Unikalus metodas gelbsti gyvybes ir funkcijas
Mažylės Arielės istorija, gimusi su nugaros smegenų išvarža juosmens apatinėje srityje, atveria naują puslapį Lietuvos vaikų neurochirurgijoje. Jos gydymo metu buvo pritaikytas unikaliu metodu - taikant intraoperacinį neuromonitoringą, t. y. operacijos metu realiu laiku atliekamą nervų veiklos stebėseną. Ši pažangi technologija, iki šiol Lietuvoje nenaudota kūdikiams, leidžia chirurgams operacijos metu stebėti nervų veiklą, atskirti nervines šakneles nuo sąaugų ir saugiai atlaisvinti prikabintas nugaros smegenis. „Ši technologija leidžia chirurgams matyti, kaip veikia nervai operacijos metu, atskirti nervines šakneles nuo sąaugų ir saugiai atlaisvinti prikabintas nugaros smegenis. Iki šiol tokio tipo operacijos buvo atliekamos tik vyresniems vaikams ar suaugusiesiems. Arielės operacija - tai naujas žingsnis Lietuvos vaikų neurochirurgijoje“, - teigia Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyriaus vadovas Mindaugas Urbonas.
Intraoperacinis neuromonitoringas iš esmės keičia rizikos lygį, nes leidžia ne tik stebėti anatomiją, bet ir realiu laiku vertinti nervų veiklą. Tai padeda chirurgams priimti saugius sprendimus, išsaugoti gyvybiškai svarbias funkcijas ir užkirsti kelią būsimiems sutrikimams. Šiuo atveju, pagrindinis tikslas buvo išsaugoti mažylės kojų bei dubens organų funkcijas, nes Arielė jau puikiai valdė kojytes. Šis metodas tapo pagrindiniu saugikliu operacijos metu, kai pacientė buvo prijungta prie dešimčių smulkių elektrodų, registruojančių nervų ir raumenų veiklą.
Sudėtingas gydymo kelias ir daugiadalykės komandos darbas
Arielės gydymas nebuvo lengvas. Dar naujagimystėje jai buvo atlikta operacija dėl smegenų skysčio pertekliaus, o vėliau - dar kelios. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), paaiškėjo, kad mergaitės nugaros smegenys yra patemptos žemyn ir prikibusios prie išvaržos maišelio - tai vadinamasis prikabintų nugaros smegenų sindromas. Ši būklė yra itin rizikinga ir gali lemti ne tik kojų paralyžių, bet ir dubens organų funkcijų sutrikimus.
Operaciją atlikęs Kauno klinikų gydytojas neurochirurgas Lukas Piliponis pabrėžia, kad operacija truko didžiąją dienos dalį, tačiau rezultatas - sėkmingas. Tokios pažangios technologijos pritaikymas kūdikiui yra pirmasis atvejis Lietuvoje. Arielės istorija yra daugiadalykės Kauno klinikų komandos darbo pavyzdys. Vaisiaus medicinos centro gydytojai, neurochirurgai, neonatologai, anesteziologai reanimatologai ir neurologai glaudžiai bendradarbiavo visą jos gydymo kelią, užtikrindami, kad sudėtinga operacija būtų atlikta kuo saugiau.
Mindaugas Urbonas teigia, kad tai yra „kokybinis šuolis Lietuvos vaikų neurochirurgijoje“. Jis akcentuoja, kad modernių technologijų taikymas net ir pažeidžiamiausių pacientų gydymo metu rodo Kauno klinikų lyderystę, inovacijų diegimą ir profesionalumą, kurio pagrindas - empatija šeimai ir pacientui. Arielės mama Simona patvirtina, kad visi gydytojai skyrė ypatingą dėmesį jų dukrai, o Kauno klinikų profesionalumas ir rūpestingumas suteikė naują pasitikėjimą gydytojų darbu ir gydymo įstaigomis.
Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyriuje kasmet atliekama daugiau kaip 170 operacijų dėl įvairių galvos ir stuburo susirgimų, įskaitant hidrocefaliją, navikus, kraujagyslių ligas, traumas, epilepsiją ir apsigimimus. Kauno klinikos yra vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje vaikams, sergantiems hidrocefalija, neurochirurgai implantuoja telemetrinius slėgio sensorius ir kūdikiams atlieka endoskopines kaukolės kaulų rekonstrukcines operacijas.
Magnetinio rezonanso tyrimas nėštumo metu: naujos galimybės ir saugumas
Nuo šiol daugiau saugumo nėščiosioms visame pasaulyje suteikiantis magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) taps labiau prieinamas būsimoms mamoms Lietuvoje. Gavusios gydytojo siuntimą, nėščiosios turės galimybę pasitikrinti nemokamai. Šis tyrimas suteiks galimybę būti visiškai užtikrintoms dėl vaisiaus būklės, apie ką vos prieš keliolika metų dar buvo galima tik svajoti.
Pasak specialistų, galimybė nemokamai pasitikrinti leis efektyviau išnaudoti MRT privalumus ir prisidės prie geresnės tūkstančių nėščiųjų sveikatos priežiūros Lietuvoje. Šalyje iki šiol plačiausiai naudojamo ultragarso tyrimo rezultatai ne visuomet pakanka. „Pasitaiko, kad esant nėštumo komplikacijoms ultragarso tyrimo rezultatai būna neaiškūs ir kelia įtarimų. Todėl Vakarų Europos šalyse besilaukiančios moterys jau ne vienerius metus nuodugniai tiriamos ir magnetiniu rezonansu", - sako medicinos diagnostikos paslaugas Lietuvoje teikiančio diagnostikos centrų tinklo „Affidea Lietuva" marketingo vadovė Simona Četkauskaitė.
Simona Četkauskaitė pažymi, kad MRT tyrimas yra ypač naudingas, kai kyla bent menkiausios abejonės dėl galimų vaisiaus būklės sutrikimų, svarstoma operacijos galimybė ar numatomas itin komplikuotas gimdymas. „Dėl specialios technologijos MRT tyrimas suteikia šimtaprocentinį užtikrintumą ir išsprendžia ultragarso tyrimo metu kylančias abejones, taip apsaugodamas nėščiąsias nuo dvejonių ir streso, ko nėštumo metu reikia ypač vengti. Nuo šiol būsimos mamos, žinodamos, kad turi galimybę papildomai nemokamai pasitikrinti, galės ramiau atsikvėpti ir planuoti tolimesnę nėštumo eigą", - teigia ji.
MRT vaisiaus tyrimas yra papildoma diagnostikos priemonė, kurią rekomenduojama taikyti prieš tai būtinai atlikus ultragarso tyrimą ir jo metu radus pakitimų ar sklaidos defektų. Tyrimas atliekamas 19-22 nėštumo savaitę, kai vaisius jau pakankamai didelis, kad būtų galima pastebėti sveikatos sutrikimus. „Affidea" Lietuva marketingo vadovė pažymi, kad kol kas pasaulyje neužfiksuotas nė vienas atvejis, kuomet antrame arba trečiame nėštumo trimestruose atliktas tyrimas būtų pakenkęs motinai arba vaisiui.
Kas yra magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir jos privalumai?
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - vienas iš pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje. MRT metu naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurių pagalba išgaunamas detalus vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdas. Svarbu paminėti, kad šis tyrimas neturi kenksmingo jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) poveikio žmogaus organizmui, todėl jis yra saugesnis pasirinkimas nėštumo metu, lyginant su kompiuterine tomografija (KT) ar rentgeno tyrimais.
MRT pritaikyta atlikti galvos smegenų, stuburo, sąnarių, blauzdos, čiurnos, dubens, urogenitalinės sistemos, krūtų, pilvo organų ir kt. tyrimus. Ypač vertingas MRT yra tiriant minkštuosius audinius, pavyzdžiui, nugaros smegenis ar kaulų čiulpus, kur jis yra gerokai pranašesnis už kitus metodus.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Kada MRT tyrimas būtinas nėščiosioms ir kaip jam pasiruošti?
Nėštumo metu MRT tyrimas gali būti reikalingas, kai reikia detaliai ištirti vaisiaus ar motinos organų būklę. Pavyzdžiui, šis tyrimas rekomenduojamas įtariant vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimus ar esant įtarimui dėl vaisiaus stuburo problemų. Svarbu suprasti, kad MRT vaisiaus tyrimas yra papildoma diagnostikos priemonė, kurią rekomenduojama taikyti tik po ultragarso tyrimo, jei jo metu nustatyta pakitimų ar sklaidos defektų.
Nors MRT tyrimas yra saugus, svarbu atsižvelgti į keletą niuansų. Kontrastinė medžiaga, nors kartais pagerina vaizdus, nėštumo metu dažniausiai nenaudojama dėl galimo poveikio vaisiui. Taip pat, MRT aparatas skleidžia gana stiprų garsą, tačiau tyrimai rodo, kad tai neturi įtakos vaisiaus klausai. Papildomi tyrimai dar atliekami, siekiant įvertinti, ar MRT gali padidinti kitų nėštumo komplikacijų, pavyzdžiui, priešlaikinio gimdymo, tikimybę.
Prieš MRT tyrimą svarbu tinkamai pasiruošti, kad būtų užtikrinta tyrimo kokybė. Dažniausiai nereikia specialaus pasiruošimo maistui ar gėrimui, tačiau prieš tyrimą pacientas užpildo specialų klausimyną. Kiekvienam tyrimui gali būti taikomos specifinės instrukcijos, pavyzdžiui, dėl valgymo prieš tyrimą, makiažo ar plaukų modeliavimo priemonių naudojimo, nagų lakų. Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas įvertina inkstų funkciją.
Tyrimo metu pacientas turi gulėti ir nejudėti, jis yra nuolat stebimas darbuotojo. Įprasta tyrimo trukmė neviršija 60 minučių. Svarbu vykdyti visus darbuotojo nurodymus. Nors šalutinis poveikis nenustatytas, retais atvejais gali pakilti kūno temperatūra, nežymiai padidėti kraujospūdis, svaigti galva ar pykinti.
Alternatyvūs tyrimo metodai ir vaisiaus biometrija
Jei įmanoma, vietoj MRT tyrimų nėštumo metu reikėtų rinktis alternatyvius metodus, kurie nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės. Bene dažniausiai pasitelkiamas vaizdo tyrimas nėštumo metu yra ultragarsas (echoskopija), kuriame naudojamos tik garso bangos. Rentgeno tyrimai, o taip pat dubens ar pilvo organų kompiuterinė tomografija pirmosiomis nėštumo savaitėmis, nėra laikomi saugiais.
Vaisiaus biometrija yra esminis prenatalinės priežiūros komponentas, apimantis vaisiaus dydžio ir augimo nėštumo metu matavimą. Naudojant ultragarsą, vaisiaus biometrija suteikia vertingų įžvalgų apie kūdikio vystymąsi ir padeda įvertinti, ar vaisius auga sveikai. Šie matavimai apima kūdikio galvos, pilvo ir šlaunikaulio (šlaunies kaulo) dydį ir yra naudojami kūdikio svoriui bei bendram vystymuisi įvertinti.
Vaisiaus biometrija paprastai atliekama įprastinių prenatalinių ultragarsinių tyrimų metu, ypač antrojo ir trečiojo nėštumo trimestrų. Matavimai apima karūnos ruožo ilgį (CRL), biparietalinį skersmenį (BPD), galvos apimtį (HC), pilvo apimtį (AC) ir šlaunikaulio ilgį (FL). Jei kūdikio dydis yra mažesnis nei tikėtasi, tai gali reikšti intrauterinį augimo apribojimą (IUGR), o jei didesnis - makrosomiją, kuri gali būti susijusi su tokiomis ligomis kaip gestacinis diabetas.
Vaisiaus biometrija atlieka esminį vaidmenį stebint kūdikio sveikatą ir vystymąsi nėštumo metu. Atlikdami neinvazinius ultragarsinius matavimus, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali įvertinti vaisiaus augimą, nustatyti galimas komplikacijas ir užtikrinti, kad nėštumas vyksta normaliai. Reguliarus vaisiaus biometrijos nuskaitymas yra pagrindinė prenatalinės priežiūros dalis, padedanti anksti nustatyti bet kokias problemas ir priimti sprendimus dėl geriausio veiksmo tiek motinai, tiek kūdikiui.