Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai žindymas baigiasi. Nesvarbu, kiek žindėte - kelias dienas, savaitę, mėnesius, kiekvienas mamos pieno lašas yra svarbus ir reikšmingas kūdikiui. Kuo ilgiau žindome, tuo labiau saugome vaiką nuo įvairių ligų ir sveikatos problemų, o nauji moksliniai tyrimai netgi rodo, kad ilgiau žindytų vaikų smegenys yra didesnės. Bėgant laikui mamas aplanko mintis arba joms aplinkiniai primena, kad laikas žindymą baigti, dažnai nurodydami priežastis, kurios ne visada yra pagrįstos. Pirmaisiais mėnesiais, kol mažylis valgo tik mamos pieną, didelę dalį žindymo svarbos matome mityboje: tyrimai rodo, kad žindomi vaikai auga geriau ir yra sveikesni. Tačiau krūties žindimas - tai ne vien maistas. Tai ir saugumo jausmas mamos glėbyje, nusiraminimas. Per žindymą kuriamas mamos ir vaiko emocinis santykis. Ilgiau žindydama mama darosi jautresnė vaiko poreikiams, greičiau juos atliepia ir deda vaikui saugaus prieraišumo pamatus. Kai nutraukiame žindymą, vaikas netenka ne tik maisto šaltinio, bet ir įprasto būdo nusiraminti, o mamai tenka sąmoningai suprasti ir perkeisti savo santykį su vaikui iš žindymo teikiamo artumo į artumą nebežindant. Ne veltui lietuvių kalboje žodis "junkyti" turi ne tik žindymo prasmę, bet ir - mokymo prasmę.
Staigus nujunkymas: populiarus, bet ne visada tinkamiausias būdas
Kai mano pirmagimis sulaukė vienerių, jaučiausi pavargusi nuo naktinių žindymų ir labai norėjau pagaliau išsimiegoti. Nusprendžiau, kad jau laikas baigti naktinius žindymus ir pasinaudojau vieninteliu tuo metu mano žinotu nujunkymo būdu - tiesiog nebedaviau krūties. Trečiąją verkimo naktį nebeištvėriau ir paėmiau klykiantį vaiką iš vyro, kuris tas tris naktis jį sūpavo, rankų ir nustebau, kai mažylis nutilo ir net neprašęs krūties užmigo mano glėbyje.
Staigus nujunkymo būdas - tiesiog vieną dieną vaikui nebeduoti krūties - yra gana populiarus Lietuvoje. Dienos metu dažniausiai tai nekelia sunkumų, bet naktimis tenka vaikutį rikdyti, nes jo dėmesio neišeina nukreipti. Paprastai po trijų - keturių naktų, kartais ir ilgiau, vaikas supranta, kad mamos pieno nebegaus, pasiduoda ir nustoja rėkti. Kartais šis būdas dar derinamas su mamos išvažiavimu kelioms dienoms, nes nėra mamos, nėra ir krūties.
Tačiau toks staigus perėjimas gali kelti problemų vaiko ir mamos sveikatai. Vaikas patiria emocinę traumą staiga netekdamas įprasto maisto, nusiraminimo šaltinio ir dar prarasdamas galimybę būti su mama. Jo kūnas turi greitai persitvarkyti virškinti vien tik kitą maistą ir nebegauti iš mamos pieno be tik maistinių, bet ir virškinimą gerinančių medžiagų. Taip pat imuninė sistema staiga netenka svarbios paramos. Vaikas turi greitai persiorientuoti į naujus nusiraminimo būdus ir tie būdai ne visada gali būti tinkami. Ir taip pat skubiai reikia keisti santykius su mama, vietoje vienų nutrūkusių sukurti kitus.
Psichologai tvirtina, kad prie pokyčių vaikai turėtų būti pratinami pamažu, kad turėtų laiko apsiprasti ir prisitaikyti. Mamai staigus nujunkymas gali kelti problemų su krūtimis - užsiblokavę latakai, mastitas gali būti staigaus nujunkymo palydovai. Moteriai gali tekti kurį laiką nutraukti pieną iš krūtų, kad jos nustotų gaminti pieną, nes krūtis nenustoja gaminti pieno dėl to, kad mes nusprendžiame nebežindyti. Staigiai nujunkant taip pat keičiasi ir hormonų pusiausvyra organizme, dėl to kai kurioms moterims gali išryškėti depresijos simptomai.
Švelnus nujunkymas: alternatyvos staigiam atsisveikinimui su krūtimi
Kuo galime pakeisti staigų nujunkymą? Negi vienintelė alternatyva yra žindyti vaiką kol jis pats atsisakys? Gera išeitis būtų ne nubrėžti ribą, iki kada žindysime vaikutį, bet leisti jam parodyti, kada jis pasiruošęs atsisakyti žindymo. Tai nebūtinai reiškia, kad vaikas žįs krūtį iki mokyklos, kaip kad neretai pergyvena mamos ar seneliai. Nesiūlyk, bet ir neatsakyk - tai viena iš pagrindinių principų.
Nors reta mama, žindydama metinuką, pati savo iniciatyva siūlo krūtį, greičiau jau leidžia mažyliui žįsti, nes supranta poreikį, pasitaiko situacijų, kuomet norėdamos turėti valandėlę ramybės (pvz., pokalbiui telefonu) mamos pačios pasiūlo mažyliui pažįsti. Svarbu atsiminti, kad žindymas yra ne tik maistas, bet ir artumas, saugumas bei nusiraminimas.
Nujunkymo strategijos: nuo mažų žingsnelių iki didesnių pokyčių
Žindymo atidėjimas: Neskubėkite žindyti vos tik mažylis paprašė. Paprašykite jo šiek tiek lukterėti kol baigsite darbą ar grįšite namo. Stebėkite vaiko reakciją. Tai padeda vaikui suvokti, kad krūtis nėra vienintelis ir visada prieinamas sprendimas.
Planavimas kartu su vaiku: Šis būdas tinka su vyresniu vaikučiu, kuris jau kalba. Galite sutarti, iki kada (iki Kalėdų, iki gimtadienio) dar žįs krūtį ir vis pasikalbėti apie artėjančią žindymo pabaigą. Tai suteikia vaikui kontrolės jausmą ir leidžia pasiruošti pokyčiams.
Tėčio įtraukimas: Kai kurie vaikai atrodo, kad mamai prisėdus ar atsigulus pailsėti, tai puiki proga pažįsti krūties. Tėtis gali padėti nukreipti vaiko dėmesį, pasiūlyti kitą veiklą, apkabinti.
Įprasto ritmo pasikeitimas: Dienos ritmas vaikui yra labai svarbus, tačiau jis taip pat gali tapti ir priminimu, kad reikia žįsti krūtį. Keičiant dienos rutiną, pavyzdžiui, trumpinant pietų miegą ar keičiant veiklas po jo, galima sumažinti žindymo poreikį.
Sutrumpinti žindymo epizodai: Naudojančios šį metodą mamos sutrumpina laiką prie krūties. Kiek sutrumpinti? Tai priklauso nuo vaiko ir mamos. Galima pradėti nuo kelių minučių sutrumpinimo ir pamažu ilginti laiką.
Žindymas tik tam tikrose vietose ar tam tikru laiku: Sutarkite, kad žindysite tik tam tikrose vietose (namuose, arba dar konkrečiau, šiame fotelyje ar lovoje) arba tik tam tikru laiku (dažniausiai prieš pietų miegelį arba iškarto po jo, prieš užmiegant). Tai padeda vaikui susieti žindymą su konkrečiais ritualais, o ne su nuolatine galimybe.
Atlygis žaislais ar pramogomis: Pamirškite bandymą nujunkyti. Kai kurie vaikai, jausdami mamos spaudimą nustoti žįsti krūtį, dar labiau prie jos prisiriša, dėl to kartais verta padaryti mėnesio ar dviejų pertrauką ir vėl pabandyti. Dalis vaikų gali per tą laiką patys atsisakyt krūties, jausdami, kad ji tapo nebe tokia svarbia mamai, kai kurie po poros mėnesių subręsta tiek, kad gali lengviau atsisakyti žindymo.
Dėmesio ir veiklos pakeitimas: Kai kurie vaikai ima žįsti krūtį tada, kai jiems nuobodu arba tada, kai gauna per mažai mamos dėmesio. Jeigu jums atrodo, kad jūsų situacija tokia, galite pamėginti nukreipti mažylio dėmesį nuo žindymo į kitus įdomius dalykus, kuriuos galite daryti kartu. Žaidimai, knygelių skaitymas kartu su mama mažyliui virš metų jau gali būti įdomiau, nei krūties žindimas. Vaikui gali norėtis ne tiek krūties, kiek mamos dėmesio (dėl to mažylis gali ateiti pažįsti, kai mama kalba telefonu), tad skirkite jam keletą kartų per dieną visą savo dėmesį, neužsiimdama kitais darbais. Tokio amžiaus vaikai itin domisi namų ruošos darbais, tad įtraukite vaiką į tuos darbus, kuriuos jums reikia atlikti.
Socialinė aplinka: Mėgstantiems bendrauti vaikams kitų vaikų draugija arba išėjimas iš namų gali padėti užmiršti žindymą, tačiau jautriems vaikams dažni išėjimai ir didelė draugija gali kelti per daug įspūdžių, kuriuos nuraminti norėsis prie krūties. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką, todėl geriausiai galite nuspręs ko jam reikia - draugijos ir veiklos ar ramybės ir namų!
Naujo prisirišimo objekto atsiradimas ir fiziniai bei emociniai signalai
Taip pat svarbu neatstumti vaiko fiziškai, kai norite nujunkyti. Naujo prisirišimo objekto atsiradimas mažylio gyvenime - žaisliuko, vystykliuko - rodo, kad vaikas jaučiasi nesaugus ir bando susirasti kitą saugumą užtikrinantį objektą. Tokie pereinamieji objektai labiau reikalingi vaikams, kurie per greitai skatinami tapti savarankiškais.
Mikčiojimas, paaštrėjusi ar atsiradusi išsiskyrimo baimė, žiojimasis taip pat gali būti susiję su per greitai vykstančiu nujunkymu. Vėmimas ar pilvo skausmai, susiję su sumažėjusiu mamos pieno suvartojimu, gali rodyti, kad vaikui yra per sunku atsisakyti krūties. Tokiu atveju reikėtų lėtinti nujunkymo tempą ir galbūt grįžti prie dažnesnio žindymo, suteikti vaikui daugiau dėmesio, fizinio artumo, pamąstyti, ar šeimoje nepatiriate ir kitų pokyčių, kurie gali kelti vaikui nerimą.
Kai kuriose bendruomenėse nujunkymas yra švenčiamas, nes krūties atsisakymas reiškia vaiko subrendimą, perėjimą iš vieno gyvenimo etapo į kitą. Staigaus nujunkymo švęsti tikriausiai nesinorės, nes tokia šventė vėl primintų skaudžią netektį.
Naktinis žindymas: įpročio įveikimas ir miego kokybės gerinimas
Maitinimas naktį yra vienas iš labiausiai paplitusių vaikučio nuraminimo ir užmigdymo būdų. Tačiau ateina laikas, kai mamos supranta, jog naktinius maitinimus reikia baigti. Tad kyla klausimas kaip nutraukti maitinimą ir kaip tą padaryti kuo lengviau? Labai svarbu žinoti, kad kai kūdikis priauga svorio, gerai jaučiasi ir yra maždaug 6 mėnesių (pasitarkite su gydytoju), dažniausiai jam nebereikia valgyti naktį vien tam, kad augtų. Tuo metu valgymas gali būti labiau susijęs su įpročiu nusiraminti nei su realiu alkio jausmu.
Labai svarbu leisti vaikučiui suvokti, kad (buteliuku ar krūtimi) nėra pagalba užmigti ir tai atriboti net ir nuo pietų miegelių. Naktinis žindymas neretai tampa dalimi įprastų miego asociacijų, todėl kūdikiui svarbu išmokti kitų, savęs nuraminimo įgūdžių. Kad šis procesas būtų sklandus, galite atkreipti dėmesį ir į bendras miego sąlygas: tinkamą kambario temperatūrą (apie 18-21 °C), ramų apšvietimą bei rutiną prieš miegą (pvz., rami lopšinė, trumpas masažas). Vis dėlto, svarbu stebėti, kada mažylis pats rodo pasirengimą - geba nusiraminti ir užmigti be buteliuko ar krūties.
Kodėl kūdikis pabunda naktį? Jei svarstote, ar rinktis staigų nutraukimą („cold turkey“), ar pamažu ilginti laiko tarpą tarp maitinimų, pagalvokite, kuris būdas jums abiem sukeltų mažiau streso. Svarbu suvokti, kad tai, kaip nutraukti žindymą kiekviena mama gali rinktis pagal savo bei vaiko poreikius.
- Jūsų kūdikis turėtų sugebėti nuvesti Jus naktinio nujunkymo keliu. Kai jis pats sugebės nusiraminti ir užmigti savarankiškai, jam nebereikės valgyti, kad užmigtų. Jeigu šiuo metu Jūsų kūdikio nemaitinimo laikas nuo užmigimo naktiniam miegeliui yra tarkim 4 valandos, tai laikui bėgant bus 5, 6 ir net 10 val. Trumpai tariant, stebėkite, kiek iš eilės valandų mažylis išmiega neprašydamas valgio.
- Tai taip pat reiškia, kad kūdikio nereikėtų maitinti anksčiau, nei nustatytas naujas maitinimo langas, net jei kūdikis atsibunda anksčiau. Jei kūdikis labai nerimastingas, pirmiausia patikrinkite, ar jis tikrai alkanas, ar galbūt verkia dėl kitų priežasčių (pvz., per šilta, per šalta, dygsta dantys).
- Kelias, norint baigti naktinius maitinimus, ne visada būna sklandus. Svarbu nepamiršti, kad dienos metu mažylis turi gauti pakankamai maisto, kad kompensuotų tai, ką anksčiau suvalgydavo naktį. Kad mažylis iš tiesų suprastų, jog atėjo metas miegoti, o ne valgyti, stabili vakaro rutina labai padeda. Tam galite pasitelkti ramią muziką, lopšinę, trumpą pasaką (pagal amžių), šiltą vonelę. Svarbiausia - nuoseklumas. Kai Jūsų kūdikis sugebės išmiegoti iki 5 val. ryto be maitinimo, patarimas būtų: visiškai atsisakyti maitinimo. Dauguma kūdikių, pabudusių pavalgyti po 5 val., negali tinkamai sugrįžti miegoti tomis ankstyvomis ryto valandomis ir pradeda skaidyti naktinį miegą (dažniau budintis), jiems sutrinka pietų miegelis. Geriausias būdas to išvengti, yra nutraukti naktinį maitinimą. Toks naktinio maitinimo nutraukimo procesas greičiausiai turėtų užtrukti mažiau nei mėnesį. Jei pastebėsite, kad Jūsų kūdikis pats nerodo noro tai baigti, gali tekti ir pastūmėti link to. Jei Jūs ir Jūsų šeimos gydytojas manote, kad Jūsų kūdikis yra visiškai pasirengęs atsisakyti maitinimo naktį (jis vyresnis nei 6 mėnesiai, gerai priauga svorio, neturi sveikatos problemų ir pan.), tai nutraukti maitinimą galima staiga, per vieną naktį (angl. šis procesas vadinamas „cold turkey“). Nepamirškite, kad visiems kūdikiams (ir tėvams) gali reikėti laiko. Jei bandant vieniems stinga kantrybės ar jaučiatės pasimetę, kreipkitės į specialistus.
Natūralus nujunkymas: kada ir kaip atpažinti jo ženklus
Yra paplitusi nuomonė, kad kuo vaikas vyresnis, tuo sunkiau jį nujunkyti. Todėl maitinančios mamos neretai baigia žindyti kūdikius, kai šiems sukanka 1 metai, nes 1,5 metų vaikas, neva, krūties taip lengvai jau nebepaleis. Iš tiesų, fiziškai natūralus nujunkymas yra neskausmingas procesas tiek vaikui, tiek mamai. Laktacija, kaip ir bet koks kitas organizmo procesas, praeina ir subrendimo laikotarpį, ir involiuciją. Žindymo pradžioje priešpienį keičia pienas, pieno liaukos adaptuojasi. Brandžios laktacijos metą pamažu keičia involiucija (atgalinis vystymasis, organo sumažėjimas, supaprastėjimas, redukcija), kuri prasideda maždaug po 1,5 - 2,5 metų. Involiucijos metu pieno liaukose keičiasi motinos pieno sudėtis. Šioje stadijoje motinos pienas savo imuninėmis savybėmis darosi panašus į priešpienį, ir tai turi labai didelės biologinės reikšmės. Nujunkytas nuo motinos pieno vaikas staiga netenka didelio imuninio palaikymo, apsaugos, todėl jis turi turėti atsargų, kad atsilaikytų prieš infekcijas. Dar pusmetį po natūralaus nujunkymo vaikas niekuo nesuserga. Tačiau jei žindymas nutraukiamas per staigiai, vaikas jau po mėnesio gali rimtai susirgti.
Pagal kokius požymius galima nustatyti, kad jau atėjo natūralaus nujunkymo metas?
- Pagal laiko terminą: Jei laktacija normali, involiucija paprastai prasideda apie 1,5 - 2,5 metus.
- Psichologinis nuovargis: Nepainiokite to su noru nutraukti maitinimą suėjus terminui, kurį „nustatė“ visuomenė: plačiai paplitusi nuomonė, jog nutraukti žindymą reiktų iki vaikui sukaks 1 metai, ir tai daugelį moterų priverčia pajusti „psichologinį nuovargį“ praėjus 1 m. 2 mėn. Joms ima atrodyti, kad jau herojiškai ilgai maitino kūdikį, todėl metas pailsėti! Reikėtų apsaugoti maitinančias mamas nuo panašios saviapgaulės ir pirmiausiai pamąstyti apie kūdikio/vaiko sveikatą bei savijautą.
Kaip atjunkyti nuo krūties, jei jau atėjo fiziologinis metas?
Kai mama ir vaikas pasiruošę, nujunkymo procesas praeina ramiai ir be problemų. Mama turėtų žinoti keletą dalykų:
- Mažylio amžius turėtų būti ne jaunesnis kaip 1,5 m.
- Reikia įsitikinti, ar tikrai prasidėjo pieno liaukų involiucija. Jei po paros krūtys nepasidaro skausmingos, persipildę pieno, nekarščiuoja, vadinasi, moters organizmas jau pasirengęs nujunkymui. Jei jau po 12-os valandų mama pasiruošus lėkti pas vaiką, kad tik jis greičiau ištrauktų persipildžiusias krūtis, vadinasi, laktacijos nutraukimui dar ne laikas, ir panašus organizmo prievartavimas gali tik pakenkti mamos ir vaiko sveikatai!
- Involiucija turėtų tęstis apie 2 mėnesius, kad vaikas per tą laiką spėtų prikaupti būtinų imuninei apsaugai antikūnių.
- Metų laikas. Nujunkymui labiausiai tinka vėlyvas ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris. Taip yra dėl to, kad esant šiltam metų laikui, padidėja patogeninės mikrofloros aktyvumas ir padažnėja žarnyno infekcijų.
- Vaiko savijauta. Vaikas turi būti visiškai sveikas: jam nedygsta dantys, nėra diatezės ir kitų negalavimų. Jei mažylis serga, turi praeiti bent 3 savaitės po ligos. Vaikas taip pat turi mokėti užmigti be krūties.
Svarbu!
- Nebintuokite krūtų prie kūno. Tai nepadeda sustabdyti laktacijos ir gali sukelti mastitą.
- Kreipkitės į gydytoją mamologą arba akušerį-ginekologą ir nutraukite laktaciją jam prižiūrint.
- Nežaiskite su nutraukinėjimu.
tags: #svezzamento #neonati #biberon