Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir didesnio jautrumo aplinkos veiksniams, įskaitant ir vaistus. Nors daugelis moterų stengiasi išvengti susirgimų per devynis nėštumo mėnesius, kartais to išvengti nepavyksta, ypač sergančioms lėtinėmis ligomis. Šiuo laikotarpiu kyla svarbus klausimas: kokios priemonės yra saugios ir efektyvios, siekiant palengvinti negalavimus ir palaikyti sveikatą, nekenkiant vaisiui? Šiame straipsnyje nagrinėsime natūralius vaistus, fitoterapiją ir maisto papildus, skirtus nėščiosioms, remdamiesi tiek tradicinėmis žiniomis, tiek šiuolaikiniais moksliniais tyrimais.
Vaistų vartojimo rizika nėštumo metu: istorinė perspektyva ir dabartiniai iššūkiai
Istorija mums primena, kad ne visi vaistai yra saugūs nėštumo metu. Skaudi 1960 m. Talidomido tragedija, kai šis preparatas, vartotas kaip raminamoji ir migdomoji priemonė, sukėlė sunkių vaisiaus apsigimimų, paskatino farmakologus visame pasaulyje susirūpinti vaistų saugumu nėštumo metu. Tyrimai parodė, kad absoliučiai saugių vaistų nėra, egzistuoja tik saugesni ir nesaugūs. Kai kurie medikamentai gali neigiamai paveikti nėštumo eigą, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, pakenkti vaisiaus vystymuisi, sukelti įgimtų anomalijų ar net lemti vaisiaus žūtį. Manoma, kad netinkamų vaistų vartojimas nėštumo metu gali lemti apie 1% persileidimų. Dar daugiau, kai kurie medikamentai gali pažeisti tėvų lytines ląsteles dar prieš apvaisinimą, vėliau sukeldami pakitimus vaikelio organizme. Dėl šios priežasties tokių vaistų patariama nevartoti bent 5-6 mėnesius iki planuojamo nėštumo. Embriotoksiniai medikamentai yra ypač pavojingi, nes žalingai veikia embrioną antros trečios nėštumo savaitės laikotarpiu, galimai sustabdydami jo vystymąsi.
Sprendžiant, kokius vaistus skirti nėščiajai, specialistai paprastai vertina žalos ir naudos santykį. Medikamentai skiriami tik tuomet, jei ligos sukelti padariniai yra sunkesni negu galimi vaistų šalutiniai poveikiai. Nėštumo pradžia, iki 12-os savaitės, laikoma pavojingiausiu laikotarpiu, kuomet vaisius yra ypač jautrus.
Fitoterapija nėštumo metu: galimybės ir apribojimai
Fitoterapija, arba gydymas vaistažolėmis, yra vienas seniausių gydymo būdų. Nors daugelyje šalių vaistažolės yra itin populiarios, medikai jas vertina gana skeptiškai, ypač nėštumo metu. Tyrimai rodo, kad nuo 22,3% iki 82,3% nėščiųjų vartoja žolinius preparatus. Tačiau svarbu suprasti, kad nėra visiškai saugių vaistažolių, nes vienas augalas gali turėti net iki 50 farmakologiškai aktyvių komponentų.
Vaistažolės, kurių reikėtų vengti nėštumo metu:
- Čiobrelis (lot. Thymus serpyllum): Nors skatina šlapinimąsi, gerina nuotaiką ir palengvina atsikosėjimą, gali skatinti persileidimą.
- Rozmarinas (lot. Rosmarinus officinalis): Gerina virškinimą ir kraujotaką, turi priešmikrobinių savybių, tačiau gali turėti teratogeninį poveikį (sukelti vaisiaus apsigimimus).
- Purpurinis triliumas arba dvokiantis Benjaminas (lot. Trillium erectum): Naudojamas palengvinti menstruacinius skausmus, tačiau gali turėti nepageidaujamą poveikį nėštumo metu.
- Kekinė juodžolė (lot. Actaea racemosa): Naudojama PMS ir menopauziniams simptomams lengvinti, bet gali turėti teratogeninį poveikį arba skatinti persileidimą.
- Melsvasis sidabražiedis (lot. Caulophyllum thalictroides): Skatina gimdos susitraukimus ir gali iššaukti mėnesines. Jo sėklos yra nuodingos.
- Cascara (kavos vyšnių arbata): Padeda nuo vidurių užkietėjimo, tačiau gali turėti nepageidaujamą poveikį.
- Tikrasis skaistminas (lot. Vitex agnus-castus): Lengvina PMS ir mėnesinių skausmus, bet jo vartojimas nėštumo metu ribojamas.
- Kininis skudutis (lot. Angelica sinensis): Lengvina menopauzinius simptomus, tačiau saugumas nėštumo metu nėra visiškai įrodytas.
- Chininmedis (lot. Cinchona): Skatina gimdos susitraukimus, naudojamas tonizuojančiuose gėrimuose.
- Medvilnės lukštai (lot. Gossypium herbaceum): Skatina gimdos susitraukimus, gali sukelti persileidimą.
- Vaistinis skaistenis (lot. Tanacetum parthenium): Mažina migrenos skausmus, bet saugumas nėštumo metu kelia abejonių.
- Kininis ženšenis (lot. Panax ginseng): Gerina imunitetą, atmintį, bet jo poveikis nėštumo metu nėra iki galo ištirtas.
- Kanadinė auksašaknė (lot. Hydrastis canadensis): Naudojama įvairioms problemoms gydyti, tačiau nėštumo metu jos vartojimas ribojamas.
- Kadagys (lot. Juniperus): Gali skatinti persileidimus ir patenka į motinos pieną, jo poveikis kūdikiui nežinomas.
- Svaigusis pipiras (lot. Piper methysticum): Mažina nerimą, bet ilgai vartojamas gali toksiškai veikti kepenis.
- Paprastasis saldymedis (lot. Glycyrrhiza glabra): Naudojamas egzemai, gerklės skausmui malšinti, tačiau jo vartojimas nėštumo metu turėtų būti ribojamas.
- Rudeninis vėlyvis (lot. Colchicum autumnale): Nuodingas augalas, netinkamas vartoti nėštumo metu.
- Taškuotoji mėta (lot. Mentha pulegium): Skatina persileidimą.
- Fitolaka (Phytolacca): Nuodingas augalas.
- Rūta (lot. Ruta graveolens): Gali sukelti persileidimą.
- Vaistinis šalavijas (lot. Salvia officinalis): Nors naudojamas menopauziniams simptomams mažinti, jo vartojimas nėštumo metu ribojamas.
- Paprastoji jonažolė (lot. Hypericum perforatum): Nors mažina depresiją, jos poveikis nėštumo metu nėra pilnai ištirtas.
- Sena (lot. Cassia acutifolia): Stiprus vidurius laisvinantis vaistas, gali skatinti priešlaikinį nėštumo nutrūkimą.
- Paprastoji bitkrėslė (lot. Tanacetum vulgare): Toksiškas augalas.
- Baltoji arbata (lot. Paeonia lactiflora): Fitoestrogenas, kurio poveikis nėštumo metu reikalauja atsargumo.
- Pelynas (lot. Artemisia absinthium): Sudėtyje esantis tujonas yra nuodingas, net ir leidžiamose dozėse gali sukelti haliucinacijas.
- Paprastoji kraujažolė (lot. Achillea millefolium): Nors stimuliuoja gimdos susitraukimus, jos vartojimas nėštumo metu gali būti problemiškas.
- Rauktalapė rūgštynė (lot. Rumex crispus): Nors naudojama įvairioms ligoms gydyti, jos poveikis nėštumo metu reikalauja atsargumo.
Kai kurios vaistažolės gali būti sudėtos į mišinius, todėl visada verta atidžiai patikrinti sudėtį. Taip pat patariama nepiktnaudžiauti prieskoniais, kurių sudėtyje yra nėštumui galinčių pakenkti augalų.
Naudingos vaistažolės ir fitoterapijos aspektai akušerijoje:
Nėščiųjų organizmas yra daug jautresnis, todėl vaistažoles reikėtų vartoti atsargiai. Svarbu žinoti, kokių augalų būtina vengti. Fitoterapija akušerijoje gali būti naudojama siekiant pasiekti šiuos farmakologinius efektus: raminamąjį, šlapimo išsiskyrimą skatinantį, gimdos tonusą mažinantį, hipotenzinį, fetoplacentinę kraujotaką gerinantį, reguliuojantį skrandžio ir žarnyno veiklą, širdies ir inkstų veiklą, vegetacinės nervų sistemos tonusą ir kt.
- Ankstyvoms specifinėms nėščiųjų ligoms (seilėtekiui, pykinimui, vėmimui) gydyti: tinka vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis) ir paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca), turintys raminamąjį poveikį.
- Pipirmėtė (Mentha piperita) ir vaistinė melisa (Melissa officinalis) veikia antiseptiškai, spazmolitiškai, raminančiai. Nors jos lyg ir tiktų nėštumo metu, vartojant per daug gali sukelti galvos skausmą ar net persileidimą.
- Trikertė žvaginė (Capsela bursa pastoris) didina lygiosios raumenų tonusą, gerina inkstų kraujotaką, žarnyno peristaltiką. Nėštumo metu skiriama mažomis dozėmis, mišiniuose.
- Vaistinė medetka (Calendula officinalis) turi raminamąjį, kardioprotekcinį, priešuždegiminį, regeneruojamąjį poveikį.
- Balinis ajeras (Acorus calamus) ir trilapis pupalaiškis (Menyanthes trifoliata) gerina virškinimo sistemos veiklą.
Pieno gamybos reguliavimas:
- Pieno gausinimui: paprastasis krapas (Anethum graveolens), paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare), rytinis ožiarūtis (Galega orientalis), kvapusis mairūnas (Majorana hortensis), vaistinė melisa (Melissa officinalis), saldžialapė kulkšnė (Astragalus glycyphyllos), paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare), europinė pipirlapė (Asarum europaeum), geltonžiedis barkūnas (Melilotus officinalis), paprastojo kiaulpienė (Taraxacum officinale); didžioji dilgėlė (Urtica dioica).
- Pieno sekrecijai mažinti: vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), graikiško riešutmedžio (Juglans regia) lapai, apynių (Humulus lupulus) spurgos.
Žolelės ir nėštumas: nauda, poveikis ir atsargumo priemonės
Būtini vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, intensyviai auga ir vystosi vaisius, todėl padidėja maistinių medžiagų poreikis. Subalansuota mityba, papildyta reikiamais vitaminais ir mineralais, yra itin svarbi.
- Folio rūgštis (arba vitaminas B9): Vienas svarbiausių maisto papildų, mažinantis vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų riziką. Rekomenduojama vartoti jau planuojant pastoti (idealiu atveju 3 mėnesius iki pastojimo) ir tęsti bent pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Moksliniais tyrimais įrodyta folio rūgšties svarba vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti didesnes dozes (1000-5000 μg per parą).
- Vitaminas D: Jo trūkumas nėštumo metu siejamas su didesne cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. Profilaktiškai rekomenduojama vartoti 600 TV (15 μg) per parą, nutukusioms - 1200 TV (30 μg) per parą. Dažnai poreikis būna didesnis, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Kai nustatomas trūkumas, saugiomis laikomos 1000-2000 TV per dieną dozės. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosfatų kiekį organizme, palaiko kaulų, dantų ir raumenų sveikatą.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Būtinos kūdikio smegenų ir akių vystymuisi. Rekomenduojama paros dozė - 300-1000 mg.
- Kalcis: Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi ir dantų užuomazgoms. Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg per parą (14-18 metų mergaitėms - 1300 mg per parą). Rekomenduojama pradėti vartoti nuo 4-ojo nėštumo mėnesio.
- Cholinas: Vaidina svarbų vaidmenį vaisiaus smegenų vystymesi ir gali padėti išvengti kai kurių apsigimimų. Ekspertai rekomenduoja kasdien gauti 450 mg cholino. Jo galima rasti vištienoje, jautienoje, kiaušiniuose, piene, sojos produktuose ir žemės riešutuose. Nors organizmas pats gamina choliną, nėštumo metu jo nepakanka.
- Kiti B grupės vitaminai: Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai.
- Magnis: Jo trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką.
Vitaminų ir mineralų kompleksas nėščiosioms: Mayo klinika rekomenduoja rinktis kompleksus, kuriuose yra folio rūgšties, geležies, kalcio, vitamino D, C, E, B grupės vitaminų, cinko, cholino. Kiti papildai parenkami individualiai.
Svarbu žinoti:
- Kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti arba vartoti atsargiai. Pavyzdžiui, vitamino A perteklius gali sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimus.
- Dauguma tyrėjų nepataria vartoti vaistažolių savigydai. Jų šalutinis poveikis nėra taip visapusiškai ištirtas, kaip sintetinių preparatų.
- Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus ar vaistus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
- Nėščioms moterims skirti maisto papildai yra saugūs, tačiau įprastuose kompleksiniuose maisto papilduose gali būti medžiagų perteklius, apsunkinantis kitų medžiagų įsisavinimą ir apkraunantis kepenų bei inkstų veiklą.
Aromaterapija nėštumo metu: atsargus ir apgalvotas pasirinkimas
Aromaterapija - tai gydymas natūraliais augalinės kilmės aromatais. Nors ji gali padėti tiek fizinėms, tiek psichologinėms problemoms spręsti, nėštumo metu jos taikymas reikalauja ypatingo atsargumo. Dėl eterinių aliejų vartojimo nėštumo metu nėra vieningos nuomonės. Lietuvoje dar trūksta gydytojų aromaterapeutų, galinčių suteikti individualias konsultacijas.
Bendros rekomendacijos:
- Naudoti tik stipriai atskiestus eterinius aliejus, sumaišytus su bazine alyva.
- Vengti vartoti eterinius aliejus į vidų.
- Dauguma profesionalų sutaria dėl eterinių aliejų, kuriuos griežtai draudžiama naudoti nėštumo metu.
Aromaterapija gimdymo metu: Eteriniai aliejai gali palengvinti gimdymo pojūčius. Gimdyvė pati pasirenka, kurią kūno dalį (pilvą, apatinę stuburo dalį, pečių juostą) masažuoti.
Vaikams: Kūdikiams iki trijų mėnesių eterinių aliejų naudoti nerekomenduojama. Vyresniems kūdikiams - itin atsargiai, saugiausias būdas - patalpos aromatizavimas.
Natūralios priemonės nuo dažniausių nėštumo negalavimų
- Pykinimas: Imbieras laikomas saugiu ir efektyviu pasirinkimu.
- Peršalimas: Rekomenduojama rinktis vaistažoles: aviečių lapus, gyslotį, medetkas. Slogą ir kosulį galima gydyti natūraliomis priemonėmis: nosies plovimas jūros vandeniu, šiltos arbatos, tinkama drėgmė patalpose. Gerklės skausmui malšinti tinka skalavimas šiltu jūros vandeniu ir medetkų nuoviru.
- Kojų tinimas: Svarbu gerti daug skysčių, daugiau ilsėtis, rinktis patogią avalynę, subalansuotai maitintis ir vartoti magnio preparatus.
- Rėmuo: Saugūs antacidai - magnio ir kalcio druskų deriniai.
Vaistininko vaidmuo ir svarbiausi patarimai
Perkant bet kokius vaistus, būtina įspėti vaistininką, kad jie bus vartojami nėštumo metu. Vaistininkas galės tinkamai įvertinti galimą vaisto riziką ir naudą. Net ir atrodantys nekalti augalinės kilmės preparatai ar nuskausminamieji, prie kurių esate įpratę, reikalauja atsargumo. Jei vartojate gydytojo skirtus vaistus, svarbu tikrinti ne tik jų veikimą, bet ir tarpusavio suderinamumą.
Apibendrinant, nėštumo metu natūralių priemonių pasirinkimas reikalauja kruopštumo, informuotumo ir visų pirma - konsultacijos su specialistu. Nors gamta siūlo daug vertingų išteklių, saugumas ir tinkamas pritaikymas yra svarbiausi aspektai, užtikrinantys sveikatą tiek motinai, tiek augančiam vaisiui.