Nėštumo metu gimdoje kartu su vaisiumi vystosi ir placenta. Per placentą iš mamos kraujo vaisius gauna maisto medžiagų ir deguonies. Placenta atsiskiria ir užgimsta po naujagimio gimimo. Ji yra gyvybiškai svarbus organas, atliekantis daugybę funkcijų, užtikrinančių vaisiaus vystymąsi ir sveikatą. Tačiau kartais placentos prisitvirtinimo vieta gali sukelti komplikacijų, viena iš kurių yra placenta previa, dar žinoma kaip pirmeigė placenta.
Kas yra Placenta Previa?
Placenta previa - tai būklė, kai placenta yra prisitvirtinusi prie gimdos kaklelio arba jo artumoje. Paprastai placenta turėtų būti pritvirtinta prie gimdos viršutinės dalies, tačiau šiuo atveju ji gali blokuoti gimdos kaklelį, kas gali sukelti rimtų komplikacijų nėštumo metu. Ši būklė yra rimta nėštumo komplikacija, kuri gali sukelti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatos problemas.

Ką Reikia Žinoti Apie Placenta Previa?
Placenta yra endokrininis organas, laikinoji vidaus sekrecijos liauka, gaminanti hormonus, tokius kaip progesteronas, ir ilgainiui perimanti geltonkūnio funkciją. Ji susidaro maždaug trečiajame nėštumo mėnesyje ir yra pašalinama gimdymo metu kartu su gimusiu kūdikiu. Per placentą vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus, ji atlieka hormoninę ir apsauginę funkcijas. Susiformavusi placenta yra disko formos, kurio skersmuo apie 18-20 cm, storis 2-4 cm, sveria 500-600 gramų (apie šeštadalį vaisiaus svorio). Žmogaus placenta yra vidutiniškai 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, viduryje plačiausia ir siauriausia kraštuose, vidutinė masė - 500 g.
Placenta prie žmogaus vaisiaus yra prijungta virkštele, kuri yra 55-60 cm ilgio, turi dvi virkštelines arterijas ir vieną virkštelinę veną. Kitoje pusėje virkštelė prisijungia prie choriono plokštės. Kraujagyslės išsišakoja visame placentos paviršiuje, sudarydamos plonasienių kapiliarų tinklą. Motininėje placentos pusėje šie kapiliarai yra susijungę į skiltis, vadinamas skilčialapiais.
Placenta pradeda vystytis tuomet, kai blastocista įsitvirtina į motininį endometriumą. Blastocistos išorinis sluoksnis tampa trofoblastu, iš kurio susiformuoja išorinis placentos sluoksnis. Prieš blastocistos implantaciją, endometriume vyksta pasikeitimai. Padidėja spiralinių endometriumo arterijų diametras, jos tampa mažiau susuktos. Dėl to į placentą atiteka daugiau motinos kraujo. Motinos kraujas skalauja choriono gaurelius, tai leidžia vykti dujų mainams tarp motinos ir vaisiaus. Motininis kraujas tiesiogiai kontaktuoja su choriono gaureliais, tačiau vaisiaus ir motinos kraujas niekada nesimaišo. Atidavęs deguonį ir kitas medžiagas vaisiaus kraujui, motinos kraujas grįžta į endometriumo venas. Į placentą per minutę patenka 600-700 ml kraujo.
Veninis vaisiaus kraujas virkštelės arterijomis teka į placentą. Ten, kur virkštelė susijungia su placenta, virkštelės arterijos išsišakoja - suformuoja choriono arterijas. Šios kraujagyslės toliau šakojasi ir choriono gaureliuose suformuoja plačią arterijų - kapiliarų - venų sistemą. Šioje sistemoje, į veninį vaisiaus kraują iš motinos kraujo patenka deguonis ir maisto medžiagos, iš jo pasišalina metabolizmo produktai. Vaisiaus kraujas tampa arteriniu ir grįžta į vaisių per virkštelės veną. Motinos kraujas kontaktuodamas su vaisiaus krauju per ploną choriono gaurelių dangą perduoda maisto medžiagas, deguonį, vitaminus ir kitas gyvybiškai svarbias medžiagas. Iš vaisiaus kraujo į motinos kraują patenka anglies dioksidas, medžiagų apykaitos produktai. Antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują taip apsaugodami vaisių gimdoje. Antikūnų perdavimas prasideda 20-24 nėštumo savaitę. Taip pat placenta sulaiko kai kuriuos mikrobus, esančius motinos kraujyje. Choriono gaureliai išskiria hormonus, svarbius nėštumo metu. Šie hormonai skatina progesterono ir estrogenų sekreciją, pieno liaukų augimą, reguliuoja gliukozės, baltymų, riebalų kiekius motinos organizme, tam, kad šios medžiagos nuolatos būtų perduodamos vaisiui. Estrogenai skatina moters pieno liaukų vystymąsi, gimdos augimą. Progesteronas apsaugo nuo priešlaikinio persileidimo.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Pagrindinės placenta previa priežastys gali būti susijusios su ankstesniais nėštumais, gimdymo operacijomis, tokiomis kaip cezario pjūvis, arba gimdos struktūros anomalijomis. Taip pat gali turėti įtakos moters amžius, nes vyresnės moterys dažniau susiduria su šia būkle. Kai kuriems žinduoliams būdingos skirtingos placentos formos: primityviems žinduoliams (oposumams, kengūroms) būdinga tryninė placenta, kurios paviršius lygus, be gaurelių, gemalo ryšys su placenta labai menkas, jaunikliai gimsta neišsivystę. Arkliams, kiaulėms, banginiams būdinga difuzinė placenta (gaureliai tolygiai pasiskirstę po visą choriono paviršių), atrajotojams - daugiaskiltė placenta (gaureliai choriono paviršiuje susitelkę grupėmis), plėšriesiems žinduoliams - žiedinė placenta (plačiu diržu ties viduriu juosia gemalą), vabzdžiaėdžiams, šikšnosparniams, graužikams, beždžionėms - diskinė placenta. Ji disko formos, glaudžiai priauga prie gimdos.
Nedaugeliui moterų placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir dengia vidinius gimdos kaklelio žioveinius. Dažniausiai placentos pirmeiga, augant nėštumui, išnyksta, tačiau 0,3-0,7 % nėščiųjų placentos padėtis nekinta ir ji lieka apatinėje gimdos dalyje iki nėštumo pabaigos.
Simptomai ir Diagnozė
Pagrindiniai placenta previa simptomai apima neskausmingą kraujavimą iš makšties, ypač vėlesniais nėštumo trimestrais. Taip pat gali pasireikšti skausmai pilvo apačioje, tačiau tai nėra visada. Kraujavimas dažniausiai prasideda be jokios priežasties, nėra skausmo, kartais kraujavimas gali prasidėti po lytinių santykių. Kad yra placenta previa, galima įtarti, jei vaisiaus padėtis neįprasta, pvz., sėdmenų pirmeiga ar skersinė padėtis.
Placenta previa diagnozuojama ultragarsiniu tyrimu, dažniausiai 18-22 nėštumo savaitėmis. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (tiriama pro makštį) yra geriausias placenta previa patvirtinimo ar paneigimo būdas. Šis tyrimas saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui.

Valdymas ir Gydymas
Pirmeigės placentos gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo ir nėštumo trukmės. Lengvais atvejais gali būti rekomenduojamas lovos poilsis ir stebėjimas. Jei kraujavimas yra gausus arba yra kitų komplikacijų, gali prireikti hospitalizacijos ir net cezario pjūvio. Naujausios terapijos galimybės apima medicininius sprendimus, skirtus kraujavimo kontrolei, ir stebėjimą per ultragarso tyrimus, siekiant užtikrinti motinos ir kūdikio saugumą.
Nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį, kai kurie gydytojai rekomenduoja atsisakyti ir analinių lytinių santykių, kadangi jų metu taip pat gali būti judinamas gimdos kaklelis. Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais, pvz., oraliniai lytiniai santykiai ar masturbacija. Nors vaginaliniai ir analiniai lytiniai santykiai nėra griežtai uždrausti, rekomenduojama palaukti, kol placenta pakils aukščiau.
Taip pat rekomenduojama vengti ilgų kelionių, vidurių užkietėjimo, sumažinti fizinį aktyvumą ir gydyti anemiją (mažakraujystę).
Placentos atšokis ir priešplacenta (placentos pirmtakas) Slaugos NCLEX simptomai, priežastys ir valdymas (placentos atšokis)
Pavojus ir Nėštumo Priežiūra
Placenta previa pavojinga dėl galimų komplikacijų mamai ir vaisiui. Galimas gausus kraujavimas, kuris pavojingas abiem. Jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, bus atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Nėštumo priežiūros planas bus sudarytas atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Jei diagnozuota visiška placenta previa (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo bei skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Jei diagnozuota placenta previa ir pradėtas kraujuoti, būtina kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Kai kuriais atvejais kraujo perpylimas tampa būtinu gelbstint mamos gyvybę. Jeigu nustatyta placenta previa, bet nėštumo metu nekraujuojama, gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija.