Blangų tauta, viena iš 56 oficialiai pripažintų Kinijos Liaudies Respublikos etninių grupių, gyvena daugiausia kalnuotose, 1500-2000 metrų virš jūros lygio vietovėse pietvakarių Kinijoje, Junano provincijoje. Ši tauta, pirmą kartą paminėta dar Han dinastijos laikotarpiu (206 m. pr. m. e. - 220 m. e. m.), turi ilgą ir turtingą istoriją, kurią formavo protėvių garbinimas, gamtos artumas ir išskirtiniai socialiniai papročiai.
Etnonimai ir Kalba
Blangai save vadina skirtingais pavadinimais priklausomai nuo gyvenamosios vietovės. Sišuangbannoje jie save vadina „Blangais“, o Simao - „Benzu“. Taip pat vartojami pavadinimai „Lawa“, „Wu“, „Wuren“ ir „Awa“. Istoriniai šaltiniai mini, kad haniai juos vadino „Puman“, bajai - „Buen“, lahu - „Kapu“, o dajai - „La“. Blangų šnekamoji kalba priklauso Pietinės Azijos kalbų šeimai ir turi du pagrindinius dialektus: blangų ir avos. Šiai kalbai giminingos Va tautos kalba šiauriniame Mianmare ir Lava tautos kalba Laose. Dažnai blangai vartoja bendrinę kinų ir dajų kalbas bei jų rašmenis.
Gyvenamoji Aplinka ir Ūkininkavimas
Blangų tauta įsikūrusi kalnuotose, subtropinio klimato vietovėse, kur vyrauja šiltas klimatas, gausūs krituliai, derlinga žemė ir turtingi gamtos ištekliai. Žemės ūkis yra pagrindinis jų užsiėmimas. Blangai augina ryžius, javus, sezamus, melionus, pupeles ir bulves. Svarbiausios komercinės kultūros yra medvilnė, cukranendrės ir pasaulyje garsioji „Pu'er” arbata. Be žemės ūkio, jie taip pat užsiima gyvulininkyste. Tankiuose miškuose auga vertingi medžiai ir vaistažolės, tokios kaip ženšenis, rauwolfia verticillata (vartojama kraujo spaudimui mažinti) ir citrinžolė (naudojama aukštos kokybės kvepalams gaminti).
Istorinės Šaknys ir Kultūrinė Raida
Istoriniai įrašai rodo, kad Blang tauta kilusi iš „Pu“ (濮) istorinės genties, vienos pirmųjų genčių, atsikėlusių į Lancango ir Nudžiango upių slėnius. Manoma, kad Pu priklausė genčių grupei, kurią senovės kinai vadino „Bǎipú“ (百濮, „Šimtas Pu“). Han dinastijos laikotarpiu, kai Junano provincijoje buvo įkurta Jidžau prefektūra, Pu tauta pateko į Han imperijos kontrolę. Tangų ir Songų dinastijų valdymo laikotarpiais (618 m. - 1279 m.) jų teritorijas valdė Nandžao ir Dali karalystės, o Pu žmonės buvo vadinami Puziman. Vėlesnės dinastijos juos vadino Puman ir kitais vardais. Glaudus bendravimas su haniais ir jų teritorijų inkorporacija į Han valstybę skatino dviejų tautų maišymąsi, taip palaipsniui susiformavo dabartinė blangų tauta.
Dvasinis Gyvenimas ir Tikėjimai
Protėvių garbinimas yra plačiai paplitęs tarp blangų. Jie tiki, kad žmonių gyvenimas, produktyvumas, laimė ir kančios priklauso nuo dievų ar dvasių valios, ir visa, kas gyva, turi savo dvasią. Blangų garbinami totemai dažniausiai yra bambukinė žiurkė ir rupūžė. Jie tiki, kad reikia vengti šių gyvūnų, kitaip mirs jų artimieji. Dėl greta gyvenančių dajų įtakos, Sišuangbannos prefektūroje gyvenantys blangai praktikuoja hinajana budizmą. Beveik kiekvienas kaimas turi budistų vienuolyną, ir nemažai blangų vyrų tampa budistų vienuoliais, nes tai laikoma didele garbė visai šeimai. Blangų budistinės šventyklos ir socialinė sistema taip pat panašios į dajų.
Socialinė Struktūra ir Bendruomenės Vertybės
Blangai apibūdinami kaip draugiški ir paprasti žmonės. Bendruomenėje reikšmingą vaidmenį vaidina vyresnio amžiaus žmonės, kuriems visada ir visur turi būti rodoma didelė pagarba. Visuotinė gerovė ir šilti tarpusavio santykiai yra išskirtiniausi blangų visuomenės bruožai.
Mityba ir Virtuvės Ypatumai
Pagrindinis blangų maisto produktas - ryžiai, ypač mėgstami lipnieji ryžiai. Taip pat valgomi kukurūzai, kviečiai, grikiai, sojų pupelės, žirniai, raudonosios soros ir bulvės. Dauguma šeimų valgo tris kartus per dieną. Priešpiečiams patiekiami šalti ryžiai, o pagrindiniai patiekalai troškinami ar šutinami. Blangų vyrai specializuojasi ryžių bambuko vamzdeliuose gamyboje. Dažniausiai valgomi daržovės yra kopūstai, įvairūs žalumynai, melionai, pupelės, ridikėliai, baklažanai, aštrieji pipirai, porai, pomidorai. Moterys dažnai renka valgomuosius grybus, bambukų ūglius, laukines bulves ir prieskoninius augalus. Mėsos patiekalai apima kiaulieną, jautieną, avieną, vištieną, o kartais ir žvirblių, bambukinių pelių, gyvačių bei briedžių mėsą. Valgoma ir žuvis, krevetės bei krabai.
Pagrindiniai Sišuangbannos prefektūroje gyvenančių blangų maisto ruošimo būdai yra troškinimas garuose, kepimas, virimas ir rauginimas. Populiaru kepta mėsa ir žuvis, skrudintas pyragas ir net kepti vorai. Blangai mėgsta rūgštų maistą, todėl dažnai valgo raugintus bambukų ūglius, raugintą mėsą ir žuvį. Kai kurie vartoja ir žalią mėsą, žalią kiaulieną, žuvį ir gyvulių kraują. Simao prefektūroje gyvenantys blangai ypač mėgsta košes, kurias valgo su vištiena, laukinėmis pelėmis ar šuniena. Košė su lauko pelėmis laikoma ypatingu patiekalu, dažnai patiekiama garbingiems svečiams.
Garbingi svečiai taip pat vaišinami specifiniu būdu paruošta arbata. Kiekviena blangų moteris yra arbatos ruošimo specialistė. Balandį-gegužę surinkti arbatžolių lapeliai džiovinami ir dedami į bambuko vamzdelius, kurie uždengiami ir kaitinami. Nudegus bambuko žievei, gaunama aromatinga ir specifinio skonio arbata. Blangai taip pat geria skrudintą, rūgščiąją bei iš miltelių pagamintą arbatą. Naminio vyno gėrimas, tabako rūkymas ir rūgščiosios arbatos gumuliukų kramtymas - mėgstami laisvalaikio leidimo būdai.
Apranga ir Išvaizda
Blangai dėvi iš namuose austų audinių pasiūtus, paprasto kirpimo drabužius. Tiek vyrai, tiek moterys mėgsta tamsiai žalią ir tamsiai mėlyną rūbų spalvas. Vyrai dažniausiai dėvi plačias juodas kelnes, priekyje susagstomus, apykaklių neturinčius švarkus bei juodos arba baltos spalvos audeklo tiurbanus. Moterys dėvi siaurus, apykaklių neturinčius švarkus ir siaurus, baltomis, juodomis ar raudonomis juostomis puoštus juodo audinio sijonus. Mergaitės nešioja baltos, raudonos ar žalios spalvos tunikas ir siaurus juodus sijonus.
Tarp blangų vyrų paplitęs kūno tatuiravimas. Rankos, pilvas, krūtinė bei nugara tatuiruojami laukinių žvėrių, paukščių ir panašiais atvaizdais, naudojant anglį ir gyvačių tulžį kaip dažus. Moterys dažniausiai susisuka plaukus į kuodą ir jį apvynioja baltos, juodos ar žalsvai mėlynos spalvos audeklo atraiža. Toks galvos apdangalas puošiamas įvairiaspalviais karoliukais ar sidabro spalvos dekoratyviniais elementais. Itin populiari plaukų puošmena - sidabro spalvos plaukų smeigtukas, vadinamasis „gazigazong“. Jaunos netekėjusios moterys dažnai į plaukus prisikaišioja raudonos, geltonos ir baltos spalvos gėlių. Dauguma moterų dažo skruostus raudonai. Jos mėgsta auskarus, vėrinius, apyrankes. Vyresnės moterys išdidžiai demonstruoja auksinius dantis.
Būstas ir Statybos Tradicijos
Blangai gyvena subtropinio klimato zonoje. Siekiant apsisaugoti nuo drėgmės ir gausaus kritulių kiekio, dažniausiai statomi dviaukščiai namai. Populiariausia statybinė medžiaga - bambukas, o namų stogai dengiami šiaudais. Pirmasis namo aukštas naudojamas kaip sandėlis, kur laikomi gyvuliai ir maisto atsargos, o antrajame aukšte gyvena pati šeima. Pagrindiniame kambaryje įrengtas ugniakuras naudojamas maistui gaminti, jis taip pat yra šilumos ir šviesos šaltinis.
Naujo namo statyba yra reikšmingas įvykis visai kaimo bendruomenei. Pradėjus statybos darbus, į pagalbą paprastai susirenka visi kaimo suaugusieji, tad namas dažnai baigiamas per 2-3 dienas. Pabaigus statybas, tradiciškai naujakuriai rengia didžiulę šventę, skirtą visiems giminaičiams, draugams ir kaimo gyventojams. Šventė prasideda po pietų. Vyrai, laikydami buliaus galvą, įžengia į naująjį namą, dainuodami ir prašydami dievų palaiminimo. Merginos, dėvėdamos gražiausius rūbus, šlaksto vyrus vandeniu, kas turėtų atnešti laimę. Vėliau į namą sunešami namų rakandai, patalynė ir indai. Visi susirinkę antrajame aukšte išdėlioja daiktus, užkuria židinį ir susėda svečiai.
Literatūra, Menas ir Papročiai
Blangai sukūrė daug iš kartos į kartą žodžiu perduodamų legendų, liaudies padavimų, istorijų, eilėraščių, baladžių ir mįslių. Dauguma jų pasakoja apie žmogaus atsiradimą (pvz., „Yanbu Lingga“ - legenda apie žmogaus gimimą iš moliūgo), pasaulio kilmę (pvz., Dievo Gumyia mitas) ir blangų kovą su blogiu (pvz., istorija apie „dramblį ir gulbę“, išaukštinanti blangų drąsą). Jų dainos ir šokiai stipriai paveikti kaimyninės dajų kultūros. Šokiams akompanuojama dramblio koją primenančiais būgnais, birbynėmis, cimbolais ir tristygiais instrumentais. Tarp blangų vyrų populiarus wushu, todėl Blang kalno srityse gyvenantys blangai mėgsta energingą „Peilių šokį“, kuriame susimaišo šokis ir wushu. Mėgstami ir šokiai su kardais ar lazdomis. Tarp jaunų žmonių populiaru asistuoti merginoms, šokant vadinamąjį „Rato šokį“.
Amatai ir Tradiciniai Darbai
Bambukiniai rakandai ir įrankiai, tekstilės gaminiai ir audinių dažymas - tai specifinėmis etninėmis charakteristikomis pasižymintys blangų amatai. Gausiai augantys bambukai naudojami ne tik namų statybai, bet ir baldų bei virtuvės reikmenų gamybai. Blangų vyrai - puikūs amatininkai, gebantys sumeistrauti bambukinius krepšius, kibirus, šiukšlių semtuvėlius, patiesalus ir daugelį kitų namų apyvokos daiktų. Daugelis šių gaminių parduodami ar išmainomi turguje. Dauguma blangų moterų yra geros verpėjos ir audėjos. Iš medvilnės, bemerijos ir kanapių pluoštų gaminami damasto ir brokato audiniai, vertinami dėl savo storio ir ilgaamžiškumo. Daugelis blangų kaimų naudoja stakles, pagerinančias audinių kokybę.
Blangai paprastai naudoja nesudėtingus audinių dažymo metodus, įvairius augalus ir gėles, siekdami išgauti skirtingas spalvas. Augalų išgautą dažomąją medžiagą deda į didelį puodą ir verda kartu su baltu medvilniniu audiniu.
Tabu ir Draudimai
Blangų kasdieniniame gyvenime egzistuoja keletas tabu, kurių privalu laikytis:
- Pėstieji turi laikytis tam tikro atstumo ir vengti fizinio kontakto.
- Negalima peržengti sėdinčio žmogaus kojų.
- Prieš įeinant į budistų šventyklą, būtina nusiauti batus. Šventyklos viduje negalima rūkyti bei liesti budistų vienuolių ar Budos statulų pečių ir galvų.
- Negalima kirsti medžių, imti žemės ar akmenų iš šventais laikomų miškų.
- Blangų kaimuose nėščioms moterims draudžiama dalyvauti religinėse ceremonijose ir apeigose.
- Blangų vyrų dėvimi tiurbanai simbolizuoja jų orumą, tad negalima liesti jų galvų.
- Dalyvaujant blangų vestuvėse, reikia atlikti apsiplovimo ritualą - nuotaka ir jaunikis sutiks žmogų prie vartų ir pasiūlys jam nusiplauti rankas.
- Atvykus pas ką nors į svečius, draudžiama atsiremti ar rišti žirgą prie kieme esančio vidurinio stulpo.
- Prieš įeinant į blangų namus, būtina nusiauti batus. Negavus šeimos leidimo, negalima eiti į šeimininkų miegamąjį.
- Draudžiama liesti pagrindinio kambario centre esantį ugniakurą, nes užgesusi ugnis atneš nelaimę namo šeimininkams.
XIX A. VIDURIO MAŽOSIOS LIETUVOS VESTUVIŲ PAPROČIAI, TRADICIJOS, RITUALAI
Šventės ir Kalendorius
Blangai naudoja dajų kalendorių ir švenčia nemažai dajų švenčių. Pagrindinės blangų šventės yra Naujieji Metai, Uždarų durų ir Atvirų durų šventės, kiekvieno kaimo dievybei skirtos šventės bei daugelis kitų.
- Naujieji Metai: Svarbiausia blangų šventė, švenčiama birželį arba liepą, trunkanti tris dienas.
- Gėlių šventė: Vasario 2 d. Moterys, laikydamos ilgas ir siauras vėliavas, eina į kalnus rinkti gėlių. Kaimo centre pastatomas surinktomis gėlėmis apipintas stulpas, papuoštas popieriniais maišeliais ir spalvingomis vėliavėlėmis. Kaimo žmonės susirenka aplink stulpą ir šoka, akompanuojant būgnams, gongams ir kitiems instrumentams. Šokdamos moterys į medį mėto ryžių saujas, simbolizuodamos kaimo vienybę ir klestėjimą.
- Gangjongo šventė: Sėjos (balandis) ir derliaus nuėmimo (rugsėjis) metu. Žmonės apsirengia naujais drabužiais, pasiima bambukinius krepšius ir eina į bambukų miškus gaudyti bambukinių žiurkių. Sugautos žiurkės pririšamos prie lazdų, papuoštų gėlėmis. Du vyrai nešioja šias lazdas po visą kaimą, o iš paskos einantis žmogus prašo dievų palaiminimo. Vėliau žiurkėms nukertamos galvos, jų kūneliai sukapojami ir išdalinami kaimo šeimoms, tikint, kad tai užtikrins kaimo klestėjimą.
- Kangšano šventė: Balandžio 15 d. Jauni žmonės dovanoja kaimo vyresniesiems dovanas, rengiami muzikiniai pasirodymai, šokiai ir kovos menų demonstracijos.
- Fakelų šventė: Birželio 23 d. Šeimos susirenka prie medžių ir paskerdžia kiaulę - tokia auka maldaujama dievų gero derliaus. Šios šventės metu ištekėjusios moterys privalo grįžti ir švęsti tėvų namuose.
Santuoka ir Šeimos Papročiai
Blangai dažniausiai praktikuoja monogamiją ir žmonos ieško už savo klano ribų. Vestuvių papročiai skiriasi priklausomai nuo vietovės. Lincango vietovėje neįmanoma santuoka tarp žmonių, turinčių tokią pačią pavardę, būtinas piršlių dalyvavimas ir dovanos. Sišuangbannoje gyvenantys jauni blangai yra laisvi rinktis norimą vyrą ar žmoną, tėvai nevaržo šio pasirinkimo. Dažniausiai po vestuvių gyvenama žmonos namuose. Kai kurie blangai ten pragyvena visą gyvenimą, kiti - tik dvejus ar trejus metus. Jei pasirenkamas antrasis variantas, vyras žmonos namuose leidžia tik naktis, o dirba ir valgo visus valgius savo tėvų namuose. Po trejų metų, žmonai pagimdžius kūdikį, rengiamos pakartotinės vestuvės. Tada moteris su vaiku dažniausiai persikrausto į vyro namus.
Laidojimo Papročiai
Mirus žmogui, budistų vienuolis ar šamanas gieda šventąsias giesmes, kuriomis siekiama atbaidyti velnią, o laidotuvės dažniausiai surengiamos per tris dienas. Išskyrus mirusius smurtine mirtimi, kurie kremuojami, blangai mirusiuosius laidoja žemėje. Kiekvienas kaimas paprastai turi bendruomenines kapines, padalintas pagal klanus ar žmones, turinčius vienodas pavardes.
Gyventojų Skaičius ir Paplitimas
Apie 92 000 blangų gyvena pietvakarių Kinijoje, Junano provincijoje. Daugiausia jų galima rasti Sišuangbannos, Lincango ir Simao vietovėse. Apie 1 200 blangų gyvena Tailande, o Mianmare jų gyvena apie 1000-2000.
Nėštumo Laikotarpis ir Priežiūra
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Būsimoms mamoms svarbu tinkamai prižiūrėti savo odą, vengti agresyvių kosmetikos priemonių ir naudoti drėkinamąsias priemones. Pigmėntinės dėmės ir strijos yra dažni nėštumo palydovai, tačiau tinkama priežiūra gali padėti juos sumažinti. „Natura House Cucciolo” - tai natūralios kosmetikos linija, rekomenduojama besilaukiančioms ir maitinančioms mamoms bei kūdikiams, pasižyminti aukštu natūralios kilmės medžiagų lygiu.
Svarbu atkreipti dėmesį į mitybą nėštumo metu. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota, pagrįsta duona, grūdiniais produktais, vaisiais ir daržovėmis. Folio rūgštis, geležis, kalcis ir vitaminas D yra būtini normaliai nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Nėščios moterys turėtų vengti termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, kiaušinių, neplautų vaisių ir daržovių, taip pat jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio ir nepasterizuoto pieno produktų. Kofeino vartojimą rekomenduojama riboti iki 200 mg per dieną. Svarbu vartoti pakankamai skysčių, ypač paprasto geriamo vandens.
Vaistų vartojimas nėštumo metu turėtų būti labai atsargus. Tam tikri analgetikai, kaip ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas, gali padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Bet kokius vaistus, net ir be recepto, nėščios moterys turėtų vartoti tik gydytojui paskyrus.
Žalingų įpročių, tokių kaip alkoholis ir tabakas, būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet ir jį planuojant. Šie įpročiai gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus vystymosi defektus ir kitas rimtas problemas.
Saikingas fizinis aktyvumas nėštumo metu yra naudingas. Rekomenduojami Kėgelio pratimai, vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Svarbu vengti per didelio fizinio krūvio, perkaitimo ir pratimo, apimančių gulėjimą ant nugaros po 16 nėštumo savaičių. Prieš pradedant mankštintis, būtina pasikonsultuoti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Nėštumo metu moterys gali patirti sutrikusį miegą. Rekomenduojama stengtis gultis ir keltis tuo pačiu metu, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, medituoti ar paskaityti knygą. Svarbu užtikrinti, kad miegamajame būtų vėsu ir oras gaivus. Nėščiųjų pagalvė gali padėti rasti patogesnę miegojimo padėtį. Jei nemiga nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją.
Nėštumas yra pereinamasis etapas, kurio metu gali kisti moters emocijos. Hormonų lygio pokyčiai, fiziniai kūno pokyčiai ir nerimas dėl ateities gali sukelti nuotaikų kaitą, užmaršumą, verksmingumą ir net nepasitenkinimą savo išvaizda. Svarbu suprasti, kad šie pokyčiai yra normalūs. Atsipalaidavimo būdai, tokie kaip muzikos klausymasis, joga, vaikščiojimas gryname ore, bendravimas su artimaisiais ar kūrybiniai užsiėmimai, gali padėti pagerinti bendrą moters savijautą. Jei kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, visada svarbu kreiptis į gydytoją.
Kelionės nėštumo metu, jei nėra komplikacijų, paprastai yra saugios. Saugiausia keliauti antruoju nėštumo trimestru, tačiau prieš kelionę būtina pasikonsultuoti su specialistu. Skrydžiai lėktuvu paprastai yra saugūs, tačiau ilgi skrydžiai gali didinti giliųjų kojų venų trombozės riziką. Svarbu dėvėti kompresines kojines, gerti daugiau vandens ir reguliariai judėti.
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, tačiau svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių kaitriausiomis valandomis ir nepamiršti apsaugoti odą. Nėštumo metu oda tampa jautresnė, todėl reikia saugotis perkaitimo. Nėščiosioms negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Plaukiojimas baseine yra naudingas, tačiau užsiėmimai neturėtų trukti ilgiau nei 45 minutes, ir svarbu stebėti savo būklę.