Svajonė sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio yra viena stipriausių daugelio žmonių gyvenime. Tačiau kartais ši svajonė tampa nepasiekiama, o moteris negali pastoti. Lietuvoje tokių šeimų yra apie 50 tūkstančių ir jų kasmet vis daugėja. Dar 10-25 procentai moterų patiria antrinį nevaisingumą, tai reiškia, kad jos negali pastoti pakartotinai. Nevaisingumas - tai ne tik medicininė, bet ir didelė psichologinė našta, paliečianti daugybę porų. Svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra sudėtinga problema, kuriai gali turėti įtakos daugybė veiksnių, susijusių tiek su moters, tiek su vyro sveikata, gyvenimo būdu ir net amžiumi.
Kada verta sunerimti: nevaisingumo diagnozės kriterijai
Pora laikoma nevaisinga, jeigu moteris, nenaudodama kontraceptinių priemonių, esant reguliariems (2-3 kartus per savaitę) lytiniams santykiams nepastoja per vienerius metus. Tačiau gydytojai akcentuoja, kad yra išimčių. „Jeigu partneriai yra vyresni arba patiria antrinį nevaisingumą (t. y. jau turi vaikų, bet nepavyksta susilaukti dar vieno), į gydytojus gali kreiptis ir anksčiau“, - sako gydytoja akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į abiejų partnerių amžių, nes lytinės ląstelės, tiek moters, tiek vyro, sensta. „Dažnai girdime kalbant apie moterų biologinį laikrodį, bet spermos kokybė bėgant metams irgi blogėja“, - aiškina gydytoja.
Pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys
Moterų nevaisingumas gali kilti dėl daugybės priežasčių, kurios gali būti susijusios su įvairiais organizmo sutrikimais ar išoriniais veiksniais. Viena iš dažniausių priežasčių yra hormonų apykaitos sutrikimai, kurie gali būti įgimti arba įgyti. Pasak gydytojos, dažniausias moterų hormonų sukeltas sutrikimas - lėtinės anovuliacijos sindromas arba įgimtas policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Dėl šios priežasties moterys, pastebėjusios menstruacijų ciklo sutrikimus, staiga padidėjusį plaukuotumą, taip pat tos, kurias vargina nutukimas, turėtų susirūpinti ir apsilankyti pas gydytoją ginekologą.
Kitos svarbios priežastys apima:
- Kiaušintakių būklė ir adhezijos pilvo ertmėje: 35% nevaisingumo atvejų susiję su kiaušintakių pratekamumo sutrikimais ar sąaugomis pilvo ertmėje, kurios gali trukdyti apvaisintam kiaušinėliui pasiekti gimdą.
- Endometriozė: Kas šešta moteris negali pastoti ar pastoja sunkiai dėl endometriozės sukeltų pokyčių gimdoje, kiaušidėse bei mažajame dubenyje. Ši liga gali sukelti uždegimą, sąaugas ir sutrikdyti kiaušidžių bei kiaušintakių veiklą.
- Prolaktino apykaitos sutrikimai: 7% atvejų yra nustatyti dėl prolaktino, hormono, reguliuojančio pieno gamybą, apykaitos sutrikimų. Per didelis prolaktino kiekis gali slopinti ovuliaciją.
- Mėnesinių ciklo sutrikimai: Mėnesinių ciklo sutrikimai sudaro ketvirtadalį visų nevaisingumo atvejų. Tai gali būti susiję su įvairiais hormonų disbalansais, stresu, netinkama mityba ar svorio svyravimais.
- Ankstyvas lytinis gyvenimas ir dažnai keičiami lytiniai partneriai: Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Gražinos Bogdanskienės, „dažnai keičiant partnerius moterims padidėja rizika užsikrėsti ŽPV ir lytinėmis infekcijomis, kurios gali sukelti uždegimus, padidinti kiaušintakių nepratekamumo riziką“.
- Valgymo sutrikimai: Nervinė anoreksija ir bulimija gali rimtai pakenkti vaisingumui. Jei kūno svoris per mažas (KMI mažesnis nei 19 kg/m²), gali išnykti mėnesinės, nes blokuojama kiaušidžių funkcija.
- Per didelis kūno svoris: Kai KMI didesnis nei 29 kg/m², išsiderina kiaušidžių funkcija, nevyksta ovuliacija ir pastoti darosi sunku.
Amžiaus įtaka vaisingumui: laikas - svarbus veiksnys
Laikas bėga ir galimybės susilaukti vaikų kuo vyresnei moteriai mažėja. Vaisingumo klinikos medikas Alanas Coppermanas teigia, kad esant 21 m. amžiaus, 90% kiaušinėlių chromosomos yra normalios, taigi turite visus šansus išnešioti sveiką kūdikį.
- 20-24 m.: Amžius yra jūsų pusėje. Po 25 m. pastojimo per metus, stengiantis pastoti kiekvieną mėnesį, tikimybė - 96%. Jei vyrui - ne daugiau nei 25, šansų pastoti sumažėja iki 92%.
- 25-29 m.: Nuo 25 iki 34 m. turite 86% tikimybę pastoti per metus. Persileidimo tikimybė - tik 10%.
- 30-34 m.: Šansų pastoti tebėra daug - metus laiko bandant pastoti, 86% moterų tai pavyksta. Tiesa, persileidimo rizika po 30 m. padidėja iki 20%.
- 35-39 m.: Dauguma šio amžiaus moterų turi 15-20% tikimybę pastoti per mėnesį arba 78% tikimybę pastoti per metus. Nuo 35 m. vaisingumas mažėja. „Esminė to priežastis - suprastėjusi kiaušinėlių kokybė“, - aiškina A. Coppermanas. - Galite turėti užtektinai kiaušinėlių, tačiau jie turės kur kas daugiau chromosomų defektų, kurie turės įtakos jų gyvybingumui.“
- 40-44 m.: Pasiekus tokį amžių, kiaušinėlių kokybė suprastėja, jų sumažėja. „Sulaukus 40-ies, 90% moters kiaušinėlių chromosomos jau turi defektų“, - sakė A. Coppermanas.
- 45 m. ir daugiau: Sulaukus 45 m., tikimybė pastoti tėra 3-4%. Nėra neįmanoma pastoti, bet praktiškai visais atvejais reikės reprodukcinių technologijų pagalbos, dažniausiai - pagalbinio apvaisinimo (IVF).
Gydytoja dr. Lina Mockevičienė akcentuoja, kad „jei moteris yra 35 metų ir daugiau, ji laikoma jauna, bet nekalbant apie vaisingumą.“
Gyvenimo būdo ir žalingų įpročių įtaka vaisingumui
Nors medicina žengia į priekį, gamtos dėsnių nepakeisi. Įvairūs gyvenimo būdo veiksniai ir žalingi įpročiai gali turėti didelės įtakos vaisingumui.
- Rūkymas: Jokia naujiena, kad neigiamą įtaką moters reprodukcinei funkcijai turi rūkymas. Tiesa, šis žalingas įprotis, dažnai laikomas „nekaltu“, atsiliepia abiejų lyčių vaisingumui. Pasak gydytojos, rūkant ne vienerius metus arba kasdien surūkant daug cigarečių, nevaisingumo rizika gerokai padidėja. „Cigaretės dūmuose yra daugiau kaip 4000 cheminių medžiagų, iš jų 40 yra žinomi karcinogenai. Nikotino ir tabakui specifiškų kancerogenų randama gimdos kaklelio gleivėse, todėl rūkymas gali sumažinti imuninį atsaką gimdos kaklelyje“, - aiškina akušerė-ginekologė. Remiantis klinikiniais duomenimis, net taikant dirbtinį in vitro apvaisinimą, rūkančios moterys pastoja sunkiau, o tikimybė, kad gimęs vaikelis turės sveikatos problemų, yra kur kas didesnė. Vaisingumo ekspertai teigia, kad pasyvaus rūkymo poveikis vaisingumui beveik toks pat, lyg moteris rūkytų pati. Net kelios dienos, kurias moteris praleidžia prirūkytoje patalpoje, gali turėti poveikį sveikatai ir vaisingumui.
- Alkoholis ir kofeinas: Per didelis alkoholio vartojimas ir kofeino perteklius taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą, sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas.
- Stresas ir miego trūkumas: Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo tempo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Prastas miegas arba miego trūkumas daro didžiulę žalą tiek mūsų emocinei, tiek ir fizinei savijautai.
- Mityba ir svoris: Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Netinkama mityba, nepakankamas svoris arba nutukimas gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir ovuliaciją.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją.
Seksualiniai santykiai ir vaisingumas: mitai ir tiesa
Dažnai poros klysta manydamos, kad norint greičiau pastoti, reikia dažniau turėti lytinių santykių. Priešingai - labai dažnai mylintis sperma nespėja subręsti. Tačiau šiuolaikinis medicinos mokslas paneigė teoriją, kad vyras turėtų „taupyti“ savo spermą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau - blogina. Tuo tarpu reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti. Jei lytiniai santykiai retesni nei keturios dienos, spermatozoidai tampa mažiau judrūs. Siekiant pastoti, rekomenduojama mylėtis reguliariai 2-3 kartus per savaitę, tačiau jei yra noro, laiko, galima ir dažniau.
Taip pat svarbu atmesti mitą, kad vaisingų dienų skaičiavimas padeda pastoti greičiau. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bandymas suplanuoti lytinius santykius „vaisingomis“ dienomis, tikimybę pastoti netgi mažina. Kai pradedama planuoti lytinius santykius, skaičiuoti, kyla įtampa. Stresas smegenyse išskiria streso sukeliančių medžiagų, kurios blogai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą.
Medicininė pagalba ir gydymo metodai
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Lina Mockevičienė teigia, kad „nevaisingumo gydymas yra prieinamas kiekvienai porai.“ Gydymo metodai priklauso nuo nevaisingumo priežasties ir trukmės.
- Hormoniniai tyrimai ir ultragarsinis tyrimas: Siekiant išsiaiškinti, ar vyksta ovuliacija, ar ji kokybiška, atliekami hormoniniai tyrimai. Ultragarso tyrimu nustatoma gimdos, kiaušidžių būklė.
- Infekcijų diagnostika: Dėl lytiniu ir nelytiniu būdu plintančių infekcijų ginekologas atlieka gimdos kaklelio ir makšties tyrimą.
- Ovuliacijos stimuliacija: Rekomenduojama esant menstruacijų ciklo sutrikimams.
- Chirurginis gydymas: Taikomas esant kiaušintakių pokyčiams ar endometriozei.
- Pagalbinio apvaisinimo procedūros (IVF): Tai labai veiksmingos procedūros, kurios dažnai teikia džiuginančius rezultatus.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei porai nepavyksta pastoti per vienerius metus reguliarių lytinių santykių ir nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, rekomenduojama kreiptis į gydytojus. Tačiau gydytoja akušerė-ginekologė dr. L. Mockevičienė teigia, kad kartais reikėtų susirūpinti anksčiau. „Jei pora žino apie problemas, kurios gali trukdyti pastojimui, neturėtų laukti metų. Mėnesinių ciklo sutrikimai yra dažniausiai išskiriamas veiksnys, kuris gali apsunkinti pastojimą. Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat yra viena dažniausių diagnozių, signalizuojančių apie galimas pastojimo problemas. Jei moteris yra patyrusi uždegimines mažojo dubens ligas, yra buvusi operuota pilvo ertmėje, turi sunkią endometriozę - tai taip pat yra požymiai, kad pastoti gali būti sudėtingiau“, - aiškina ginekologė dr. L. Mockevičienė.
Vyresnėms nei 35 metų moterims, taip pat sirgusioms lytinių organų uždegimais, patyrusioms kiaušidžių veiklos, ovuliacijos sutrikimus, persileidimą, negimdinį nėštumą, nėštumo nutraukimą, chemoterapinį ar spindulinį gydymą, rekomenduojama nedelsti ir jau po pusmečio, nepavykus pastoti, kreiptis dėl nevaisingumo priežasčių diagnostikos.
Gydytoja dr. L. Mockevičienė ragina: „Jei nepavyksta pastoti, kankina nerimas, patikėkite tai gydytojui ginekologui. Tikslūs tyrimai, padedantys nustatyti priežastį, ir paskirtas individualus gydymas padės išsklaidyti nežinią ir sulaukti taip trokštamo stebuklo - naujos gyvybės.“
Papildai ir vitaminai moterims, planuojančioms nėštumą
Planuojančioms nėštumą moterims itin svarbu paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrinti, kad jis gautų visas būtinas medžiagas.
- Folio rūgštis (vitaminas B9): Užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų. Rekomenduojama vartoti bent mėnesį arba ilgiau iki pastojimo ir per bent tris pirmus nėštumo mėnesius.
- Vitaminas D: Skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą.
- Geležis: Anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį.
- Kiti vitaminai ir mineralai: B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kt. taip pat svarbūs.
Svarbu nepamiršti, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus. Prieš vartojant bet kokius papildus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.