Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus moters gyvenimo etapas, kupinas pokyčių, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio. Kūdikio laukimas yra reikšmingas metas visai šeimai. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu skirti dėmesio savo sveikatai, mitybai, fizinei ir emocinei būklei, siekiant užtikrinti optimalią savijautą ir tinkamą vaisiaus vystymąsi.
Mitybos svarba nėštumo ir žindymo metu
Įvairi ir subalansuota mityba yra itin svarbi ne tik prieš pastojant, bet ir nėštumo bei žindymo metu. Maitindamosi įvairiu maistu, motinos ne tik aprūpina save ir kūdikius būtiniausiais vitaminais ir mineralais, bet ir pratina vaikus prie skirtingų skonių. Tai, ką valgo mama, veikia motinos pieno skonį, o tai gali padėti kūdikiui greičiau priprasti prie įvairių rūšių kieto maisto pradėjus primaitinimą.
Esant nepakankamai, skurdžiai ar stipriai apribotai žindyvės mitybai, jos organizmas naudoja savo atsargas, kad užtikrintų pakankamą pieno gamybą ir optimalią motinos pieno sudėtį. Motinos piene yra net 300 skirtingų komponentų, todėl labai svarbu maitintis kuo įvairiau. Kai kurios maisto medžiagos motinos piene visada išlieka nepriklausomai nuo mamos mitybos, pavyzdžiui, kalcis, folio rūgštis, geležis ir cinkas.
Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Pavyzdžiui, žindančioms mamoms per dieną reikia gauti papildomus 25 g baltymų, kuriuos reikėtų rinktis iš įvairių maisto produktų, tokių kaip liesa mėsa, pieno produktai, pupelės, kiti ankštiniai, riešutai, sėklos.
Kai kurių maistinių medžiagų trūkumas nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, vitamino D trūkumas gali lemti kaulų masės sumažėjimą ir rachitą kūdikiams. Jei motina nėštumo metu nevartojo vitamino D, kūdikis gali gimti su jo deficitu. Dėl padidėjusio kalcio poreikio gali nukentėti moters kaulai ir dantys, o per visą žindymo laikotarpį moteris gali netekti iki 5 proc. kaulų masės.
Vitaminas B12 yra vienas iš tų vitaminų, kurių organizmui labai sudėtinga gauti su augaliniu maistu. Jei žindanti moteris yra vegetarė ar veganė, jai rekomenduojama vartoti vitamino B12 papildus. Omega-3 nepakeičiamosios riebalų rūgštys DHR ir EPR yra svarbios kūdikio smegenų vystymuisi. Vitaminas C, svarbus audiniams ir jų regeneracijai, kaulų ir dantų vystymuisi, taip pat didina savo poreikį žindymo laikotarpiu. Kūdikiams, gimstantiems neturintiems vitamino K atsargų, netrukus po gimimo suleidžiama jo dozė.
Motinos piene geležies yra nedaug, tačiau ji itin gerai įsisavinama kūdikio. Geležis geriausiai pasisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų (raudonos mėsos, paukštienos, žuvies). Augaliniuose maisto produktuose esanti geležis pasisavinama sunkiau. Arbatoje, kavoje, kakavoje esantys taninai bei pieno produktuose esantis kalcis blogina geležies pasisavinimą, todėl šių gėrimų nereikėtų vartoti apie valandą prieš ir po valgio.
Folio rūgštis dalyvauja eritrocitų gamyboje, DNR sintezėje, placentos augime ir vaisiaus nugaros smegenų vystymesi. Ji ypač svarbi planuojant nėštumą ir pirmąjį trimestrą, nes pakankamas jos kiekis mažina nervinio vamzdelio defektų riziką.
Nėštumo metu - visavertė ir subalansuota mityba
Nėštumas - tai ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Specialistų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi ir turėtų būti visavertė bei subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (geležies šaltinis), žuvies (omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis), pieno produktų (kalcio šaltinis).
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamojo vandens), o kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Saugūs maisto produktai ir kofeino vartojimas
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų viršyti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Vitaminų ir mineralų papildai nėštumo metu
Nors visavertė mityba yra pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis, kai kuriais atvejais gali prireikti papildų.
- Folio rūgštis: Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Rekomenduojama ją vartoti jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir net tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
- Kalcis: Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
- Vitaminas D: Skiriamas nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų (riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų). Lietuvoje saulėtų dienų nėra daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža.
- Geležis: Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai.
- Polivitaminai: Skiriami nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs.
- Magnis: Skiriamas esant mėšlungiui.
- Vitaminas C: Nėščiosioms rekomenduojama paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Tačiau gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz., brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių, nes vartojant dideles dozes gali atsirasti inkstų akmenų formavimosi rizika.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingų įpročių atsisakymas
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jo vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Saikingas fizinis aktyvumas nėštumo metu yra naudingas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad būtų galima laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti pratimus, apimančius gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis, drėgnomis sąlygomis, nes nėštumo metu gali būti per karšta, o tai gali būti pavojinga kūdikiui.
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Prieš pradedant mankštintis, individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jei moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Kelionės nėštumo metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antroje nėštumo pusėje, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jei kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Saulės ir karščio poveikis
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Tačiau galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Plaukimo užsiėmimai neturėtų būti ilgesni nei 45 minutės. Svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Miego kokybės gerinimas
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų, ypač paskutiniais mėnesiais. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tuo pačiu metu, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Miegamajame turėtų būti vėsu, oras gaivus. Miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas.
Nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu, nerimu dėl gimdymo ar dėl to, kaip suderinti darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Emociniai pokyčiai ir savijauta
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Nėštumas kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys jaučiasi gražios ir spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo.
Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. Tyrimai rodo, kad motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu.
Nėščia moteris turėtų susitaikyti su daugybe apribojimų ir gyvenimo būdo pokyčių. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai gali padėti atsipalaiduoti. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.
Vaisiaus vystymosi etapai
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos.
- Pradžia: Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Po keturių valandų gemalas ima dalytis. Penkias dienas ląstelių gumuliukas keliauja į gimdą, ten pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
- 5-oji savaitė: Ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
- 9-12 savaitė: Vaikelio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė. Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.
- Antrasis trimestras (13-27 savaitės): Vaisiaus judesiai tampa aiškesni. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai. Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius, panašius tarsi į kylančius dujų burbuliukus, ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris. Prasideda mieguistumas, kuris tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro. Gali varginti nemalonios išskyros iš makšties. Vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja. Visi organai vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau panašėja į naujagimio. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Vaisius jau naudoja ir savo klausos pojūčius, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18-20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai.
- Trečiasis trimestras (27-40 savaitės): Gyvenimas vandenų apsuptyje tęsis dar apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją numatomi kas savaitę. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti. Kūdikis dažnai įsitaiso žemyn galva. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia, kaip susitraukia gimda.
Dvynių laukimas
Dvynukų laukimas yra ypač didelis stresas, persipynęs su džiaugsmu. Pats nėštumas būna sunkesnis. Priaugama daugiau svorio, prieš nėštumo pabaigą tą svorį būna sunku nešioti. Ir pati rizika - ne tik nėštumo, bet ir gimdymo - yra dvigubai didesnė. Yra didelė priešlaikinio gimdymo rizika. Dažniausiai dvynukai gimsta neišnešioti (35-37 savaitę).
Gimdyme dalyvauja ir naujagimių gydytojai, nes neaišku, kaip gali pasibaigti gimdymas - vienas gali gimti normaliai, antras - pridusęs, ir gali reikėti reanimacijos priemonių. Jei vaikučiai sveiki, išnešioti, stengiamasi jų neatskirti, guldyti greta, sudaryti artimą fizinį kontaktą, leisti tyrinėti vienas kitą. Tai dvyniams suteikia teigiamų savybių: kūdikiai būna ramesni, jų kvėpavimas ramesnis, reguliaresnis, pagerėja augimas ir vystymasis, sutrumpėja hospitalizacijos trukmė, palengvėja tarpusavio reguliacija.
Dvyniai būna monozigotiniai (iš vienos kiaušialąstės, paprastai labai panašūs) ir dizigotiniai (iš dviejų kiaušialaiščių, dažniausiai nevienodi). Dvynių tikimybė priklauso nuo paveldėjimo, rasės, nėščiosios amžiaus bei gimdymų skaičiaus. Kartais dvynių panašumas būna kaip veidrodinis atspindys.
Vaisiaus programavimas
Nėščios moters mityba tiesiogiai veikia vaisių. Laikotarpis, kai kūdikis vystosi motinos įsčiose, gali turėti įtakos visam jo gyvenimui. Gera ir subalansuota motinos mityba suteikia optimalų startą į gyvenimą. Nesubalansuota mityba, rūkymas ir alkoholis, priešingai, gali turėti labai liūdnas pasekmes. Ši sąveika apibūdinama moksliniu terminu „vaisiaus programavimas”.
Ką valgyti ir ko vengti
Nėštumo metu neprivaloma valgyti už du. Jeigu prieš nėštumą mityba buvo subalansuota, svarbu kasdien išgerti mažiausiai du litrus vandens, valgyti tris kartus per dieną, tarpuose lengvai užkandžiaujant. Pusryčiai yra labai svarbūs, idealus variantas - grūdų košės ar dubuo avižinių dribsnių. Vakare rekomenduojamas lengvai virškinamas maistas.
Pagrindinę mitybos dalį turėtų sudaryti pilno grūdo duona ir avižų dribsniai su vaisiais, salotos ir grūdų produktai. Taip pat valgoma daug pieno produktų ar liesos mėsos. Per savaitę kartą ar du turėtų būti valgoma žuvis. Leidžiama mėgautis saldumynais, balta duona, saldžiais gėrimais ir riebiais produktais, tačiau tik mažais kiekiais.
Laikantis subalansuotos mitybos principų paprastai visų mikroelementų gaunama užtektinai. Tik folio rūgštis turėtų būti vartojama papildomai. Vaikui labai svarbi geležis, kurios užtektinus kiekius galima gauti su salotomis, žaliomis daržovėmis, mėsa ir žuvimi. Kalcis būtinas vaiko kaulų vystymuisi, jo yra visuose pieno produktuose. Siekiant išvengti jodo trūkumo, vartokite joduotą druską ir du kartus per savaitę valgykite žuvį.
Nėštumo metu draudžiama lieknėti. Negalima valgyti žalios mėsos, neplautų daržovių, taip pat reikėtų vengti nepasterizuoto pieno. Kai kurie vaisiai ir daržovės nėštumo metu gali pakenkti:
- Papajos: Neprinokusiose papajose esantis lateksas gali stimuliuoti gimdos susitraukimus.
- Ananasai: Per didelis ananasų kiekis gali sukelti diskomfortą ir kraujavimą.
- Vynuogės: Vynuogių odoje esantis resveratrolis gali sukelti toksinę reakciją.
- Kartusis melionas: Gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje ir prasidėti traukuliai.
- Persikai: Yra „karšti vaisiai“, kurie organizme generuoja šilumą ir energiją.
- Liucerna, dobilų daigai, mung pupelės: Gali būti užkrėstos kenksmingomis bakterijomis.
- Ridikėliai: Valgydamos neapdorotus ridikėlius, nėščiosios gali užsikrėsti sunkiomis infekcijomis.
Nėštumo metu svarbu ne tik mityba
Besilaukiant reikia dvigubai daugiau geležies, folio rūgšties ir apie 15 proc. daugiau jodo nei įprasta. Baltymai - pagrindinė vaisiaus, placentos, motinos audinių statybinė medžiaga, o pakankamas jų kiekis užtikrina tinkamą vaisiaus augimą. Svarbu rinktis produktus atsakingai, atkreipti dėmesį į jų kokybę, ypač vištieną, kurią rekomenduojama rinktis užaugintą be antibiotikų. Atidumas mitybai ir higienai lemia gerą mamos savijautą bei sveikatą ir daro įtaką sklandesniam vaisiaus vystymuisi.