Krūties vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų moterų tarpe visame pasaulyje, o jo diagnozavimas nėštumo metu kelia papildomų iššūkių tiek pacientėms, tiek medicinos specialistams. Nors tai gana reta situacija, sudaranti apie 1-2% visų krūties vėžio atvejų, vis dėlto, didėjantis moterų amžius, gimdant pirmąjį vaiką, bei kiti rizikos veiksniai, lemia būtinybę skirti dėmesį šiai problemai. Šiame straipsnyje nagrinėjamos krūties vėžio sąsajos su nėštumu, žindymu, pateikiamos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos, atsižvelgiant į vaisiaus saugumą, bei aptariamos ilgalaikės pasekmės moterų sveikatai.
Krūties vėžio ir žindymo sąsajos: prevencinis poveikis
Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Sergamumo dažnis šia liga susijęs su didėjančiu krūties vėžio rizikos veiksnių paplitimu, tokių kaip vėlyvas pirmasis nėštumas, žindymo krūtimi praktikos sumažėjimas. Mažiausiai 5-6 mėnesių trukmės kūdikio žindymas krūtimi turi apsauginį poveikį dėl krūties vėžio ir galbūt dėl endometro bei kiaušidžių vėžio rizikos [1]. Žindymas krūtimi yra susijęs su daug greitesniu motinos kūno svorio sugrįžimu į ankstesnį prieš nėštumą buvusį svorį, su metabolinio sindromo išsivystymo rizikos motinai sumažėjimu ir su kūdikių kvėpavimo takų infekcinių ligų bei nutukimo rizikos sumažėjimu žmonėms, kūdikystėje maitintiems krūtimi [2, 3]. Dėl šių priežasčių Europos kovos su vėžiu kodeksas skatina motinas kūdikius maitinti krūtimi - viename iš suformuluotų 12 teiginių sakoma: "Žindymas krūtimi mažina motinos vėžio riziką. Jei galite, žindykite krūtimi savo kūdikį."
Žindymo tendencijos Europoje ir jų įtaka
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sudarė bendrą rinkinį apibrėžimų, susijusių su žindymu, siekdama padėti pasaulio kontekste standartizuoti žindymo praktikos vertinimą [5]. PSO žindymą krūtimi apibūdina kaip kūdikio kada nors, nors ir vieną kartą, žindymą krūtimi, išimtinį (išskirtinį) žindymą apibūdina kaip kūdikio maitinimą tik motinos pienu tam tikrą laiką. Tačiau apibrėžti žindymo rodiklius, remiantis PSO duomenimis, lieka sudėtinga. Žindymo duomenų rinkimo metodai tarp įvairių šalių labai skiriasi [6-8]. Europos šalių, kurių duomenys prieinami, žindymo krūtimi iki 3 mėnesių kūdikio amžiaus lygis yra 22,7-97,6 proc., o žindymo iki 6 mėnesių kūdikio amžiaus vidurkis žemesnis - 16-96,5 proc. [8, 9]. Išimtinis kūdikių žindymo lygis pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius didžiausias Vokietijoje (22 proc.), Suomijoje, Airijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje išimtinio žindymo lygis žemesnis (atitinkamai 15 proc., 15 proc., 14 proc., 10 proc.), Prancūzijoje, Škotijoje, Belgijoje išimtinio žindymo lygis dar žemesnis (1 proc.) [10]. Apskritai išimtinio žindymo paplitimo ir jo trukmės tendencija didesnė šalyse, kuriose palaikomos ilgos motinystės atostogos, tokiose kaip Vokietija, Šiaurės Europos šalys, Vengrija, Čekija. Kiti žindymo paplitimą lemiantys veiksniai yra susiję su kūdikių ypatybėmis, su šalių socialiniais bei kultūriniais kūdikių maitinimo aspektais [11]. Pasaulinė kūdikių ir mažų vaikų mitybos strategija patvirtinta PSO valstybių narių ir Jungtinių tautų vaikų fondo vykdomosios valdybos (angl. The United Nations Children‘s Fund - UNICEF). Maitinimo krūtimi praktikai Europos Sąjungos šalyse nepakanka PSO / UNICEF rekomendacijų, dar reikia įgyvendinti įvairių dalykų, įskaitant visuomenės sveikatos politiką, teisės aktų parengimą, PSO kodeksą dėl motinos pieno pakaitalų, išnagrinėti rinkodaros klausimus, teikti informaciją apie kūdikių maitinimą. Tinkama informacija, švietimas ir komunikacija yra labai svarbios siekiant skatinti, apsaugoti ir remti kūdikių žindymą krūtimi tose šalyse, kuriose kūdikių maitinimas pieno mišiniais (naudojami žindymą krūtimi maisto pakaitalai) buvo laikomas norma jau kelių kartų laikotarpiu.
Krūties vėžys Europoje: paplitimas ir rizikos veiksniai
Krūties vėžys (C-50) [13] yra antrasis pagal dažnį vėžys pasaulyje tarp abiejų lyčių ir dažniausias moterų piktybinis navikas. 2012 metais nustatyta 1,67 mln. naujų ligos atvejų (sudarė 25 proc. iš visų moterų naujų vėžio atvejų) [14]. Lietuvoje 2012 metais nustatyti 1 526 nauji krūties vėžio atvejai, tai sudarė 18 proc. iš visų Lietuvos moterų naujų vėžio atvejų [56]. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (angl. The International Agency for Research on Cancer - IARC), bendradarbiaudama su Europos vėžio registrais [15], pateikė 25 metų skaičiavimus apie vėžio naštą Europoje [16, 17]. Sergamumas krūties vėžiu yra glaudžiai susijęs su moters amžiumi. Ligos dažnis Europoje staigiai pradeda kilti nuo 30-39 metų iki menopauzės, kada kilimas sulėtėja ar išlieka stabilus, vėliau kilimas pasiekia viršūnę 80 ir vyresnio amžiaus moterų grupėje [17]. 2012 metais krūties vėžys buvo pirmaujanti moterų onkologinė liga visose Europos šalyse, nustatyta apie 500 tūkst. (28,6 proc.) naujų ligos atvejų. Sergamumo rodiklis varijuoja tarp Europos regionų, Vakarų Europoje siekia beveik 96 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Aukščiausi rodikliai yra Belgijoje (147), Danijoje (143), Prancūzijoje (137), Airijoje (131), Jungtinėje Karalystėje (129) ir Suomijoje (121). Sergamumo krūties vėžiu rodiklis Rytų Europos šalyse, tokiose kaip Ukraina ar Moldova, yra daug žemesnis (atitinkamai 54 ir 53) [17]. Tokia rodiklių įvairovė atspindi mamografinės patikros programų masto ir aktyvumo skirtumus tarp šalių, taip pat kaip ir skirtingą žinomų krūties vėžio rizikos veiksnių (susijusių su reprodukcija, šeimos istorija, alkoholio vartojimu ir kt.) paplitimą ir pasiskirstymą [1, 18] tarp Europos šalių. Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) apytikriais skaičiavimais, moterų, 6 mėnesius maitinančių krūtimi, padaugėjimas 16 proc., leidžia tikėtis išvengti 1,6 proc. krūties vėžio atvejų kasmet. Šio scenarijaus didžiausia nauda (būtų išvengta apie 2,9 proc. krūties vėžio atvejų) pasireikštų, jei perpus sumažėtų niekada nemaitinusių krūtimi moterų ir perpus padidėtų moterų, maitinančių krūtimi 18 ir daugiau mėnesių [19].
Krūties vėžys ir nėštumas: sąsajos, rizikos ir biologiniai mechanizmai
Gausu epidemiologinių tiek kohortinių, tiek atvejo ir kontrolės tyrimų, įrodančių, kad ilgesnė maitinimo krūtimi trukmė tiesiogiai koreliuoja su mažesne krūties vėžio rizika tiek laikotarpiu prieš, tiek po menopauzės [1, 20], silpnesnis apsauginis poveikis endometriumo ir kiaušidžių vėžio rizikai. Siekiant apskaičiuoti ilgalaikį žindymo krūtimi efektą krūties vėžio rizikai, autoriai analizuoja tyrimus, kuriuose lyginamos moterys, žindžiusios trumpiau, nei numatytą mėnesių skaičių, su tomis, kurios žindė ilgesnį laiką. Tyrimai, kuriuose lyginamos kada nors ar niekada nežindžiusios moterys, linkę sumenkinti bet kokį ryšį.
Bendra maitinimo krūtimi trukmė ir vėžio rizika
Krūties vėžio rizika labai priklauso nuo veiksnių, susijusių su reprodukcija ir hormonais [21, 22]. Nustatyti žindymo krūtimi nepriklausomą poveikį krūties vėžio rizikai reikės tyrimų ir jų analizės. Ankstesni tyrimai rodė, kad pirmasis jauno amžiaus moters išnešiotas nėštumas sumažina krūties vėžio riziką tolesniame gyvenime ir pateikė prielaidą, kad nustatytas apsauginis poveikis daugiau yra susijęs su motinos amžiumi nei su jos nėštumų skaičiumi [21]. Tolesni tyrimai parodė, kad kiekvienas kitas gimdymas (ir su juo susijęs žindymas krūtimi), įvykęs prieš moteriai sukankant 30 metų, padeda sumažinti krūties vėžio riziką [23]. Tarptautinės grupės, bendradarbiaujančios su hormonais susijusių krūties vėžio rizikos veiksnių tyrimo srityje, apėmusios 50 tūkst. iš įvairių 30-ties šalių moterų, sergančių krūties vėžiu, tyrimas parodė, kad žindymas krūtimi turi apsauginį poveikį, 4,3 proc. sumažinantį krūties vėžio riziką po kiekvieno 12 mėnesių maitinimo krūtimi. Rizikos sumažėjimas sumuojamas po kiekvieno vaiko maitinimo krūtimi. Be to, kiekvienas gimdymas mažina krūties vėžio riziką 7 proc. Tie patys tyrimai parodė, kad krūties vėžio rizika be didesnių skirtumų sumažėja moterims, išgyvenančioms laikotarpį prieš menopauzę ir po menopauzės. Pasaulinio vėžio tyrimų fondo atlikta metaanalizė parodė, kad krūties vėžio rizika sumažėja 2 proc., jei bendra žindymo trukmė pailgėja 5 mėnesiais [1].
Palyginti nedaug tyrimų atlikta krūties vėžio pagal ligos potipius rizikai išsiaiškinti, susijusiai su išskirtiniu maitinimu krūtimi ir mišraus kūdikių maitinimo atskiru poveikiu. Iki šiol publikuoti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad išskirtinis maitinimas krūtimi mažina tiek estrogenų receptorių teigiamo, tiek estrogenų receptorių neigiamo krūties vėžio riziką [24]. Turimi įrodymai leidžia manyti, kad ilgos trukmės žindymas krūtimi turi vidutinį apsauginį poveikį endometriumo ir kiaušidžių vėžio rizikai [25, 26]. Naujausia metaanalizė nurodo, kad reliatyvi epitelinio kiaušidžių vėžio rizika mažėja gerokai (8 proc.) kiekvienąkart 5 mėnesiais pailgėjus bendrai žindymo krūtimi trukmei [27]. Šiuo metu turimi įrodymai, kad žindymas apsaugo nuo kiaušidžių vėžio, yra riboti; taip pat jų per mažai, kad būtų galima padaryti galutines išvadas dėl laktacijos įtakos endometriumo vėžio rizikai [28, 29].
Biologiniai pokyčiai nėštumo ir laktacijos metu ir vėžio rizika
Krūtis sudaryta iš liaukinio audinio, susitelkusio į skilties, liaukų latakų, jungiamojo ir riebalinio audinio. Krūtis pradeda vystytis kaip atsakas į hormonų, tokių kaip estrogenai, progesteronas, insulinas ir augimo faktoriai, poveikį, jos priklausomybė nuo hormonų yra gerai žinoma ir yra svarbi kalbant apie krūties vėžį [30]. Svarbiausi krūtų laikotarpiai yra mergaitės lytinis brendimas, moters nėštumas ir laktacija, iki kol liaukinis audinys sunyksta po menopauzės. Įvairūs reprodukciniai veiksniai, tokie kaip maitinimas krūtimi, dėl nėštumo nutrūkusi ovuliacija, krūties sugrįžimas į buvusią iki nėštumo būklę po kūdikio atjunkymo nuo žindymo, siejasi su estrogenų ir kitų hormonų poveikio trukmės pokyčiais moters gyvenime ir ilgalaikiais molekulinio lygmens pokyčiais krūties audinyje. Tyrimų duomenys leidžia manyti, kad hormonų veikimo mechanizmai yra susiję su apsauginiu nėštumo poveikiu krūties vėžio rizikai. Yra svarbių įrodymų, kad nėštumas sukelia krūties epitelio diferencijavimąsi, kuris ląsteles daro mažiau jautrias vėžinei transformacijai. Be to, po nėštumo vyksta ilgai trunkantys hormonų statuso pokyčiai, jie gali padėti mažinti riziką [31-33]. Papildydamas nėštumo įtaką, ilgai trunkantis žindymas krūtimi gali mažinti nuolatinę estrogenų / progesteronų įtaką krūties audiniui ir apsaugoti nuo krūties vėžio. Žindymas krūtimi po nėštumo atideda ovuliacijos ir menstruacijų ciklo atsinaujinimą, sumažina estrogenų lygį krūtyje, turi įtakos krūties audinio diferenciacijai, padarančiai jį mažiau jautriu hormonų poveikiui [34-36]. Po gimdymo cirkuliuojančio estrogenų ir progesterono lygis būna labai kritęs, tai leidžia toliau vykti laktacijai [37]. Krūties audinių (liaukų ir latakų epitelio) lupimasis laktacijos metu ir masyvi epitelio ląstelių žūtis maitinimo krūtimi pabaigos laikotarpiu gali padėti sumažinti vėžio riziką, nes pašalinamos ir tos ląstelės, kurių DNR galėjo turėti pradinių pažaidų [25, 38]. Tyrimai su pelėmis rodo, kad karcinogenezė gerokai nuslopinama po visiškai išnešioto nėštumo, galbūt dėl reprodukcijos proceso sukeltų struktūrinių ir funkcinių pokyčių krūties parenchimoje, ateityje nulemiančių mažesnį epitelio ląstelių jautrumą karcinogenezės stimulams [39].
Profesorius I. H. Russo iš Filadelfijos (JAV) kartu su kolegomis tyrinėjo pokyčius ankstyvo pirmojo nėštumo metu moterų organizme ir jų ryšį su mažesniu sergamumu krūties vėžiu. Nėštumo pradžioje gausiai organizmo gaminamas hormonas HCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas) kartu su kiaušidžių steroidiniais hormonais veikia hipotaliamo neuroendokrininę sistemą ir taip padeda palaikyti nėštumą. Atlikti moksliniai tyrimai su laboratorinėmis žiurkėmis parodė, kad tiek ankstyvas apvaisinimas, tiek neapvaisintoms žiurkėms skiriamas HCG apsaugo nuo dirbtinai sukelto krūties vėžio. Atlikus išsamesnius tyrimus ląstelių lygmeniu pastebėta, kad HCG sukelia krūties audinio epitelinių ląstelių pakitimus, kurie gali apsaugoti nuo vėžio atsiradimo. Gydytojas chirurgas onkologas Donatas Petrauskas su tyrimo išvadomis sakė sutinkąs, nes esą statiškai žinoma, kad negimdžiusios ir krūtimi nemaitinusios moterys krūties vėžiu serga dažniausiai. Jei moteris maitino ilgiau, yra daugiavaikė - tikimybė jai susirgti mažesnė.
Akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė apie žindymo naudą mamai
Nėštumo metu diagnozuotas krūties vėžys: diagnostika ir gydymo strategijos
Nėščios moterys, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, turi būti gydomos tretinio lygio specializuotuose centruose pagal algoritmą, skirtą ne nėščioms moterims, atsižvelgiant į vaisiaus apsaugą.
Diagnostikos metodai nėštumo metu
Krūtyje apčiuopiamas kietas, neskausmingas darinys (90 proc. atvejų jį apčiuopia pačios pacientės). Retais atvejais pasirodo kraujingų išskyrų iš spenelio. Metastazavusio vėžio klinika priklauso nuo metastazių vietos. Palpacija išlieka vienu iš ankstyvosios diagnostikos metodų, tačiau dėl nėštumo sukeltų krūties audinio pokyčių jos nauda nedidelė. Tolesni diagnostikos bei gydymo veiksmai nėštumo metu aptariami su įvairių specialistų komanda: onkologu, chirurgu ir akušeriu-ginekologu.
Ultragarsinis krūtų tyrimas padeda atskirti cistinius bei solidžius darinius ir įvertinti sritinius limfmazgius. Tyrimas pasižymi didesniu jautrumu ir specifiškumu nėštumo metu, nei mamografija. Radioizotopinis skenavimas nėščioms moterims nerekomenduojamas.
Patologinis (histologinis) tyrimas. Rekomenduojama stulpelinė arba ekscizinė krūties biopsija, sukeliant vietinį skausmo malšinimą. Dėl aktyvios ląstelių proliferacijos tyrimo vertinimas komplikuotas, todėl tyrėją būtina įspėti, kad pacientė nėščia ar žindyvė.
Krūties vėžio stadijos nustatymas. Krūties vėžio stadiją būtina nustatyti įtarus, kad metastazės plinta, ir tuo atveju, jei išplitimas lokalus. Jei yra besimptominis su nėštumu susijęs krūties vėžys, nuodugnus plaučių, kepenų, kaulų ir kt. sistemų tyrimas gali būti atidėtas, nes metastazavimas mažai tikėtinas.
Gydymo galimybės nėštumo metu
Chirurginis krūties vėžio gydymas su limfmazgių pašalinimu taikomas viso nėštumo metu ir susijęs su minimalia rizika vaisiui. Sarginiam limfmazgiui įvertinti naudojama radioizotopinė scintigrafija, kuri nesukelia didelės radiacijos.
Chemoterapija. Daugelis chemoterapinių vaistų nuo krūties vėžio priskiriami kategorijai D nėštumo metu. Pirmuoju nėštumo laikotarpiu sisteminė chemoterapija draudžiama dėl didelės chromosomų ir vaisiaus anomalijų, persileidimo ir negyvagimių tikimybės. Šiuo metu manoma, kad cheminių preparatų dozavimas turėtų būti toks pat kaip ir ne nėščioms moterims (vertinamas nėščios moters svoris). Nėščios moterys, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, gali būti gydomos tam tikrais chemoterapijos režimais, ypač antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais, atsižvelgiant į vaisiaus raidą ir stadiją.
Spindulinis gydymas. Išimtį sudaro pavojus gyvybei ar gyvybiškai svarbių organų pažeidimas (pvz., jei yra stuburo smegenų kompresija). Tais atvejais spindulinis gydymas galimas naudojant pilvo apsaugą.
Hormoninis gydymas. Nėštumo metu tamoksifeno vartoti negalima.
Nėštumo tęsimo ar nutraukimo klausimas
Apsisprendimas dėl nėštumo tęsimo ar nutraukimo turėtų remtis krūties vėžio stadija ir prognoze, gydymo galimybėmis, gydymo poveikiu vaisingumui, moters galimybe rūpintis naujagimiu, moters noru prisiimti galimą žalą vaisiui dėl gydymo toksinio poveikio. Svarbu, kad sprendimas būtų priimamas bendradarbiaujant su gydytojų komanda, įtraukiant onkologą, chirurgą ir akušerį-ginekologą.
Papildoma nauda motinos ir vaiko sveikatai
Nauda motinos sveikatai
Stebimi tyrimai rodo, kad žindymas krūtimi palankiai veikia moters kūno svorio, padidėjusio dėl nėštumo, ir medžiagų apykaitos lygio sugrįžimą iki jo [40-43]. Atrodo, kad medžiagų apykaitos krūvis išimtinio maitinimo krūtimi (apie 500 kcal/d.) metu gali padėti netekti kūno svorio padidėjimo nėštumo metu. Apskritai pastebėta, kad po 1-2 metų maitinimo krūtimi motinų kūno svoris būna pakitęs mažiau nei 1 kg, palyginti su kūno svoriu, buvusiu prieš nėštumą ar pirmąjį jo trimestrą [40]. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo Million Women Study duomenimis, kūno masės indekso vidurkis buvo gerokai mažesnis tarp moterų (amžiaus vidurkis 57,4 metų), kurios anksčiau maitino krūtimi, mažėjimas siekia 0,22 kg/m2 kas kiekvieną 6 mėnesių trukmės žindymą [44]. Šiaurės Amerikos tyrimo CARDIA duomenimis, ilgesnės trukmės laktacija susijusi su mažesne metabolinio sindromo rizika daugelį metų po žindymo.
Nauda krūtimi žindyto vaiko sveikatai
Pagal įrodytą naudą vaiko sveikatai artimoje ir ilgalaikėje jo gyvenimo perspektyvoje PSO rekomenduoja optimalią 6 mėnesių vaiko žindymo trukmę [45]. Žindomas krūtimi vaikas aprūpinamas visomis reikalingomis maisto medžiagomis ir didele dalimi ankstyvojoje vaikystėje apsaugomas nuo hospitalizacijų, susijusių su viduriavimu ar apatinių kvėpavimo takų infekcija. Kūdikių žindymas krūtimi veikia ne tik sergamumą, bet ir šių infekcijų pasireiškimo laipsnį žemo, vidutinio ir aukšto pragyvenimo lygyje šalyse [46]. Apsauga nuo infekcijų yra susijusi su kai kuriais mikrobus ir uždegimą veikiančiais veiksniais, esančiais motinos piene, tokiais kaip hormonai, virškinimo fermentai, augimo bei imuninės sistemos moduliatoriai [47-49]. Vėlesniame gyvenime žindytų krūtimi asmenų sąsajos su kraujospūdžiu, 2 tipo cukriniu diabetu, cholesterolio lygiu kraujo serume sveikatai palankesnės [3]. Krūtimi žindytų kūdikių nutukimo rizika vaikystėje ir paauglystėje mažesnė, palyginti su tais, kurie yra maitinti pieno mišiniais, tačiau rezultatai dar yra prieštaringi [50, 51]. Mechanizmai, dėl kurių žindymas krūtimi turi įtakos svoriui, nėra aiškūs [52], tačiau tikėtina, kad susiję su mažesne baltymų ir didesne energijos apykaita [53], mažesniu insulino atsaku (mažėja adipocitų, palyginti su maitintais pieno mišiniais kūdikiais) [54]. Metaanalizės duomenimis, žindymas krūtimi atvirkščiai proporcingai susijęs su kai kuriais motinos giminės piktybiniais navikais, labai susijęs su ūmine limfoblastine leukemija, Hodgkino liga ir neuroblastoma. Dar neaišku, ar stebimas nedidelis rizikos sumažėjimas yra žindymo sukeltas efektas, ar jis atspindi įprastas savarankiškai pateikiamos informacijos paklaidas tiriant šį klausimą daugelio atvejo kontrolės tyrimuose [55].
Rekomendacijų pagrindimas ir ilgalaikės perspektyvos
Žindymas krūtimi apsaugo moterį nuo krūties vėžio rizikos tiek laikotarpiu prieš, tiek po menopauzės ir, spėjama, nuo endometriumo bei kiaušidžių vėžio rizikos. Be to, žindymas krūtimi susijęs su nauda sveikatai tiek motinai, tiek vaikui.
Visuomenės sveikatos politikos vaidmuo
Visuomenės sveikatos politika, siekianti paremti kūdikių maitinimą krūtimi, pagerins moterų ir vaikų gyvenimo kokybę, nes sumažės susirgusių krūties vėžiu moterų bei ūminių ir lėtinių vaikų ligų.
Vaisingumo išsaugojimo programos
Onkologinių ligų jaunėjimas ir daugėjant jaunų žmonių, kuriems šiuolaikinės gydymo technologijos padėjo išgyti ir grįžti į įprastą kasdienį gyvenimą, atsirado kita problema. Todėl pasaulyje pradėtos vystyti technologijos, kaip jiems padėti išsaugoti vaisingumą. NVI Biobanke inicijuotas tyrimas „Onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo programa“ siekia išvystyti reprodukcinių audinių užšaldymo ir atšildymo technologijas, įvertinti tų audinių gyvybingumą ir galimybę transplantacijai. Prieš gydymą moterims yra paimamas nedidelis kiaušidės audinio gabalėlis, tam tikromis medžiagomis apdorojamas, kad būtų išsaugotas jo gyvybingumas, užšaldomas ir saugomas biobanke. Šiandien jau turime atvejų, kai po sėkmingo gydymo ir praėjus pakankamam laikui, pacientėms jau galima būtų transplantuoti kiaušidės audinio gabalėlius atgal.
Nėštumas po krūties vėžio gydymo
Nėštumas po krūties vėžio gydymo neturi neigiamos įtakos moters ilgalaikio išgyvenimo trukmei. Planuojant nėštumą po krūties vėžio gydymo, moteriai rekomenduojama onkologo ir akušerio-ginekologo konsultacija. Optimalus nėštumo atidėjimo laikas kiekvienai pacientei individualus ir priklauso nuo naviko charakteristikų, tolesnio gydymo poreikio ir ligos prognozės, vertinamos onkologo. Svarbu įvertinti nėštumo atidėjimo naudą (pvz., siekiant užbaigti gydymą tamoksifenu) ir po gydymo didėjančią nevaisingumo riziką. Vaisingo amžiaus moteris reikia įspėti apie galimą neigiamą krūties vėžio gydymo poveikį vaisingumui.
Ankstyvosios diagnostikos svarba
Krūties vėžys yra labiausiai Lietuvoje ir Vakarų šalyse paplitusi onkologinė moterų liga. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama per 1300-1500, o pasaulyje - daugiau nei 1,5 mln. Krūties vėžiu susergama, kai normalias ląsteles pakeičia sparčiai pradėjusios daugintis vėžinės ląstelės. Tačiau svarbu žinoti, kad navikas gali būti piktybinis (vėžinis) arba nepiktybinis. Manoma, kad rizika susirgti krūties vėžiu siekia apie 10 proc. Labai dažnai galvojama, kad krūties vėžys - vyresnio amžiaus moterų onkologinė liga. Tačiau ja susirgti gali ir jaunos 20-30 m. Amžius: dažniau serga 50 m. Apčiuopus gumbelį arba bet kokį darinį svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus, tačiau perdėm jaudintis nereikia - apie 90% darinukų krūtyse yra nepiktybiniai. Jei pastebėjote bet kokius krūtų pokyčius, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją. Nuo 2005 m. mūsų šalyje vykdoma krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Tyrimas kas dvejus metus nemokamai atliekamas 50-69 m. Kiekvienai moteriai rekomenduojama išmokti atlikti krūtų savityrą: tai leidžia greitai pastebėti patologinius pokyčius. Krūtis, visų pirma, reikėtų apžiūrėti, įvertinti ar nėra jokių krūties ar spenelio išvaizdos pokyčių. Apčiuopą reikia pradėti švelniai paspaudžiant nuo išorinės dalies, link spenelio, pirštais tarsi brėžiant punktyrines linijas. Apčiuopą tęskite ant krūties pirštų galiukais tarsi piešdamos apskritimus - dešiniąją krūtį prilaikykite dešiniąja ranka, krūtį apčiuopkite kairiosios rankos sukamaisiais judesiais nuo išorės link spenelio. Patikrinkite spenelius. Patikrinkite pažastis. Nuleiskite rankas, truputį palinkite į priekį. Atsigulkite ir po dešiniąja mentimi pakiškite pagalvę (susuktą rankšluostį ar pan.), dešiniąją ranką pakelkite, o tuomet kairiąja ranka, sukamaisiais judesiais, nuo išorės link spenelio apčiuopkite dešiniąją krūtį.
Pasaulyje didėja pirmą kartą gimdančių moterų amžius. Lietuvoje šiuo metu pirmą kartą gimdančių moterų amžiaus vidurkis - 30 m. JAV - vidutinis amžius svyruoja nuo 30 m. iki 40 m. Iš tiesų krūties vėžio diagnozė nėštumo metu - pakankamai retai pasitaikanti situacija. Tačiau visoms besilaukiančioms moterims derėtų nepamiršti pasitikrinti krūtis. Tais atvejais, kai krūties vėžys nustatomas nėštumo metu, situacija nėra nei tragiška, nei dramatiška. Būtina, kad tokie ligos atvejai būtų aptariami multidisciplininėje komisijoje, kurioje dalyvautų gydytojas akušeris ginekologas. Žinoma, daug kas priklauso nuo ligos stadijos ir biologinio ligos varianto. Kaip rodo ir šis pavyzdys, nėštumo metu tam tikrų chemoterapinių vaistų schemos yra leistinos. Visi kiti gydymo variantai buvo taikomi jau po gimdymo, kadangi nėštumo metu jie nerekomenduojami.
Medikė primena - moterims būtina reguliariai tikrintis krūtis, nes tai padėtų išvengti pažengusios stadijos vėžio. Ir nesvarbu, kiek moteriai metų - kaip matyti iš papasakotų istorijų, vėžys nesirenka savo aukų pagal amžių.
tags: #tumore #al #seno #in #gravidanza