Kūdikio atėjimas į pasaulį - tai vienas iš svarbiausių ir jaudinančių įvykių moters gyvenime. Tačiau vis dažniau išgirstama baimė, susijusi su gimdymo procesu, skausmu ir galimomis komplikacijomis. Ši baimė neretai paskatina būsimas mamas prašyti cezario pjūvio operacijos, net ir tuomet, kai nėra medicininių indikacijų. Toks pasirinkimas, nors ir suteikiantis momentinį palengvėjimą, gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek motinai, tiek vaikui. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pastebimai išaugo cezario pjūvio operacijų skaičius, todėl kyla klausimas, ar visos jos yra mediciniškai pagrįstos, ar tai tik būdas medikams apsidrausti nuo teisinių konfliktų, ir kaip grąžinti moteris prie natūralaus gimdymo. Šie klausimai buvo aptarti Seime vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo garsūs Lietuvos medikai.
Cezario pjūvis: chirurginė operacija, o ne lengvas pasirinkimas
Profesorė Vida Marija Čigriejienė, ilgametę patirtį turinti Kauno klinikų specialistė, priminė, kad cezario pjūvis yra chirurginė operacija, kuri turėtų būti atliekama tik tada, kai kyla reali grėsmė motinos ar vaiko gyvybei ir sveikatai. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad cezario pjūvio operacijų skaičius neviršytų 15 proc. visų gimdymų.
„Skandinavijoje, kur medicina beveik tobula, cezario pjūvio operacijų kiekis nedidėja, o Lietuva pasiekė epidemijos lygį. Pačios moterys to siekia, bet ši operacija nėra tausojanti. Todėl negalima pasirinkti gimdymo termino pagal astrologų patarimus, pagal žvaigždžių išsidėstymą danguje“, - įspėjo profesorė. Ji pabrėžė, kad moterys kartais klaidingai suvokia cezario pjūvį kaip lengvą ir saugų būdą atsikratyti gimdymo baimės, tačiau tai yra rimta chirurginė intervencija, turinti savo rizikas ir komplikacijas.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė Gražina Drąsutienė kritikavo visuomenės požiūrį, kad gimdyti natūraliais takais yra pavojinga. „Daug kam atrodo, kad cezario pjūvis - kaip užtrauktukas įsiūtas į pilvo sieną, todėl kada nori pasiimi vaikelį, bet taip nėra“, - sakė ji, pabrėždama, kad šios operacijos sudėtingumas ir pasekmės yra gerokai didesnės nei įsivaizduojama.
Amžius ir pagalbinis apvaisinimas: objektyvios priežastys?
Kita vertus, medikai pripažįsta, kad egzistuoja ir objektyvios priežastys, dėl kurių didėja operacijų skaičius. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pastebimai padidėjo pirmą kartą gimdančių moterų amžius. Jei anksčiau vidutinis amžius buvo 25 metai, dabar jis siekia 28 metus. Šis pokytis gali būti susijęs su tuo, kad šeimos vis dažniau naudojasi pagalbinio apvaisinimo metodais, kurie neretai lemia daugiavaisius nėštumus, o tai gali komplikuoti natūralų gimdymą.
Tačiau net ir šiuo atveju, anot Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidento docento Vlado Gintauto, cezario pjūvio operacijų skaičius turėtų būti ribojamas. Jis priminė, kad 1988 metais šalyje šis rodiklis siekė 5-10 proc., o dabar jis yra gerokai didesnis.
Pasėkmės vaikui ir motinai
Nors cezario pjūvis laikomas būtinybe tam tikrais atvejais, svarbu suvokti jo pasekmes. Kuo daugiau tokių operacijų atliekama, tuo daugiau vaikų kenčia nuo kvėpavimo sutrikimų, įvairių alergijų ir bronchų astmos. Tai susiję su tuo, kad gimdymo metu vaikas nepatiria natūralaus gimdymo kanalo spaudimo, kuris padeda jam pasiruošti kvėpavimui lauke.
Daug pavojų šis gimdymo metodas kelia ir moterims. Nors pirmas cezario pjūvis laikomas santykinai saugiu, pakartotinės operacijos gali kelti rimtas komplikacijas. Viena iš tokių - placentai įaugus į cezario pjūvio randą, dėl ko kartais tenka šalinti gimdą. Kita reta, bet grėsminga komplikacija - 1 iš 2000 atvejų, kai nėštumas prasideda ne gimdoje, o cezario pjūvio vietoje.
Teisiniai ir ekonominiai aspektai
Spinalinės nejautros ir anestezijos pažanga padarė cezario pjūvį beveik kasdienine praktika. Medikams dirbti su suplanuota operacija taip pat yra patogiau nei laukti natūralaus gimdymo, kuris gali trukti kur kas ilgiau. Tačiau V. Gintautas atkreipė dėmesį į kitą svarbų aspektą: akušeriai ir ginekologai Lietuvoje sulaukia apie trečdalį visų bylų, kuriose pacientai reikalauja žalos atlyginimo.
„Vengdami teisinio persekiojimo gydytojai renkasi cezario pjūvį“, - teigė jis. Kad situacija pasikeistų, Lietuvai reikėtų sekti Skandinavijos pavyzdžiu, kur dėl objektyvių komplikacijų nėra reikalaujama žalos atlyginimo, o gydymo įstaiga suteikia visas būtinas paslaugas pacientui.
Be to, Lietuvoje egzistuoja ir ekonominis suinteresuotumas atlikti kuo daugiau cezario pjūvių, nes Ligonių kasa už šią paslaugą moka kur kas daugiau nei už gimdymą natūraliais takais. „Būtini tam tikri pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje“, - įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė Eglė Barčaitė. Ji pridūrė, kad neteko girdėti, jog koks nors medikas būtų apkaltintas dėl to, kad be jokio pagrindo atliko cezario pjūvį.
Net ir pačios medikės Lietuvoje renkasi cezario pjūvį. Ar tai daroma siekiant apsaugoti vaiką nuo uždusimo ir cerebrinio paralyžiaus? Tačiau, pasak specialistų, tokia priežastis lemia vos 2-4 proc. visų cerebrinio paralyžiaus atvejų, todėl ši baimė nėra pagrįsta. JAV apklausa rodo, kad vos vienas procentas moterų sąmoningai pasirinko cezario pjūvį, kai sužinojo apie galimas pasekmes.
Gimdymas namuose: nelegalus pasirinkimas?
Nors cezario pjūvio operacijų skaičius auga, vis dar egzistuoja ir alternatyvūs gimdymo būdai, pavyzdžiui, gimdymas namuose. Tačiau šiuo metu Lietuvoje tai yra nelegalus pasirinkimas. Nors prieš metus pasirašytame sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakyme buvo numatytas leidimas gimdymui namuose, sąlygos tam įgyvendinamos sunkiai.
Ar gimdymas namuose pavojingas? | Akušerė-ginekologė lygina gimdymą ligoninėje su gimdymu namuose
Asociacijos vadovė Elena Kosaitė-Čypienė pasakojo, kad yra šeimų, kurios norėtų gimdyti namuose, tačiau neranda profesionalių akušerių, turinčių specialią licenciją. Ilgametę patirtį turinčios sostinės akušerės, tokios kaip Lina Pakamorienė, pripažįsta, kad nors ir norėtų teikti tokias paslaugas, jos baiminasi dėl didelės rizikos ir nenuspėjamumo. „Mes už tai ir esame patyrusios akušerės, kad pacientės atvažiuotų pas mus“, - sakė ji.
Ministerijos atstovai taip pat negirdėjo apie akušerius, norinčius priimti gimdymus namuose. L. Bušinskaitė teigė, kad medikų bendruomenė sutinka, jog gimdymas yra sudėtingas procesas, kurio negalima tiksliai nuspėti.
Vis dėlto, Lietuvos dulų asociacijos atstovai ir natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė tikina, kad norinčių padėti priimti gimdymą namuose akušerių yra, tačiau joms trūksta padrąsinimo ir tinkamo pasiruošimo. E. Kosaitė-Čypienė tiki, kad ateityje licencijuotos akušerės imsis šių paslaugų.
Gimdymo vandenyje privalumai ir apribojimai
Tuo tarpu gimdymas vandenyje yra viena iš natūralių gimdymo alternatyvų, kuri sulaukia vis daugiau dėmesio. Šiltas vanduo padeda atsipalaiduoti, sumažina skausmą ir palengvina gimdymo procesą. Daugelis tyrimų rodo, kad kūdikio negimdymas į vandenį yra naudingas. Motina gali naudoti vonią pirmojo gimdymo etapo metu, kad palengvintų procesą. Tačiau, kai gimdos kaklelis visiškai išsiplėtė, ji turi išlipti iš vonios, kad pagimdytų kūdikį.
Gimdymo vandenyje privalumai apima vandens šilumą, galimybę laisvai judėti, blankų apšvietimą ir privatumą, kurie moteriai suteikia sveikesnę ir patogesnę gimdymo patirtį. Tačiau svarbu paminėti, kad gimdymas vandenyje vis dar laikomas eksperimentine gimdymo forma. Jis nerekomenduojamas, jei mama turi odos ar kraujo infekciją, aukštą karščiavimą, kraujavimą iš makšties ar daugiavaisį nėštumą. Taip pat sunku reguliuoti kūdikio kūno temperatūrą.
Raganų pipirai ir jų magiškos savybės
Nors straipsnio tema iš pradžių gali pasirodyti susijusi su gimdymu, galiausiai ji pasisuka link magijos ir gamtos. „Raganų pipirai“ - tai liaudiškas pavadinimas tam tikriems gamtos reiškiniams, kurie kartais siejami su mistika. Vienas iš tokių reiškinių - medžiuose augantys dariniai, vadinami „raganų šluotomis“.
Gamtininkas Deividas Makavičius aiškina, kad šiuos darinius sukelia grybai - ragangrybiai. „Toje vietoje sparčiai ima daugintis medžio ląstelės, medis išaugina šakeles, toks kuokštas primena šluotą. Todėl tokie radiniai imti liaudiškai vadinti „raganų šluotomis“, nes kas daugiau gali palikti šluotą medyje, jei ne ragana“, - juokavo gamtininkas.
„Raganų šluotos“ medžiui neigiamo poveikio neturi. Kai kurie žmonės šiuos darinius net specialiai ieško, nes jie gali būti naudojami selekcijoje dekoratyvinėms formoms gauti.
Be grybų, „raganų šluotą“ taip pat gali sukelti bakterijos, virusai, vabzdžiai, erkės ir fiziologiniai sutrikimai. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad tokių darinių galima pamatyti ir ant vaismedžių, pavyzdžiui, slyvų ar vyšnių.
Taip pat straipsnyje paliesta ir maisto magijos tema, kurioje kai kurie produktai, tokie kaip bananas, šokoladas, apelsinai, makaronai, braškės, cukrus, morka, svogūnas ir baklažanas, laikomi apsauginiais nuo nesėkmių ir nepalankių energijų. Vartojant šiuos produktus su konkrečia intencija apsisaugoti, tikima, kad jie gali turėti magišką poveikį.
Galiausiai, straipsnis pasineria į Taro kortų pasaulį, aprašydamas keturias Damos kortas - Lazdų, Kardų, Pentaklių ir Taurių - ir jų simbolines reikšmes, atspindinčias skirtingus moters archetipus ir asmenybės bruožus. Tai tarsi dar vienas žvilgsnis į moteriškumą ir jo įvairiapusiškumą, kuris, nors ir netiesiogiai, susijęs su gimdymo tema.
tags: #streghe #piper #partorisce