtų laukiamas, o esant sudėtingoms aplinkybėms - kitų šeimų įvaikinimas?". Ji pabrėžia, kad sunkumai sukuria situacijas, kuriose moterys jaučia neturinčios kitos išeities, kaip nutraukti nėštumą.
V. Rudzinskas priduria: "Valstybė mažų mažiausiai turėtų ieškoti galimybių, kaip padėti krizėje atsidūrusioms besilaukiančioms moterims. <…> Ne vien medikų pagalba, bet politiką derinant su visa Vyriausybe, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo labiau, kad pastaroji jau yra parodžiusi iniciatyvą papildyti LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą nuostatomis dėl konsultacijų apie nėštumo nutraukimą svarstančioms moterims. Lietuvai turėtų būti svarbus kiekvienas naujagimis."
Teisinis kontekstas ir žmogaus gyvybės samprata
Lietuvos teisės aktai ir teismų praktika pripažįsta teisėto aborto sąvoką, kuri išplaukia iš Baudžiamojo kodekso ir kitų teisės aktų. Tačiau kyla klausimų dėl aiškinimo ir atsakomybės, kai pažeidžiami tam tikri reikalavimai.
Visame pasaulyje vyksta diskusijos dėl gyvybės pradžios momento nustatymo. Valstybės turi teisę pačios spręsti, ką laikyti gyvybės pradžia, ir nuo kada saugoti gyvybę, drausti ar leisti abortus bei nustatyti sąlygas nėštumo nutraukimui. Šios diskusijos atspindi ir Lietuvos Respublikos Seime svarstomus įstatymų projektus dėl gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos.
Daugumoje užsienio šalių abortai yra legalūs, tačiau egzistuoja ribos, iki kada nėštumo nutraukimas yra leistinas. Ypač jautrus klausimas išlieka dėl gyvybingų vaisių, gimusių po nepavykusio aborto. Kai kuriose šalyse, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Italija, egzistuoja teisinis reglamentavimas dėl tokių kūdikių apsaugos, tačiau ne visada ir ne visur į juos atsižvelgiama, paliekant juos be priežiūros ar net nužudant. Tai kelia rimtų klausimų dėl gimusio gyvo kūdikio žmogaus teisių. Kitose šalyse, kaip Malta, Airija ar Lenkija, kuriose galioja griežtesnis aborto reglamentavimas ar jo draudimas, tokių atvejų pasitaiko retai, o visi gimę gyvi kūdikiai yra visapusiškai saugomi.
Žmogaus teisė į gyvybę yra viena iš prigimtinių teisių, nuo kurios priklauso kitų teisių įgyvendinimas. Tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai akcentuoja valstybės įsipareigojimą gerbti ir saugoti žmogaus gyvybę. Mokslininkai vis mažiau dėmesio skiria gimusio po nesėkmingo aborto vaisiaus apsaugai, todėl svarbu kelti klausimą, ar vaisius turi teisę į gyvybę nepavykusio aborto atveju.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras ir kiti teisės aktai detalizuoja teisėto aborto požymius. Tačiau lieka neaišku, kada asmuo bus laikomas teisiškai atsakingu už tam tikrų reikalavimų pažeidimą. Tai rodo, kad teisėto aborto samprata šiuo atžvilgiu gali būti vertinama kaip gana vertinamoji. Soter 2018 m. publikacijoje "Moters konsultavimo būtinybė prieš nėštumo nutraukimą siekiant užtikrinti laisvo ir informuoto sutikimo sąlygą" pabrėžiama, kad moters konsultavimo prieš nėštumo nutraukimą būtinybė yra esminė siekiant užtikrinti laisvo ir informuoto sutikimo sąlygą. Jurisprudencija 2012 m. straipsnyje "Aborto teisinio reglamentavimo aspektai Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste" nagrinėjami su tuo susiję aspektai Europos žmogaus teisių teismo kontekste. Teisė 2010 m. publikacijoje "Neteisėto aborto kriminalizavimas Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse" analizuojama neteisėto aborto kriminalizavimo situacija. Teisė 2004 m. straipsnyje "Paciento informuotas sutikimas: teoriniai ir praktiniai aspektai" aptariami informuoto sutikimo teoriniai ir praktiniai aspektai, o Justitia 2009 m. publikacijoje "Paciento teisių užtikrinimo ir pareigų įtvirtinimo problemos Lietuvoje" keliami pacientų teisių užtikrinimo ir pareigų įtvirtinimo klausimai. Soter 2023 m. straipsnyje "Žmogaus teisės į gyvybę apsaugos iki gimimo problemos Lietuvoje: konstitucinė ir kanoninė perspektyvos" nagrinėjamos žmogaus teisės į gyvybę apsaugos iki gimimo problemos Lietuvoje.