Kūdikio atsisakymas pienuko: priežastys ir sprendimo būdai

Beveik kiekviena mama gali papasakoti, kad kuriuo nors gyvenimo periodu jos vaikas nevalgė, tad tekdavo nukreipti dėmesį, kad pavyktų įkišti bent šaukštą košės. Ką daryti, kai mažylis, užuot sėdėjęs prie stalo, bėgioja po visą butą purtydamas galvą, suprask, nenori valgyti? Bėgti su šaukštu iš paskos? Kodėl kai kurie vaikai nenori valgyti? Vaikas gali atsisakyti valgyti sėdėdamas prie stalo dėl įvairių priežasčių. Gal jis per dieną jau prisiskanavo įvairių skanėstų ir nėra alkanas, gal jam neskanus maistas arba jaučia konfliktą su tėvais, kurie valgydina prieš jo valią. Mažylis, kuris maitinamas probėgomis visą dieną, be tvarkos ir režimo, praranda alkio pojūtį. Su dvejų-trejų metukų vaiku susitarti sunku, nes jis gali griūti ant žemės, spjaudytis, kandžiotis, rėkti. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, kodėl kūdikis gali atsisakyti valgyti mišinuką ar motinos pieną, ir pateiksime patarimų, kaip spręsti šią problemą.

Galimos Priežastys, Kodėl Kūdikis Nevalgo

Yra keletas priežasčių, kodėl kūdikis gali atsisakyti valgyti. Svarbu atpažinti ir suprasti šias priežastis, kad būtų galima imtis tinkamų veiksmų.

Medicininės priežastys

Kartais atsisakymas valgyti yra susijęs su sveikatos problemomis, kurias reikia diagnozuoti ir gydyti.

• Mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi: Kai kuriais atvejais, dėl specifinių medicininių būklių, žindymas gali būti neįmanomas ar nerekomenduojamas.
• Nepakankamas motinos pieno kiekis: Nors statistika rodo, kad tik nedidelis procentas moterų negali gaminti pieno, kai kurios patiria sunkumų dėl nepakankamos laktacijos. Tai gali atsitikti dėl streso, netinkamos mitybos ar nepakankamos krūtų stimuliacijos.
• Atsisakymas maitintis krūtimi: Pats vaikas gali atsisakyti žįsti krūtį. Tai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis, nuo netinkamos žindymo technikos iki skausmo ar diskomforto žindymo metu.
• Alergija ar netoleravimas: Statistikos duomenimis, maždaug apie 15 proc. kūdikių netoleruoja ar yra jautrūs vienam ar keliems pieno mišinio ingredientams. Alergija gali pasireikšti ūmiai, t. y. anafilaksinis šokas: jam būdingas pasunkėjęs kvėpavimas, paraudęs veidas, patinusi gerklė, niežėjimas ar kvėpavimo takų susiaurėjimas. Laktozės netoleravimas - viena iš priežasčių, kodėl kūdikiui gali netikti pieno mišinys. Tiesa, šio reiškinio nereikėtų painioti su alergija pienui. Karvių pieno baltymo netoleravimas - ši patologija gana dažnai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Alergija išsivysto kūdikio imuninei sistemai reaguojant į baltymą.
• Nebrandi kūdikių virškinimo sistema: Nepakankamai išsivysčiusi ir subrendusi virškinimo sistema gali sukelti angliavandenių malabsorbciją - reiškinį, kai organizme padidėja dujų kiekis.
• Atpylimas (refliuksas): Dažnai pastebima, kad kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tuoj po valgymo ar atsirūgus iš burnos išbėga nedidelis kiekis apvirškinto pieno. Tai vadinama atpylimu. Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių (trumpa stemplė, maža skrandžio talpa).
• Kūdikio diegliai (kolikos): Kūdikis verkia mažiausiai 3 val. Nėra vienos konkrečios priežasties, sukeliančios pilvo dieglius: manoma, kad juos lemia virškinimo (ir galbūt nervų) sistemos nebrandumas.
• Burnos problemos: Sergant pienlige ar stomatitu burnoje atsiranda mažų balkšvų dėmelių. Laikui bėgant jos didėja. Gleivinė yra sudirgusi, ryškiai raudonos spalvos. Vaikas blogai valgo, nes jam skauda.
• Sutrikusi nosies funkcija: Kūdikis aiškiai alkanas, bet greitai atstumia krūtį, verkdamas. Patikrinkite, kaip jūsų kūdikis kvėpuoja pro nosį. Jei nosis užkimšta, vaikui sunku žįsti krūtį.
• Ausų skausmas: Jei kūdikiui skauda ausis, tada čiulpiant ir ryjant skausmas tampa intensyvesnis.

Jei kūdikis nuolat atsisako valgyti arba pastebite kitų simptomų, pasitarkite su gydytoju, kad atmestumėte medicinines priežastis.

Psichologinės priežastys

Vaikų elgesys maitinimo metu dažnai yra susijęs su jų psichologine būkle ir aplinkos įtaka.

• Nevalgymas kaip trumpas epizodas: Neretai nevalgymas yra tik trumpas epizodas mažylio gyvenime, jis pamaištauja - ir tiek, bet mama intuityviai jaučia, kaip elgtis, kad apetitas vėl taptų geras.
• Kiekvienas vaikas kitoks: Kartais net ir mažytis kūdikis praleidžia maitinimą, nes naktį gėrė daugiau pieno ir nesijaučia alkanas arba jo toks organizmas, kad valgo mažiau, nei rašoma knygose. Nereikia pamiršti, kad kiekvienas vaikas kitoks.
• Mama jaučiasi nevisavertė: Yra mamų (dažniausiai jos savimi nepasitiki), kurios jaučiasi nevisavertės, jeigu kūdikis atsisako valgyti. Taip ir prasideda nesąmoninga kova, noras įrodyti pačiai sau, kad esi gera mama.
• Noras būti savarankišku: Apie antruosius gyvenimo metus vaikas labai nori būti savarankiškas. Jaučia poreikį pats rengtis, eiti, lipti, aišku, ir valgyti. Mažylis labai džiaugiasi, kad gali pats tai daryti. Maža to, šiuo periodu jis nepriima niekieno pagalbos.
• Išrankumas maistui: Taip, būna ir taip, kad vaikas nevalgo praktiškai nieko, tik vieną ar kelis produktus. Tai gali nulemti kelios priežastys. Pasitaiko maistui išrankių vaikų, kurie nevalgo tų produktų, kurių nemėgsta, arba intuityviai atsisako tų, kuriems yra alergiški.
• Netinkamas maitinimo režimas: Jeigu maitinimosi režimas yra išderintas. Vaikai labai greitai išmoksta manipuliuoti tėvais. Kuo vaikas guvesnis, tuo lengviau sugeba apsukti mamą aplink pirštą ir išsireikalauti ar nugvelbti tą kąsnį, kuris jį domina. Jeigu mažylis išmoko aplandžioti kampus ir pasisotinti sausainiais, saldainiais ar iš tėvų lėkštės, padėtį pakeisti nėra lengva.

Kaip Sprendžiamos Valgymo Problemos?

Nors kiekviena situacija yra individuali, yra bendrinių principų ir metodų, kurie gali padėti spręsti kūdikio atsisakymo valgyti problemą.

Reguliarus maitinimo režimas

Maitinimosi režimo atnaujinimas yra ilgas ir sudėtingas procesas tiek tėvams, tiek vaikui. Reikia nusiteikti, kad mažylis priešinsis, verks ir bus nelengva atsispirti jo ašaroms.

• Sukurkite ritualą: Nereikia iškart pulti maitinti pabudusio mažylio, tegul pažaidžia ir išalksta. Jei nepavalgė, duoti valgyti per kitą maitinimą.
• Maitinimo aplinka: Pasirūpinkite ramia ir patogia aplinka maitinimo metu.
• Atsižvelkite į kūdikio norus: Mama neįsiklauso į vaiko norus ir sako, kad jis turi valgyti. Ji negali pakelti vidinės įtampos, jeigu mažylis lieka nevalgęs. Tačiau kas gali atsitikti, jeigu vaikutis liks be pietų ar pusryčių? Galų gale jis taip pasirinko.

Pasiūlykite įvairų maistą ir skatinkite savarankiškumą

• Pasiūlykite įvairų maistą: Būna, jog mažyliai nenori valgyti vieno ar kito jūsų siūlomo produkto. Ir tai normalu! Specialistai pataria tą patį produktą pasiūlyti keletą kartų per dieną, galbūt Jūsų mažylio nuomonė pasikeis. Jeigu ne, nepamirškite pasiūlyti po savaitės ar po mėnesio.
• Leiskite kūdikiui pačiam valgyti: Labai gerai, jeigu tėvai sustiprina vaikučio norą būti savarankiškam ir padeda jam taip, kad šis nė nepajunta pagalbos. Žinojimas, kad pats kažką padarė, yra labai svarbus.

Maitinimo Mišiniais Taisyklės

Jei maitinate kūdikį mišiniais, svarbu laikytis šių taisyklių, kad užtikrintumėte jo sveikatą ir tinkamą mitybą.

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą. Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį. Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C. Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį. Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kiek Mišinuko Reikia Kūdikiui?

Apytikslės mitybos normos gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir svorio. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus, todėl svarbu stebėti jo alkio ir sotumo ženklus ir atitinkamai koreguoti maitinimo kiekį ir dažnumą.

Kaip Pasirinkti Tinkamą Buteliuką Maitinimui?

Renkantis buteliuką maitinimui, svarbu atsižvelgti į kelis kriterijus, kurie užtikrins patogumą ir saugumą kūdikiui.

• Žindukas: Amžius, medžiaga (lateksas, silikonas), tėkmės greitis, forma (anatominiai), apsauga nuo dieglių.
• Buteliuko forma: Patogumas laikyti. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.
• Buteliuko tūris ir kaklelio dydis: Tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu.
• Apsauga nuo dieglių: Specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema.
• Buteliuko medžiaga: Stikliniai (ekologiškiausi, bet gali dūžti), plastikiniai (lengvi ir saugūs naudoti) arba silikoniniai (tinka tirštesniam maistui).

Atminkite, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus, ir gali prireikti šiek tiek laiko, kol rasite geriausią sprendimą savo mažyliui.

Motinos Pieno Svarba ir Žindymo Iššūkiai

Pasaulio sveikatos organizacijos sukaupti moksliniai tyrimai daro oficialią mokslinę išvadą, jog po gimdymo tik 1-2 proc. moterų dėl tam tikros organizmo sistemos patologijos negali turėti pieno. Dažniausiai tokios moterys jau iki neštumo serga rimtomis ligomis, sunkiai pastoja, o pastojus - sunkiai išnešioja vaikelius. Atmetus šiuos 2 proc. moterų, likusios motinos, kurioms pavyko išnešioti ir pagimdyti vaikelį, kaip vaistų motinos pieno gali turėti visos. Neturėti pakankamai pieno pasaulio mokslinėje literatūroje vadinama sindromu. Pabandžius išsiaiškinti Lietuvoje, kaip motinos supranta - neturėti pakankamai pieno - paaiškėjo, jog dažniausiai tai klaidingi įsitikinimai, išankstinės nuostatos, kaip vaikelis turi miegoti, valgyti, elgtis. Kai jis elgiasi kitaip, nei tikimasi - kyla vienintelė mintis: trūksta pieno. Lietuvoje atlikti tyrimai metai iš metų rodo, jog žindymą inicijuoja gimdymo stacionare 98 proc. motinų. Per pirmuosius tris mėnesius žindyti kūdikį nustoja 34 proc. motinų. Kritiškiausias laikotarpis 1 - 4 mėnesiai, kai daugiausiai (po 9 -13 proc. kas mėnesį) motinų baigdavo kūdikio žindymą. Vėliau po ketvirto mėnesio kūdikį žindyti nustoja vos po 3 - 6 proc. motinų kas mėnesį. Apie septintą mėnesį nors kartą krūtimi maitinami 42 proc. kūdikių. 2000 m. atlikto tyrimo duomenimis motinos nurodė įvairias nežindymo priežastis, kai kurios iš jų - net po kelias. Dažniausiai nustojo žindyti dėl patirto streso ir staigaus pieno dingimo - 25,9 proc. Kitos, jų manymu, dėl nepakankamos pieno produkcijos - 24,8 proc. Kūdikiai 14,1 proc. atvejų dėl nežinomos priežasties neėmė krūties. Apie savo nepakankamą laktaciją motinos dažniausiai spręsdavo pagal numelžtą pieną iš krūtų net 32,8 proc. 28,7 proc. motinų atrodė, jog joms trūksta pieno, nes kūdikiai dažnai verkdavo ar būdavo nepatenkinti po maitinimo. 17,6 proc. motinų nepakankama laktacija asocijavosi su tuščiomis krūtimis. Tik vos 8,3 proc. motinų vadovavosi patikimu požymiu, jog kūdikis nepakankamai gauna maisto, jei jie nepriaugo svorio. 3,3 proc. motinų kažkas iš šalies pasakė, jog jos turi nepakankamai pieno ir tik 13,9 proc. motinų net negalvojo, jog jų laktacija nepakankama. Vos daugiau nei pusė motinų į klausimą: „Ar ieškojote pagalbos iškilus žindymo sunkumams?“- atsakė teigiamai, t.y. 61 proc. motinų. Likusieji 39 proc. motinų, iškilus sunkumams, pagalbos net neieškojo. Tai priėmė kaip savaime suprantamą jų organizmo ypatybę “Neturėti pakankamai pieno”.

Pavyzdys 1: „Nors rašoma, kad pieno neturėjimas prilyginamas invalidumui, aš pieno NETURĖJAU. Esu sveika, krūtys - normalaus dydžio, tačiau kūdikį sugebėjau išmaitinti vos 2 savaites. Dukra rėkė dieną-naktį, tad mano mama, pas kurią tada gyvenome, liepė nekankinti vaiko ir duoti mišinio. Jau pirmą kartą sočiai pavalgiusi mergaitė išmiegojo visą naktį”. Labai dažnai vaiko “neramumas”, t.y. noras valgyti kas 1-1,5-2 val. interpretuojamas kaip pieno trūkumas, nes kaimynės vaikelis maitinamas mišinuku miega ramiai po 3-4 val. Mišinys yra sunkiai virškinamas maistas, pagamintas karvės pieno pagrindu ir didžiąją dalį sudaro kazeinas (varškė). Tuo tarpu motinos piene dominuoja išrūgų baltymai, kurie labai lengvai virškinami ir motinos pienas ilgiausiai užsibūna žarnyne tik 2 val., o gali ir trumpiau, jei vaikelis daugiau gauna skysto pirminio pienelio, nei riebaus galinio. Todėl vaikelis valgo gerokai dažniau. Antra - kiekvienos mamos organizmas yra individualus. Kad gamintųsi pienelis būtina tam tikra krūtų stimuliacija (tarpai tarp maitinimų, maitinimo trukmė ir krūties ištuštinimas). Vienų mamyčių organizmą reikia stimuliuoti kas 1-1,5 val., kad pagamintų reikiamą pienelio kiekį, kitam organizmui pakanka stimuliacijos kas 3-4 val. Ir pienelio jūros teka…. Jei mamos nusižiūri taip kaip šukuoseną vaikelio maitinimo modelį, o jai vyksta kitaip, nei kaimynei, vadinasi “trūksta pieno”. Betgi ir ta pati šukuosena ne kiekvienam veidui tinka. Kaimynė gražuolė, o ji baidykle patampa su tom garbanėlėm…. Pirmame pavyzdelį nieko nepasakyta, kaip dažnai vaikelis šlapinosi, kiek nukrito svorio po gimimo, kiek priaugo, kokios spalvos buvo išmatos? Toks kategoriškais pasakymas - neturėjau pieno - nieko nesako. Jei vaikas 2 savaites nuo gimimo būtų negavęs pieno, jis turėjo būti visiškai išsekęs ir jėgų verkti “dieną-naktį” jau tikrai neturėtų. Gal būt ir neturėjo pakankamai, tačiau būtina išsiaiškinti pieno neturėjimo priežastį. Gal būt vaikelis nemokėjo gerai apžioti krūties ir iščiulpti galinio riebaus, jam kalorijų ir sotumo jausmą teikiančio pienelio. Šis pienelis likdavo krūtyse, o į smegenis keliaudavo signalas, jog jo nereikia ir krūtys mažiau pradėdavo gaminti pienelio. Geriausias spendimas - ieškoti išmanančių žmonių pagalbos, o nepasikliauti patarimu - “nekankink” savo vaiko, duok mišinuko. Nuo motinos pieno dar niekas nebuvo nukankintas. Dar keisčiau, kad motina nustojo visai žindyti, nors protingai duodant mišinį, jei vaikelis tikrai neteko daug svorio, savo pieneliu, kaip vertingiausiu maisto papildu ir apsauga nuo infekcijos galima maitinti mėnesių mėnesiais. Labai dažnai po trečio mėnesio pavyksta net visai atsisakyti mišinuko, jei iki tol pienelio vaikeliui vis pritrūkdavo.

Pavyzdys 2: „Teigiama, kad mamos pienu maitinti kūdikiai auga sveikesni. Tačiau man atsitiko atvirkščiai. Dukrą maitinau beveik iki 2 metų, o auga be galo ligota. Odos alergija perėjo į bronchų astmą, nuolatos vartoja stiprius vaistus, neišlendame iš ligoninių ir sanatorijų. O mano draugė savo vaiko visai nemaitino (neturėjo pieno), bet jis auga sveikutėlis”. Kad žmonės, maitinti motinos pienu auga sveikesni, protingesni - tai yra įrodyta daugybe tyrimų, kurių niekaip nebeįmanoma paneigti. Deja, niekur nėra 100 proc. garantijos: “jei žindysi - tavo vaikas nesirgs ar tau nebus krūties vėžio”… Taip ir sakoma - sveikesni!!! Į tokį liūdną pastebėjimą galima tik atsakyti, jog kartais vaikeliai gimsta silpnesnės sveikatos ir visa laimė, kad jis gavo motinos pieną iki 2 metų, nes greičiausiai maitinant dirbtinai, būtų buvę dar blogiau. Ir visa laimė, kad draugės vaikelis, maitinamas dirbtiniu maistu auga sveikut sveikutėlis. Tačiau jis jau perduos savo vaikams, deja, silpnesnį imunitetą. Jei jo vaikai nežindys savo vaikų - pastarieji dar silpnesnį ir t.t. Nežindomas kūdikis negauna apie 200, kitų autorių duomenimis net 400 labai svarbių medžiagų, atsakingų už pačių įvairiausių, ląstelių, net molekulių lygmenyje, organizmo sistemų ir funkcijų brandumo formavimąsi. Viena iš svarbiausių - imuninė sistema. Dar liūdniau būna, kai tų pačių tėvų nežindytas vaikelis būna stipresnės sveikatos, nei žindomas. Juk atrodo, kad visi vaikai turi būti tokie patys: tokie pat sveiki, taip pat elgtis ir pan. Šiame pavyzdyje atsispindi individuali patirtis, kuria nusivylusiai motinai norisi paneigti rekomendacijas, nes man buvo ne taip, kaip rašoma knygose, kaip teigia gydytojai ir pan. O gal tai ir tautos mentalitetas, vis ieškoti kaltų…

Pavyzdys 3: „Kodėl sako, kad VISOS moterys gali žindyti? Aš neturėjau pieno. Kad ir kiek melždavau krūtis, išbėgdavo vos po 20 ml iš kiekvienos. Gėriau nenusakomus kiekius kmynų arbatos su pienu, valgiau chalvą, bet pieno nepadaugėjo. Jau nuo trečios savaitės teko primaitinti. Taip patarė ir apylinkės gydytoja, kai pasakiau, kad kūdikis nori žįsti nuolatos, bet vis tiek neramus”. Šiame pavyzdyje kaip ir pirmajame nieko neaišku, kaip krito, augo svoris, kaip šlapinasi tuštinasi vaikelis. Kodėl moteris melžiasi krūtis? Dar tik trys savaitės, o ji melžiasi. Kaip dažnai jas melžia? Tai kad išmelžia moteris 20 ml pienelio - tai klasikinis atvejis. Krūtis tik tiek gali pienelio sukaupti. Tai ne karvės tešmuo, kai jį ištuština rytą ir vakarą ir gaunama po kibirėlį pieno. Pieno ištraukimas rankomis ar pientraukiu turi trukti ne trumpiau 20 minučių, nes po pirmų 5-10 minučių, kai ištraukiamas 20-30 ml sukaupti pienelio, prasideda nauja gamyba. Reikia trumpų pertraukėlių 2-3 min ir vėl tęsti krūties stimuliaciją, kad gamintųsi pienelis, per tą laiką melžiama iš kitos krūties. Viena pagrindinių klaidų - tai tikrinti pienelio kiekį numelžiant jį iš krūtų. Esu turėjusi ne vieną skaudų atvejį, kai motina dėl kūdikio neramumo iš medikų gauna patarimą numelžti ir pasitikrinti kiek turi pieno. Gauna tuos 20 ml, tada duoda mišinio. Vaikas saldžiai užmiega 3-4 val. Gauna sau patvirtinimą, kad jau tikrai trūksta pieno, nors iki mišinuko davimo, vaikas būdavo nuolat prie krūties priauga 1,5 kilogramo svorio. Kaip jūs manote - ar tam neramina vaikui trūksta maisto? O apylinkės gydytoja tikrai įsitikino, ar nebuvo žindymo techniko pažeidimų, ar neaugo svoris? Jau daugybę metų tyrimais įrodyta, kad tik motinos troškulys reguliuoja skysčių poreikį. Jokios kmynų arbatos (ar chalvos, riešutų valgymas) pieno gamybos pajėgumų nedidina. Bet deja, Lietuvoje net 70 proc. moterų gauna šį pasenusį, niekuo nepagrįstą patarimą. Atvirkščiai, yra įrodymų, jog ne pagal organizmo poreikį vartojamas prievartinis skysčių kiekis netgi slopina pieno gamybą!!!

Pavyzdys 4: „Nors pieno turėjau, negalėjau sutikti su nuostata, kad kūdikius galima primaitinti tik nuo 6 mėnesių. Nors mano sūnui pieno pakako, svoris augo normaliai, bet gaila buvo žiūrėti, kaip vaikas godžiai žiūri į mus valgančius. Kai duodavau paragauti sausainio ar banano, jo net akys nušvisdavo. Manau, kad vėlyvas kūdikių primaitinimas yra tiesiog jų kankinimas. Mes valgėme košes nuo mėnesio, mėsą nuo 3 mėnesių ir užaugome normalūs. Tai kodėl mūsų vaikams liepia misti tik motinos pienu iki pusės metų?” Koks galėtų būti į tai komentaras? Kad vaikas žiūri godžiai į maistą - puiku. Jis domisi aplinkiniu pasauliu, vyksta pažinimas. Jei duodama paragauti, ko jis rankute siekia - taip pat puiku. Nors 3 mėnesių amžiaus to daryti dar net nesugeba. Iki tokio amžiaus nei žarnynas nepasiruošęs maisti virškinti, nei kramtymo aparatas (nėra sukamųjų žandikaulio judesių, atitinkamų liežuvio judesių, gebėjimo išstumti iš burnos nepatinkantį maistą). Tokio amžiaus kūdikis kaip kalėdinė žąsis, ką įdėsi - tą nuris, nes tokia fiziologija. Be to daugybė tyrimų įrodė, jog būtent išimtinis žindymas iki 6 mėn. duoda maksimalią apsaugą nuo ligų. Žarnyno gaurelius dengiančios ląstelės jau susiglaudžia ir sudaro vis geresnę apsaugą nuo nepageidaujamų medžiagų, ypač galinčių sukelti alergiją, patekimo į vaiko organizmą. Pavėluotu atveju vyksta sensibilizacija ne tik iššaukianti alerginės susirgimus, bet ir autoimuninius. Tai tokios ligos, kaip pvz. diabetes, kai organizmas pradeda kovoti prieš save. Deja visą sovietmetį visi kūdikiai medikų reikalavimu buvo nuo trečio mėnesio maitinami košėmis. Galim pasidžiaugti, kad ir aš ir jūs užaugom ir nieko. Nesvarbu, kad labai padaugėję vaikų tarpe virškinimo sutrikimų. Jei esi sveikas, kitų neužjauti. O priežastis - dažniausiai netinkama mityba. Dabar knygynų lentynos mirgėte mirga, kaip ligas gydytis reguliuojant mitybą. Skaudu, kai žmonės nesistengia ligų išvengti nuo tada, kai vaikelis dar spurda motinos įsčiose, o susigriebia tik tada, kai išryškėja liga. Tada klausiama: Kodėl, už ką, kodėl man?

Pavyzdys 5: „Mano draugė niekaip negali nujunkyti savo 2 metų dukros. Ateina į svečius, siūlau kavos, vyno, - ne, atsisako, nes juk dukrytė pienuko norės. O Indrutė jau su dantų pilna burna, jau kalba, atrodo tikrai neestetiškai ir net neetiškai, kai prieina, plėšia mamos rūbus ir prašo ,,papo”. O kokie tada santykiai su vyru, kai iš krūtų vis žliaugia pienas? Juk net nepadoru jo atžvilgiu. Juo labiau, kad tas pienas jau visai liesas, kaip vanduo, ką jis gero vaikui duoda?” Pasaulio sveikatos organizacija, apibendrinusi visus mokslinius tyrimus (medicinius, psichologinius, socialinius, antropologinius) teigia, jog kūdikis turi būti žindomas iki 2 metų ir ilgiau. Ilgiau - iki kūdikis atsisakys pats. Pagal vaiko organizmo brendimo savybes ir ištyrus natūralų vaikų krūties atsisakymą pastebėta, kad daugiausiai vaikų krūties atsisako patys tarp 3-4 metų. Todėl į šiuos estetiškumo ir pan. komentarus galima atsakyti tik tiek, jog šis pasibjaurėjimas natūralumu kamuoja tik vakarų kultūros žmones. Žindymo kultūra sugriauta buvo tik per vos 100 metų, atsiradus dirbtiniam maistui, agresyviai reklamai ir keičiantis vertybių suvokimui. Nors ir kaip deklaruojama, jog vaikas, motina, jų sveikata ir ateitis yra prioritetas, bet realiai daroma viskas, kad vaikai gyvenime kliūtis, nepatogumas moters, šeimos gyvenime. Abejotina, kad po metukų ir vėliau iš krūtų bėgtų pienas ir keltų nepatogumus su vyru, nes jau net po pirmo kūdikio gyvenimo mėnesio didžiajai moterų daugumai pienelis gaminasi tik maitinimo metu. O kalbant apie estetiškumą - gražiausi paveikslai kada nors nutapyti ir išstatyti net bažnyčių altoriuose - maitinanti Kūdikį Motina. XII a. skulptūros - apnuoginta Dievo Motinos krūtis… Keista, jog bodimės vyresniu žindomu kūdikiu, bet toleruojame Playboy žurnalus degalinėse, kurie išstatyti mažų vaikų akių lygyje. Niekas prekybos tinkluose nesumetama šiaip sau. Reklamos psichologija puikiai žino, kokį daiktą kur ir dėl ko padėti, kad būtų sustiprintas natūralus poreikis ir iššauktas, suformuotas visai nereikalingas, o dažnai žalingas poreikis, kuris užveda kitų produktų poreikius ir vartojimą. Indijoje, Afrikoje, Azijoje iki 2 metų yra beveik šimtaprocentinis vaikų žindymas ir niekas tuo nesibjauri. Ar nereikėtų mums patiems pirmiausiai peržiūrėti savo požiūrius, įsitikinimus, pastudijuoti vaiko fiziologiją, psichologiją prieš paskelbiant tokias kategoriškas nuostatas. Beje JAV atlikti tyrimai parodė, jog nežindančios moterys yra kur kas kategoriškesnės žindančių moterų atžvilgiu, nei žindančių pastarųjų atžvilgiu.

Pavyzdys 6: „Maitinau trumpai, nes mano pienas buvo liesas, net mėlynas. Nors krūtys buvo pilnos, kai pabandydavau po žindymo nusitraukti, ištrykšdavo ne pienas, o vandenėlis. Todėl nuo 3 mėnesių pradėjau kūdikiui duoti mišinio. Ir nepasigailėjau - ilgiau miegodavo, aš pati atsigavau”. Pienas visada yra toks, kokio reikia kūdikiui. Pirminis pienas visada skystas, jame gausu laktozės. Jo spalva melsva. Tokiai mamytei galima patarti, kad ji šiek tiek pienelio nusitrauktų prieš maitinimą ir duotų žįsti riebesnio pienelio. Tada vaikelis sotesnis ir miega ilgiau. Mamytėms iš tiesų, jei jos neišmoksta ilsėtis kartu su kūdikiu, pradeda trūkti miego. Tada mišinukas joms atrodo kaip išsigelbėjimas.

Motinos pienas - geriausias maistas kūdikiui

Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai [1, 7]. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos [7]. Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu [1, 6]. Išimtinis žindymas yra kūdikio maitinimas tik motinos pienu (motinos ar donorės), neduodant jokių kitų skysčių ar maisto (išskyrus oralinės rehidracijos skysčius, vitaminus, mineralines medžiagas ar vaistus, jeigu reikia) [5]. Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui. Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais. Motinos pienas yra pagrindinis energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu ir mažina nepakankamai maitinamų kūdikių mirtingumą. Teigiama, kad 4-6 mėnesių amžius yra „jautrusis laikotarpis“ (tai ribotas laikotarpis, per kurį smegenys yra ypač imlios patirties poveikiui), per kurį galima pasiūlyti naujų skonių [4]. Amžius yra vienintelis parametras, pagal kurį sprendžiama, kada pradėti papildomą maitinimą kūdikiui, neturinčiam su rijimu susijusių problemų. Laikotarpis, kada galima pradėti papildomą maitinimą, yra nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus. Ankstyvas papildomo maitinimo įvedimas iki 4 mėnesių amžiaus gali kelti užspringimo riziką, padažnėti ūmių gastroenteritų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, sutrikti geležies ir cinko, gaunamų iš motinos pieno, biologinis prieinamumas, o pienas gali būti pakeistas kitais, ne tokiais maistingais maisto produktais (netinkamais motinos pieno pakaitalais) [7]. Maitinant motinos pienu pirmus 4-6 mėnesius, kūdikiui nereikia jokio papildomo maisto ar skysčių. Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ang. The European Society for Paediatric Gastroenterology Hepatology and Nutrition, ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas [2], skirtas sveikiems išnešiotiems Europoje gyvenantiems kūdikiams [5]. Rekomendacijos nurodo, jog išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių). Siektinas tikslas - išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites) [5]. Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2022 m. išleido papildytas Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas Lietuvos gyventojams. Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto [3, 7]. Pavėluotas papildomo maitinimo įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas papildomo maitinimo įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką [3]. Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai. Jei tuo metu jie negauna kieto maisto (skirtingai nuo tiršto maisto, kurį galima duoti bet kada po gimimo), vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti. Lietuvos dietologų draugija teigia, kad „jei sklandžiai augantis išimtinai žindomas kūdikis nuo 4 iki 6 mėn. amžiaus (imtinai) ima aktyviai domėtis maistu (t. y. Ne visi papildomai maitinti skirti maisto produktai yra vienodai maistingi. Tėvai dažnai pasikliauja lengvai prieinamais produktais, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Kai kuriuose komerciniuose kūdikių maisto produktuose yra per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, todėl vaikas gali susirgti neinfekcinėmis ligomis. Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai kūdikių maiste taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos, nes jie gali paskatinti vėliau gyvenime vartoti daugiau cukraus. Mažiems vaikams skirtų komercinių maisto produktų pernelyg saldus skonis gali turėti įtakos vėlesniems skonio pasirinkimams ir įpročiams. Vaisių tyrė dažnai yra pagrindinė tokių maisto produktų sudedamoji dalis, ir net tariamai pikantiškuose ar daržovių pagrindu pagamintuose produktuose vaisiai nurodomi kaip pirmoji sudedamoji dalis pagal kiekį [3]. Saldūs vaisių skoniai užgožia daržovių skonį, nors ne tokie saldūs produktai padėtų kūdikiams priimti ir pamėgti įvairesnius skonius.

Žindymo Nutraukimas: Kada Ir Kaip Tai Padaryti?

Pasitaiko atvejų, kad kūdikiai ar vaikai savaime atsisako motinos pieno, bet tokie atvejai - ypač reti. Kur kas dažniau abi pusės - tiek žindomas kūdikis, tiek ir mama - neišvengiamai patiria stresą. Vienas didžiausių šeimoms tenkančių iššūkių - nuspręsti, kada vaikui jau tinkamas metas atsisveikinti su mamos pienu.

• Vaikas yra pakankamai didelis: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. ir ilgiau. Galima žindymą nutraukti anksčiau, tačiau reikėtų žinoti, kad iki 12 mėn. amžiaus vaiko mitybos pagrindą sudaro mamos pienas arba pieno mišinys (nepaisant to, kad kūdikio primaitinimas prasideda maždaug 6 mėn. amžiaus).
• Mamai švelniai parodžius, kad neduos krūties, vaikas reaguoja adekvačiai: Šis žindymo nutraukimo metodas tinka, kai vaikas jau yra ūgtelėjęs ir mamai nėra skubu nutraukti žindymą, t. y. nereikia skubiai grįžti į darbą, išvykti, vartoti medikamentus ir t.t. Visų pirma patariama sumažinti žindymų kiekį dienos metu: Pavyzdžiui, kai vaikas užsinori žįsti, mama pasiūlo maisto ar gėrimų. Tai puiki galimybė vaikui atrasti naujus skonius ir mėgstamus produktus, galinčius pakeisti mamos pieną. Kai dieninių žindymų nebelieka, vaikas žindomas tik naktį, taip pat palaipsniui mažinant ir šių žindymų kiekį.

Pavojai, kurių reikėtų vengti nutraukiant žindymą:

• Vaikas patiria didelę emocinę traumą: Patiriamas ne tik emocinis, bet ir fizinis stresas: vaiko virškinimo sistema turi greitai persitvarkyti, ypač jei pienas ilgą laiką sudarė pagrindinę jo raciono dalį.
• Galimos krūtų problemos: Staiga nustojus žindyti užblokuojami pieno latakai, todėl gali prasidėti mastitas. Siekiant jo išvengti, tenka kurį laiką nusitraukti pieną.
• Mamą visiškai pakeičia tėtis ar kitas artimas šeimai žmogus: Jei mama staiga išvyksta iš namų, vaikas gali patirti didelį stresą.

Nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą, kada ir kaip nutraukti žindymą. Svarbiausia - atsižvelgti į vaiko ir mamos poreikius, būti kantriems ir, jei reikia, kreiptis pagalbos į specialistus.

tags: #5 #mesi #svezzamento #non #vuole #piu