Placenta, dar kitaip vadinama "gyvybės tiltu", yra nepaprastai svarbus organas, vystantis nėštumo metu ir užtikrinantis vaisiaus aprūpinimą maistinėmis medžiagomis bei deguonimi. Nors dauguma placentų įsitvirtina viršutinėje gimdos dalyje, kartais ji gali užimti kitokią padėtį, pavyzdžiui, priekinę. Tačiau, kai placenta prisitvirtina prie gimdos kaklelio ar jo artumoje, ji gali sukelti rimtų komplikacijų, žinomų kaip placentos pirmeiga (lot. placenta previa). Šis straipsnis gilinsis į placentos marginalis anterior, t. y. priekinės placentos kraštinę padėtį, ir jos galimas pasekmes, remdamasis pateikta informacija ir medicininėmis žiniomis.
Kas yra Placenta Marginalis Anterior ir Placenta Previa?
Placenta marginalis anterior reiškia placentos buvimą priekinėje gimdos sienelėje, kurios kraštas pasiekia arba dengia gimdos kaklelio žiojėlius. Tai yra viena iš placentos previa (pirmeigos) formų. Placenta previa - tai nėštumo būklė, kai placenta yra prisitvirtinusi prie gimdos kaklelio arba jo artumoje. Normaliai placenta turėtų būti pritvirtinta prie gimdos viršutinės dalies, tačiau šiuo atveju ji gali blokuoti gimdos kaklelį, kas gali sukelti rimtų komplikacijų nėštumo metu.
Pateiktoje medžiagoje minima, kad placenta marginalis anterior yra "viena iš kelių galimų placentos vietų, įskaitant užpakalinę (nugarą), dugną (viršų) ir šoninę (šoną)". Priekinė placenta yra "placenta, implantuota ant priekinės (priekinės) gimdos sienelės". Taigi, placenta marginalis anterior yra specifinė priekinės placentos padėtis, kurios kraštas yra arti gimdos kaklelio.
Placentos Funkcijos ir Vystymasis
Placenta yra gyvybiškai svarbus organas, kuris vystosi nėštumo metu. Ji aprūpina augantį vaisių būtinomis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, taip pat pašalina atliekas. Placenta veikia kaip vaisiaus "plaučiai": aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį. Ji taip pat gamina hormonus, svarbius nėštumo eigai palaikyti, tokius kaip progesteronas, kuris apsaugo nuo priešlaikinio persileidimo ir skatina pieno liaukų augimą. Be to, placenta turi imunogeninių ir autogeninių savybių, o jos kamieninės ląstelės gali būti panaudojamos medicinoje.
Placenta pradeda vystytis tuomet, kai blastocista įsitvirtina į motininį endometriumą. Jos išorinis sluoksnis tampa trofoblastu, iš kurio susiformuoja išorinis placentos sluoksnis. Gimdos sieną sudaro trys sluoksniai: gleivinė, raumeninis sluoksnis ir serozinis dangalas. Placenta prie žmogaus vaisiaus yra prijungta virkštele, kuri yra 55-60 cm ilgio ir turi dvi virkštelines arterijas bei vieną virkštelinę veną. Motininėje placentos pusėje kraujagyslės sudaro skiltis, vadinamas skilčialapiais.
Susiformavusi placenta yra disko formos, kurios skersmuo apie 18-20 cm, storis 2-4 cm, sveria 500-600 gramų (apie šeštadalį vaisiaus svorio). Per placentą per minutę patenka 600-700 ml motinos kraujo, o vaisiaus kraujas virkštelės arterijomis teka į placentą. Nors motinos ir vaisiaus kraujas cirkuliuoja placentos viduje, jie niekada nesimaišo tarpusavyje, tačiau vyksta svarbi medžiagų apykaita. Antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują, taip apsaugodami jį gimdoje.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Nors tikslios visų placentos padėties sutrikimų priežastys nėra iki galo žinomos, pateikta informacija ir medicininės žinios nurodo kelis galimus veiksnius:
- Ankstesni nėštumai ir gimdymai: Dažnesni nėštumai, ypač didelis gimdymų skaičius, gali padidinti riziką.
- Ankstesnės gimdos operacijos: Operacijos, tokios kaip cezario pjūvis, ypač kelis kartus atliktas, sukelia randus gimdos sienelėje, kurie gali paveikti placentos įsitvirtinimą. "Gimdymas per cezario pjūvį taip pat padidina rizikos veiksnius būsimojo nėštumo metu."
- Gimdos struktūros anomalijos: Nors tai nėra tiesiogiai minima, neįprasta gimdos forma ar struktūra gali turėti įtakos.
- Moters amžius: Vyresnės nei 35 metų moterys dažniau susiduria su placentos problemomis. "Taip pat gali turėti įtakos moters amžius, nes vyresnės moterys dažniau susiduria su šia būkle."
- Rūkymas: Rūkymas nėštumo metu yra žinomas rizikos veiksnys įvairioms nėštumo komplikacijoms.
- Placentos previa ankstesniuose nėštumuose: Jei placentos previa buvo diagnozuota ankstesniame nėštume, tikimybė, kad ji pasikartos, yra didesnė.
Taip pat minima, kad "Yra ribotų įrodymų, leidžiančių manyti, kad genetiniai ar autoimuniniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį placentos padėtyje." Nors gyvenimo būdas ir mitybos veiksniai tiesiogiai nesukelia priekinės placentos atsiradimo, sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu yra labai svarbus bendrai motinos ir vaisiaus sveikatai.
Simptomai ir Diagnozė
Pagrindiniai placentos pirmeigos simptomai apima neskausmingą kraujavimą iš makšties, ypač vėlesniais nėštumo trimestrais. "Kraujavimas dažniausiai prasideda be jokios priežasties, nėra skausmo, kartais kraujavimas gali prasidėti po lytinių santykių." Taip pat gali pasireikšti skausmai pilvo apačioje, tačiau tai nėra visada. Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas, gausus kraujavimas ar stiprūs galvos skausmai, regos sutrikimai - tai įspėjamieji komplikacijų požymiai, reikalaujantys nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Placentos pirmeigos diagnozė dažniausiai atliekama ultragarsiniu tyrimu. "Ši procedūra leidžia gydytojui vizualizuoti placentos padėtį ir įvertinti galimą pavojų." Ypač tikslesnis yra transvaginalinis ultragarsas (atliekamas per makštį), kuris saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui ir yra geriausias būdas patvirtinti ar paneigti placentos pirmeigą. Diagnozė dažniausiai nustatoma atliekant įprastinius prenatalinius ultragarsinius tyrimus, paprastai 18-22 nėštumo savaitėmis.
Kai kuriais atvejais, jei placenta yra žemai, gali būti įtariama placentos pirmeiga, jei vaisiaus padėtis yra neįprasta, pavyzdžiui, sėdmenų ar skersinė pirmeiga.
Gydymas ir Valdymas
Placentos pirmeigos gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo, nėštumo trukmės ir placentos padėties.
- Lengvi atvejai ir profilaktika: Jei kraujavimas nėra gausus ir nėštumas dar nėra pilnai išnešiotas, gali būti rekomenduojamas stebėjimas ir lovos poilsis. Nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių, ypač vaginalinių ir analinių, kadangi jie gali stimuliuoti gimdos kaklelį ir sukelti kraujavimą. "Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais, pvz. oraliniai lytiniai santykiai ar masturbacija." Taip pat patariama vengti ilgų kelionių, vidurių užkietėjimo, sumažinti fizinį aktyvumą ir gydyti anemiją (mažakraujystę).
- Stebėjimas: Jei placenta išlieka prisitvirtinusi žemai antroje nėštumo pusėje, bus atliekami papildomi ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta "pakilo" augant gimdai. "Reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini norint stebėti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatą."
- Hospitalizacija ir gimdymas: Jei kraujavimas yra gausus, atsiranda komplikacijų arba placenta visiškai dengia gimdos kaklelį (visiška placentos pirmeiga), gali prireikti hospitalizacijos. Tokiu atveju egzistuoja didelė staigaus ir gausaus kraujavimo bei skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Jei nėštumo metu kraujuojama, būtina kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Kai kuriais atvejais gali prireikti kraujo perpylimo mamos gyvybei išgelbėti. Jei diagnozuota placentos pirmeiga, bet nekraujuojama, gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija.
Daugeliu atvejų priekinės placentos atveju, jei ji neuždengia gimdos kaklelio, specialaus gydymo nereikia. "Dauguma moterų, turinčių priekinę placentą, nepatiria jokių specifinių simptomų, susijusių su placentos padėtimi." Prognozė moterims su priekine placenta paprastai yra teigiama, o ankstyva diagnozė ir reguliarus stebėjimas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką bendrai prognozei.
Placentos atšokis ir priešplacenta (placentos pirmtakas) Slaugos NCLEX simptomai, priežastys ir valdymas (placentos atšokis)
Susijusios Komplikacijos: Placenta Accreta
Kartais placentos problemos gali komplikuotis placentos priaugimu prie gimdos sienelės (placenta accreta), įaugimu į gimdos raumeninį sluoksnį (placenta increta) ar net peraugimu per jį. "Priaugusiai placentai (placenta accreta) būdingas placentos priaugimas prie gimdos sienos, tačiau ji nesiekia gimdos raumeninių skaidulų." Šios būklės apibūdinamos kaip patologija, kai placenta priauga, įauga ar perauga gimdos sieną nėštumo metu. Tai gali lemti, kad placenta neatsiskiria savaime po gimdymo, sukeldama didelį kraujo netekimą.
Placentos accreta rizika didėja, jei moteriai praeityje buvo atlikta daug cezario pjūvių. "Panašiai riziką padidina ir placentos priekinės būklės būklė (placenta yra labai žemai gimdoje ir apima visą gimdos kaklelį arba jo dalį)." Diagnozavus placentos accreta, gydytojas gali atlikti cezario pjūvį, po kurio gali prireikti histerektomijos (gimdos pašalinimo), siekiant sustabdyti kraujavimą. Moterys, norinčios ateityje susilaukti vaikų, gali rinktis procedūrą, kurios metu dalis placentos paliekama gimdoje, tačiau tai gali sukelti tęstinį kraujavimą ir vėliau vis tiek reikalauti histerektomijos.
Anksti diagnozavus placentos accreta, neturėsite ilgalaikių komplikacijų ir galėsite visiškai pasveikti. "Mažiausiai 1 iš 272 nėštumų yra paveiktas šios būklės."
Placenta ir Kamieninės Ląstelės
Placenta ir virkštelė yra vertingas šaltinis kamieninėms ląstelėms, kurios gali virsti bet kokiomis organizmo ląstelėmis. Šios ląstelės gali būti surinktos iš virkštelės kraujo po gimdymo ir saugomos specializuotuose bankuose. Kamieninės ląstelės yra potencialiai gyvybiškai svarbios gydant daugelį rimtų ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei cerebrinį paralyžių. Nors kamieninių ląstelių paėmimas ir saugojimas nėra pigus, jei šeima turi finansines galimybes, tai verta apsvarstyti. "Tai nepaprastai vertingas dalykas, tik žmonės apie tai mažai informuoti."
Paprotys ir Simbolika
Nors placenta dažniausiai utilizuojama, kai kuriose kultūrose išlikę papročiai, susiję su jos palaidojimu ar net vartojimu. "Išlikęs paprotys dar ir medelį toje vietoje pasodinti." Šie ritualai suteikia placentai simbolinę prasmę, susijusią su nauju gyvybės etapu ir ryšiu su gamta. "Tai tiesiog paprotys, kuriam suteikiama prasmė." Taip pat placenta perdirbama farmacijos pramonėje biostimuliatoriams gaminti.
Apibendrinant, placenta marginalis anterior ir placentos previa yra būklės, kurios reikalauja atidaus medicininio stebėjimo ir tinkamo valdymo. Nors jos gali kelti riziką, ankstyva diagnozė, reguliarūs patikrinimai ir gydytojų rekomendacijų laikymasis užtikrina geriausią įmanomą rezultatą tiek motinai, tiek kūdikiui.