Čiulptukas daugeliui kūdikių yra ramybės, saugumo ir užmigimo pagalbininkas. Mamos nuolat klausia sunerimusios, kai vienerių metukų ar vyresni mažyliai niekaip nesiskiria su šia „brangenybe“. Nors jis gali suteikti paguodą ir padėti kūdikiui užmigti, taip pat padeda išvengti ausų užgulimo skrydžių metu ir mažina staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) tikimybę, ateina metas, kai tėvams tenka padėti mažyliui su juo atsisveikinti. Kai kuriems vaikams tai įvyksta natūraliai, o kitiems - tampa tikru iššūkiu. Vis dėlto čiulptuko patartina atsisakyti kuo anksčiau, nes nuolatinis jo buvimas burnoje gali deformuoti viršutinį žandikaulį, didinti otito (ausies uždegimo) riziką, būti dantų problemų priežastimi (tyrimai rodo, kad ilgai užsitęsęs ir nesaikingas čiulptuko naudojimas po antrojo gimtadienio didina dantų ėduonies ir neteisingo sąkandžio priežastis) ir netgi sulėtinti kalbos raidą.
Kodėl verta atsisakyti čiulptuko?
Nors čiulptuko naudojimo privalumai yra akivaizdūs - jis padeda nuraminti suirzusį kūdikį ir padeda jam užmigti, taip pat gali sumažinti tikimybę, kad vaikas čiulps nykštį - svarbu nepamiršti ir jo naudojimo trūkumų. Vienas iš pagrindinių rūpesčių - galimas viršutinio žandikaulio deformavimasis. Be to, tyrimai rodo, kad pradėjus čiulptuką duoti nuo pirmųjų dienų, kūdikis gali prarasti gebėjimą teisingai paimti krūtį, per mažai žinda, o tai trukdo sureguliuoti pieno gamybą ir pienas „dingsta“. Taip pat didėja ausų uždegimo rizika, o ilgai užsitęsęs čiulptuko naudojimas gali sukelti dantų problemas ir sulėtinti kalbos raidą. Kuo didesnis vaikas, tuo didesni čiulptuko naudojimo trūkumai ir mažesni privalumai. Atsižvelgiant į tai, kad apie 5-6 gyvenimo mėnesį ženkliai sumažėja SKMS rizika, bet išauga ausų uždegimo tikimybė, apytiksliai šiuo metu rekomenduojama mažinti čiulptuko naudojimą. Puiku, jei po pirmojo gimtadienio čiulptuko nebereikėtų.
Kada laikas atsisveikinti su čiulptuku?
Nors nėra vieno universalaus atsakymo, kada tiksliai reikia atsisveikinti su čiulptuku, daugelis specialistų ir patyrusių tėvų sutinka, kad kuo anksčiau - tuo geriau. Idealiu atveju, jei žindote, neduokite čiulptuko iki mažylis neišmoks teisingai paimti krūtį ir iki susinormalizuos pieno gamyba. Apytiksliai po pirmojo gimtadienio, kai vaikas jau yra gana savarankiškas ir geba komunikuoti, atsisveikinimas gali būti lengvesnis. Svarbiausia stebėti vaiką ir jo poreikius. Jei vaikas čiulptuką naudoja tik retkarčiais, pavyzdžiui, užmigdamas, o likusį laiką jo neprašo, tai gali būti ženklas, kad jis jau ne toks reikalingas. Tačiau jei vaikas čiulptuko reikalauja nuolat, net ir žaisdamas ar būdamas budrus, tai gali signalizuoti apie per didelę priklausomybę.
Kaip padaryti atsisveikinimą su čiulptuku lengvesnį?
Dalijamės penkiais mamų patikrintais būdais, kurie padeda atsisveikinti su čiulptuku visiems laikams:
Palaipsnis mažinimas: Viena dažniausių strategijų - čiulptuko naudojimo ribojimas. Pirmiausia leidžiama jį turėti tik miegui, vėliau - tik vakare, o galiausiai visai atsisakoma. Taip vaikas pripranta, kad čiulptukas nėra būtinas visose situacijose. Nesiūlykite čiulptuko vos pasirodžius pirmiesiems nepasitenkinimo ženklams. Jei mažylis suirzta, patenkinkite jo svarbiausius poreikius: pamaitinkite, padėkite jam atsirūgti, pervystykite, pasūpuokite, priglauskite prie savęs. Jeigu dabar čiulptuką naudosite išmintingai, didesnė tikimybė, kad kūdikis netaps toks priklausomas ir atėjus laikui atsisakys čiulptuko be didesnio vargo.
Pasaka apie „čiulptuko fėją“: Daugelis mamų pasakoja, kad fantazija vaikams padeda labiau nei draudimai. „Čiulptuko fėja“ - tai personažas, kuris naktį pasiima čiulptuką ir mainais palieka mažą dovanėlę. Taip vaikas atsisveikinimą priima kaip ypatingą įvykį, o ne praradimą.
Mainai į norimą daiktą: Kai kurios šeimos renkasi praktinį metodą - „susitarimą“. Vaikui paaiškinama, kad jei jis paliks čiulptuką, už tai gaus trokštamą žaislą. Tokia sistema motyvuoja mažylį ir padeda greičiau priimti sprendimą.
„Sugedusio“ čiulptuko metodas: Mamų patirtis rodo, kad kartais pakanka čiulptuko galiuką truputį nukirpti ar pradurti, kad jis prarastų įprastą funkciją. Vaikui paaiškinama, jog čiulptukas „sugedo“ ir nebeveikia. Dažniausiai mažylis pats nusprendžia jo atsisakyti, nes nebėra malonumo čiulpti.
Staigus atsisveikinimas: Nors gali pasirodyti drastiška, kai kurios mamos dalijasi, kad staigus „atsisveikinimas amžiams“ veikė geriausiai. Čiulptukas tiesiog dingsta, o tėvai nuosekliai paaiškina, kad jis jau nebereikalingas. Svarbu, kad tėvai būtų nuoseklūs ir nepasiduotų vaiko prašymams grąžinti čiulptuką.
Kūdikis nelaiko čiulptuko viduje? Štai keli patarimai, kaip tai padaryti
Čiulptuko atminimo skulptūrėlės ir įspaudai
Atsisveikinimas su čiulptuku gali tapti ne tik iššūkiu, bet ir proga sukurti mielą atminimą. Daugelis tėvų ieško būdų įamžinti savo mažylių pirmuosius gyvenimo etapus, o tarp jų - ir čiulptuko istoriją. Kaip padaryti gražų čiulptuką - ne kaip daiktą, o kaip simbolį?
Viena iš populiarių idėjų - sukurti „skulptūrėlę“ iš paskutinio vaiko čiulptuko. Tam tereikia paprasčiausio plastikinio rėmelio nuotraukoms. Išėmus stiklą, ant faneros priklijuojamas čiulptukas super klijais. Vėliau visas rėmelis, fanera ir čiulptukas apipurškiamas nikelio arba bronzos spalvos dažais iš aerozolinio buteliuko. Rezultatas atrodo nerealiai ir dažnai ne iš karto suprantama, kaip buvo sukurtas čiulptuko kontūras.
Kitas būdas įamžinti atminimą - tai vaiko rankytės ar pėdutės įspaudas. Nors kai kurie tėvai ieško molio, kiti atranda paprastesnius sprendimus. Modelinas, įsigytas kanceliarinių prekių parduotuvėje, gali būti puiki medžiaga. Jį tereikia iškočioti, išpjauti norimą formą ir įspausti vaiko rankytę ar pėdutę. Tiesa, verta paminėti, kad dirbant su modelinu gali tekti pavargti, o vaiko ranką reikėti smarkiai spausti. Kai kuriems modelinas palieka nemalonų kvapą.
Jei norisi profesionalesnio rezultato, verta pagalvoti apie statybinį gipsą. Jis leidžia užfiksuoti visas smulkias raukšlytes ir sukurti labai realistišką įspaudą. Apačioje dantų krapštuku galima parašyti datą, o viršuje sausainių formele išspausti „skylę“ nuotraukai. Toks derinys sukuria labai gražų ir unikalų atminimą.
Nors užsienyje tokios paslaugos, kaip profesionalūs atspaudų rinkiniai su rėmeliais, yra populiarios ir vertinamos, Lietuvoje jos dar nėra plačiai paplitusios. Tačiau tai neturėtų sustabdyti tėvų, norinčių įamžinti savo vaikų pirmuosius žingsnius ir prisiminimus. Net ir paprastas raudonas guašas ant balto popieriaus gali tapti mielu atsiminimu, ypač jei jį papildys gražus rėmelis iš rėmelių salono.
Nors lupdažiu padarytas pėdos antspaudas ant kartono lapo gali pasirodyti kaip greitas sprendimas, jis nėra pats ilgalaikiškiausias ar estetiškiausias variantas, palyginti su kitais metodais. Svarbiausia, kad pasirinktas būdas teiktų džiaugsmo ir taptų gražiu prisiminimu ateityje.
Čiulptuko naudojimo rekomendacijos
Čiulptuko čiulpimas yra įgimtas refleksas, todėl duoti jį ar ne - tėvų valia ir sprendimas. Kai kurie tėvai yra kategoriškai prieš dėl estetinių priežasčių arba tiesiog mano, kad tai - laiko gaišimas nuolat keliant numestą ant žemės čiulptuką ir jį plaunant. Tačiau svarbu nepamiršti, kad čiulptukas gali padėti nuraminti suirzusį kūdikį, padėti jam užmigti, padėti išvengti ausų užgulimo skrydžių metu ir netgi sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) tikimybę.
Tačiau duodant čiulptuką, svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų:
- Čiulptuką pradėkite duoti nuo apytiksliai 1 mėnesio amžiaus.
- Jeigu žindote, neduokite čiulptuko iki mažylis neišmoks teisingai paimti krūtį ir iki susinormalizuoja pieno gamyba.
- Atsisakykite čiulptuko kuo anksčiau.
- Duokite čiulptuką tik tada, kai jo tikrai reikia. Nesiūlykite jo vos pasirodžius pirmiesiems nepasitenkinimo ženklams.
- Nesiūlykite čiulptuko, jei vaikas jo nenori. Yra kūdikių, kuriems čiulptuko visiškai nereikia.
- Nenaudokite čiulptuko vaikui sloguojant ar sergant ausų uždegimu.
- Atkreipkite dėmesį į čiulptuko higieną ir saugumą: nenaudokite įtrūkusių ar kitaip pažeistų čiulptukų. Čiulptukus nuplaukite šiltu vandeniu. „Nuvalyti“ čiulptukus patiems jį nučiulpiant - ne pati geriausia mintis.
Niekada nenaudokite čiulptuko vaikui pagardinant medumi ar kitais saldumynais, nes tai gali turėti neigiamų pasekmių vaiko sveikatai.