Asilai, dažnai laikomi nuolankiais ir kantriais gyvuliais, iš tiesų pasižymi sudėtingu charakteriu ir aukštu intelektu. Jų dresūra bei bendravimas reikalauja supratimo, kantrybės ir nuoseklumo. Šiame straipsnyje gilinsimės į asilų elgesį, mokymosi ypatumus ir tai, kaip augintojai gali užmegzti stiprų ryšį su šiais unikaliais gyvūnais.
Asilų atmintis ir mokymosi ypatumai
Vienas iš svarbiausių aspektų bendraujant su asilais yra jų gebėjimas mokytis ir prisiminti. Kaip teigia patyrę augintojai, asilai atmintinai prisimena įgytus mokymus. Tačiau tai nereiškia, kad šie mokymai išlieka visam laikui be pastiprinimo. Jei tam tikri įgūdžiai ar komandos nėra kartojami reguliariai, asilai gali pradėti juos pamiršti arba, tiksliau sakant, tapti mažiau linkę jų klausyti. Tai ypač aktualu, kai asilas dar ne iki galo supranta, kas yra jo "bandos vadas".
Kai asilas ne iki galo pripažįsta žmogų kaip bandos vadą, jis linkęs bandyti nustatyti savo dominavimą. Tai pasireiškia bandymu atlikti tai, ką nori, o ne tai, ko prašo žmogus. Pavyzdžiui, dresuojant asilą vedant jį ant trumpo atvado, jis gali staiga sustoti ir norėti ėsti žolės, ar net pradėti sukti visą kūną, norėdamas judėti priešinga kryptimi. Tokiu atveju svarbu nepasiduoti, sustoti, ramiai ir autoritetingai jį įtikinti, kad reikia tęsti pradėtą veiklą.
Panaši situacija gali kilti ir tvarkant asilo kanopas. Jei kurį laiką šios procedūros vengiate, asilas gali pradėti vėl nenoriai duoti leteną, o vėliau net bandyti įkąsti. Tai rodo, kad asilai, net ir išmokę tam tikrus dalykus, reikalauja nuolatinio priminimo ir nuoseklumo.
Kai kurie augintojai pastebi, kad asilai puikiai prisimena bendradarbiavimą dedantis kamanas, galbūt todėl, kad tai sieja su išėjimu ganytis. Tai rodo jų gebėjimą sieti tam tikrus veiksmus su maloniais ar naudingais rezultatais. Tačiau net ir apmokyti asilai kartais bando pasinaudoti situacija, ypač jei augintojas atsipalaiduoja ir galvoja apie kitus dalykus.
Svarba būti "bandos vadu"
Visas bendravimas su asilu, ypač dresūros procesas, yra glaudžiai susijęs su tuo, kaip asilas suvokia žmogų - ar jis yra bandos vadas, ar tik dar vienas gyvūnas, kurio galima nepaisyti. Jei asilas nepripažįsta žmogaus kaip lyderio, jis darys tai, ką nori, ir gali "apgauti" žmogų.
Šis "bandos vado" vaidmuo reikalauja nuolatinio pastangų ir supratimo. Asilas yra labai protingas gyvūnas ir nuolat tikrina žmogaus ribas, ieškodamas galimybių įtvirtinti savo poziciją. Todėl svarbu nuosekliai demonstruoti savo autoritetą, bet kartu ir užmegzti ryšį.
Kai kurie augintojai, turintys ilgametę patirtį, pabrėžia, kad nuolatinis buvimas šalia asilų, nuo ryto iki vakaro, leidžia lengviau užmegzti ryšį ir būti pripažintam kaip bandos vadas. Toks glaudus kontaktas leidžia pastebėti įvairius gyvūno elgesio aspektus: kada jis alkanas, ar agresyvus, kokius skirtingus požiūrius jis demonstruoja artėjant žmogui. Tai leidžia dirbti lėtai, ramiai, neskubant, nes asilas akimirksniu pajunta žmogaus pyktį ar baimę ir reaguoja atitinkamai.
Kiek laiko skirti asilui?
Kyla natūralus klausimas, kiek laiko reikia skirti asilui, kad būtų pasiektas norimas rezultatas - ar tai būtų bendravimas, ar dresūra. Atsakymas nėra vienareikšmis ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant paties augintojo patirtį ir asilo charakterį.
Viena vertus, kelios valandos per savaitę, skirtos nuosekliam ir kokybiškam darbui, gali duoti rezultatų. Tačiau jei asilas didžiąją laiko dalį praleidžia vienas, jis gali nesunkiai pamiršti savaitgalį vykusius mokymus. Kaip palyginimas, automobilio techninė priežiūra (karbiuratorius, alyva, padangos) leidžia jam važiuoti bet kada. Asilas yra gyvas padaras su savo protu ir charakteriu; nepakanka vien kartais atlikti "techninę apžiūrą", kad jis visada elgtųsi tinkamai. Jei asilas visą savaitę yra vienas, sunku tikėtis, kad kelias valandas per savaitę jis laikys žmogų bandos vadu.
Kita vertus, kai kurie ekspertai teigia, kad svarbiausia ne valandų skaičius, o žmogaus gebėjimas užmegzti ryšį ir parodyti savo autoritetą. Jei žmogus moka bendrauti su asilu, net ir ribotas laikas gali būti efektyvus. Svarbu suprasti, kad asilai yra "opportunistiški", kaip ir katės. Kartais jie patys ieško kontakto, o kartais nori pabūti vieni arba vengia žmogaus, nes juos kažkas suintrigavo ar išgąsdino. Svarbiausia yra neprarasti kantrybės ir nuosekliai siekti savo tikslų, net jei rezultatai pasiekiami palaipsniui.
Nors tai sunkus, bet kartu ir labai įdomus procesas. Kiekvienas mažas pasiekimas - ar tai būtų asilo gebėjimas duoti koją, ar ramiai priimti kamanas - yra didelė pergalė ir sustiprina ryšį tarp žmogaus ir gyvūno.
Asilų charakterio įvairovė
Dažnai asilai pristatomi kaip ramūs, meilūs, nekandantys ir nelegiruojantys gyvuliai, kuriuos gali prižiūrėti net vaikas. Tačiau realybė gali būti kitokia. Kiekvienas asilas turi savo individualų charakterį. Kai kurie gali būti greiti, agresyvūs, neprognozuojami, gali bėgti link žmogaus su nuleistomis ausimis. Todėl svarbu suprasti, kad negalima visų asilų priskirti vienai kategorijai.
Ypač jauni, energingi asilai gali atrodyti agresyvūs, nors tai tėra jų gyvybingumas. Pradedantiesiems augintojams gali būti sunku atskirti tikrą agresiją nuo jaunatviško veržlumo. Jei nepavyksta tinkamai valdyti tokio asilo, problemos gali tik didėti jam augant.
Ekspertai, kurie užsiima asilų dresūra, dažnai reikalauja, kad kartu su asilu atvyktų ir jo savininkas. Tai leidžia savininkui geriau suprasti savo gyvūno charakterį ir išmokti su juo bendrauti. Kaip sakoma, "asilas yra gudresnis, kai miega, nei arklys, kai yra budrus".
Kaip padėti asilui įveikti baimes ir neaiškumus
Asilai, kaip ir daugelis gyvūnų, yra grobis, todėl baimė yra jų išlikimo instinktas. Žmogaus užduotis - perduoti jiems ramybę ir pasitikėjimą. Tai yra bandos vado funkcija. Ypač jauniems asilams, kurie dar tik atranda pasaulį, yra normalu, kad jie elgiasi taip, kaip nori.
Norint padėti asilui įveikti baimes ir priprasti prie netikėtumų, galima taikyti įvairias strategijas:
- Palaipsniui pratinti prie neįprastų objektų: Į aptvarą galima įdėti spalvotų balionų ar popieriaus juostelių. Taip pat galima atnešti šieną su juodu šiukšlių maišu. Pirmą kartą asilas gali išsigąsti, bet palaipsniui pripras.
- Susipažinimas su garsais ir judesiu: Pratinti asilą prie įjungtos benzininės pjūklo garso, važiuojančios mašinos ar dviračio.
- Įvairūs paviršiai: Kloti ant žemės spalvotus audeklus ir vesti asilą per juos.
- Atvirkštinis spaudimas: Jei asilas nenori eiti, užuot jį tampius, galima jį pastūmėti kelis žingsnius atgal. Tai asilui parodo, kas yra kontroliuojantis, ir dažnai priverčia jį paskui žmogų eiti noriai.
Svarbu suprasti, kad net ir kelios valandos per savaitę, skirtos kokybiškam darbui, gali būti labai efektyvios.
Asilo ir žmogaus santykio svarba
Galiausiai, bendravimas su asilu yra ne tik dresūra, bet ir abipusis ryšys. Kai asilas ryte ir vakare džiugiai sutinka žmogų, atpažįsta jo balsą, leidžiasi įleidžiamas į ankštą tvartą, tai rodo užmegztą ryšį ir pasitikėjimą. Net jei kartais pasitaiko "blogos dienos", kai asilas nenori bendradarbiauti, bendras sėkmingų akimirkų skaičius rodo, kad einama teisinga linkme.
Kai kurie augintojai pastebi, kad asilas, jausdamas žmogaus nepasitikėjimą ar baimę, elgiasi atitinkamai. Todėl svarbu išlaikyti ramybę ir pasitikėjimą savimi. Net jei asilas kartais atrodo pasirenkantis savo kelią, svarbu nesustoti ir tęsti pastangas. Su kiekvienu kartojimu, su kiekviena sėkminga akimirka, ryšys stiprėja, o asilas vis labiau pasitiki savo žmogumi.
Svarbu atsiminti, kad asilo gyvenimas, jo laisvė, yra paprastesnė ir nuoširdesnė nei žmonių. Jie, kaip ir žmonės, abu "daužo žemę kojomis", tačiau pasaulyje, kurį jie atranda su žmogumi, svarbiausia yra tarpusavio supratimas, kantrybė ir nuolatinis noras mokytis vieni iš kitų.
tags: #quanti #puledri #concepisce