Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas džiaugsmo, tačiau kartu ir nerimo, ypač kai kyla klausimų dėl vaisiaus sveikatos ir gerovės. Vienas iš tokių susirūpinimą keliančių klausimų yra vaisiaus vandenų būklė ir galimas jų nutekėjimas. Nors dažniausiai vaisiaus vandenys yra skaidrūs arba gelsvo atspalvio, kartais jie gali nusidažyti žaliai ar geltonai. Toks pakitimas gali sukelti nerimą, todėl svarbu suprasti, ką tai reiškia ir kaip užtikrinti maksimalų saugumą tiek motinai, tiek kūdikiui.
Naujos diagnostikos galimybės: ankstyva vaisiaus vandenų nutekėjimo ir pirmalaikio gimdymo diagnostika
Lietuvos gydytojų judėjimo „Gydyk atsakingai“ pirmojoje respublikinėje konferencijoje Vilniuje, ginekologė Aušra Buliauskienė skaitė pranešimą tema „Naujos pirmalaikio gimdymo diagnostikos galimybės“. Ji pabrėžė, kad pirmalaikis gimdymas yra dažniausia perinatalinio mirštamumo priežastis Lietuvoje, o neišnešiotų naujagimių mirtingumas yra 20-30 kartų didesnis nei išnešiotų. Laimei, medicinos srityje sparčiai plėtojantis inovacijoms, atsirado du nauji diagnostiniai testai: „PartoSure“, skirtas pirmalaikio gimdymo diagnostikai, ir „AmniSure“, skirtas vaisiaus vandenų nutekėjimo diagnostikai. Šie testai pagrįsti biožymens placentinio Alfa-1 mikroglobulino nustatymu makšties išskyrose.
Šie testai yra itin paprasti ir panašūs į nėštumo testus. Kilus menkiausiam įtarimui dėl galimo pirmalaikio gimdymo ar vaisiaus vandenų nutekėjimo, moteris gali atlikti testą namuose. Tai leidžia arba atsikratyti nereikalingo nerimo, arba nedelsiant kreiptis į medikus. Nors testą galima atlikti ir savarankiškai, norint profesionaliai įvertinti rezultatus, rekomenduojama testą nusinešti pas gydytoją.
„AmniSure“: tikslus atsakymas į abejones dėl vaisiaus vandenų
Kai prieš pat gimdymą pliūpteli vaisiaus vandenys, tai pastebi visos nėščiosios. Tačiau sudėtingiausia vaisiaus vandenų nutekėjimą nustatyti tuomet, kai atrodo, kad tiesiog pagausėjo vandeningų išskyrų. Būtent tokiais atvejais gali padėti testas „AmniSure“. Jo rezultatai yra 99 procentais tikslūs ir nereikalauja ginekologinės intervencijos. Testą galima naudoti bet kuriame nėštumo trimestre, jis nesukelia jokių komplikacijų.
Jei „AmniSure“ testo rezultatas teigiamas, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Ilgiau nei 18 valandų trunkantis vaisiaus vandenų nutekėjimas gali lemti infekcijos išsivystymą, todėl gali prireikti antibiotikų terapijos. Vėlesnė situacija sprendžiama individualiai.
Pirmalaikio gimdymo simptomų atpažinimas ir testas
Pirmalaikį gimdymą gali išduoti skausmai kryžkaulio srityje, pilvo apačioje, kietėjantis pilvas ir susitraukinėjanti gimda, primenanti sąrėmius. Taip pat, jei pasirodo kraujingų išskyrų, tai gali reikšti, kad gimdos kaklelyje vyksta pokyčiai ir gresia pirmalaikis gimdymas. Jei moteris jaučia šiuos simptomus ir abejoja, testas, skirtas naudoti nuo 20 iki 37 savaitės, gali išsklaidyti abejones. Teigiamas testo rezultatas reiškia, kad pirmalaikis gimdymas įvyks per 7 dienas, todėl būtina nedelsiant kreiptis dėl hospitalizacijos, siekiant užtikrinti mamos ir naujagimio saugumą.
Žali vaisiaus vandenys: kas slypi po spalvos pokyčiu?
Apie 12% naujagimių gimsta iš žalių vaisiaus vandenų. Paprastai vaisius vystosi skaidriuose vandenyse, tačiau, kai dėl įvairių priežasčių pradeda trūkti deguonies, vaisiaus vandenys gali pažaliuoti. Dėl deguonies bado kūdikio kraujotaka persitvarko taip, kad būtų apsaugoti gyvybiškai svarbūs organai - galvos smegenys ir širdis. Tuo tarpu oda, inkstai, žarnynas gauna mažiau maisto medžiagų. Žarnyne tuo metu jau būna susiformavusios pirmosios išmatos - mekonijus, kuris dėl nusilupusio žarnyno epitelio yra žalios spalvos. Kai žarnyne sumažėja kraujotaka, atsiranda spazminiai žarnyno susitraukimai ir dar motinos įsčiose mažylis gali pradėti tuštintis. Šios išmatos ir nudažo vaisiaus vandenis žalia spalva. Medikams tai yra ženklas, kad mažyliui trūksta deguonies ir jam būtų geriausia gimti kuo greičiau, kad deguonies badas nepaliestų širdelės ir galvos smegenų.
Kartais deguonies bado sunkumo laipsnį padeda įvertinti ištirtas arterinis kraujas iš virkštelės. Tuoj po gimimo iš dar pulsuojančios virkštelės paimamas kraujas šarmų-rūgščių balansui ištirti. Didėjant deguonies badui, keičiasi kraujo terpė, kuri, nors ir aprūpina smegenis krauju, gali jas pažeisti. Po gimimo dėl deguonies bado išryškėjusi smegenų edema (pabrinkimas) taip pat yra labai grėsmingas požymis.
„Pridusimas“ ir Apgar skalė: vertinimo kriterijai ir prognozės
Nėščiosios motinos neretai išgirsta, kad jų vaikelis gimė sunkiai, pamėlynavęs, „pridusęs“. Paprastai naujagimis po gimimo per vieną ir penkias minutes vertinamas pagal Apgar skalę. 8-10 balų gavęs naujagimis laikomas sėkmingai įveikęs gimimo kelionę. Tačiau pasitaiko, kad ir puikiai įvertintam naujagimiui vėliau pradeda ryškėti cerebrinio paralyžiaus simptomatika, o kartais naujagimiai, gavę mažesnius balus, toliau auga ir vystosi normaliai.
Vienas iš penkių Apgar skalės kriterijų yra odos spalva. Jei naujagimis visas rausvas - gauna 2 balus, jei kūnelis rausvas, bet galūnės melsvos - 1 balą. Kurį laiką mažylis gali būti visas mėlynas arba baltas, tada skiriamas 0 balų. Tačiau ne tik spalva parodo deguonies badą. Dažniausia dėl deguonies trūkumo smegenyse ir audiniuose naujagimis negali normaliai kvėpuoti arba per lėtai plaka jo širdelė.
Kai tuoj po gimimo medikas mato, kad naujagimiui trūksta deguonies (jis melsvas, prastai kvėpuoja), jam kuo skubiau turi būti pradėtas tiekti deguonis - naujagimis turi būti gaivinamas. Trys svarbiausi kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar reikia gaivinti naujagimį ir kokius gaivinimo žingsnius atlikti, yra kvėpavimas, širdies susitraukimų dažnis ir odos spalva.
Tuoj po gimimo visi naujagimiai būna melsvi dėl staigaus kraujotakos persitvarkymo, kai kraujas pradeda tekėti pro plaučius. Tai normalu, tačiau stebimos mažylio pastangos įkvėpti ir gyventi. Jei šios pastangos ir mažylio būklė netenkina mediko, pradedami pirmieji gaivinimo žingsniai: išvalomi kvėpavimo takai, stimuliuojamas kvėpavimas, tiekiamas deguonis. Jei po pirmųjų žingsnių naujagimiui jau galima suteikti 8 balus, „pridusimas“ truko labai trumpai ir rimtesnių pasekmių neturėtų būti. Tačiau jei po pirmos minutės naujagimis vertinamas 7 ir mažiau balų, neonatologas imasi kitų gaivinimo žingsnių.
Apgar skalės vertinamų gyvybingumo požymių seka yra svarbi. Pirmiausiai dėl deguonies bado melsvėja odelė, vėliau kinta naujagimio tonusas ir aktyvumas. Dėl tonuso mažėjimo sunkėja kvėpavimas ir nyksta refleksai. Širdutės veikla pradeda lėtėti vėliausiai. Tėvai, kurių vaikeliai tuoj po gimimo buvo gaivinti ir vertinti mažais balais, dažnai klausinėja, kas toliau. Dažniausiai išgirsta atsakymą, kad tik vėliau paaiškės, kiek deguonies badas pakenkė mažyliui. Moksliniai tyrimai rodo, kad tik 36% išnešiotų ir 25% neišnešiotų naujagimių išsivysto cerebrinis paralyžius, jei „pridusimas“ įvyko gimdymo metu. 50% išnešiotų naujagimių pažeidimas atsiranda nėštumo metu, o 80-90% cerebrinio paralyžiaus priežasčių lieka nežinomos. Gimdymo procese aktyviai dalyvauja ir pats naujagimis. Seniau buvo manoma, kad tik tinkamas ar netinkamas motinos elgesys gimdymo metu ir medikų veiksmai užtikrina sėkmingą gimdymą. Tačiau tyrimai parodė, kad gimdymas pasunkėja, kai jau įsčiose pažeistas deguonies bado vaikelis.
APGAR balas Naujagimio priežiūros vertinimo testas Slauga | Made Easy NCLEX RN PN
Vaisiaus vandenų kiekis: per mažai ar per daug?
Vaisiaus vandenys vaidina itin svarbų vaidmenį kūdikio augimo ir vystymosi procese. Jie saugo, aprūpina vaikutį skysčiais, padeda kvėpuoti ir nuryti. Vaisiaus vandenų pūslė, kurioje auga kūdikis, pradeda formuotis maždaug 12 dieną po pastojimo.
Oligohidramnionas: per mažai vaisiaus vandenų
Per mažai vaisiaus vandenų (oligohidramnionas) pasitaiko apie 0,5% nėščiųjų. Tai gali būti susiję su motinos ligomis (preeklampsija, hipertoninė liga, infekcinės ligos), lėtinėmis motinos ligomis (tonzilitas, inkstų, ginekologinės ligos), vaisiaus inkstų ir šlapimo takų raidos ydų ar funkcinių sutrikimų, taip pat lėtiniu deguonies nepakankamumu dėl placentos funkcijos nepakankamumo. Pastaruoju atveju, trūkstant deguonies, pirmiausia juo aprūpinami gyvybiškai svarbūs organai, o inkstai ar plaučiai, kurie yra pagrindiniai vaisiaus vandenų gamintojai nėštumo pabaigoje, kenčia nuo deguonies stygiaus.
Gydytojas gali įtarti per mažą vandenų kiekį, jei gimdos dydis atsilieka nuo normalaus, sumažėja mažylio aktyvumas. Tiksliau sutrikimas nustatomas ultragarsu, skaičiuojant vaisiaus vandenų tūrį ir indeksą. Kai vaisiaus vandenų gerokai sumažėja, jų indeksas yra mažesnis nei 5 cm. Dėl mažo vandenų kiekio gali sulėtėti vaikelio vystymasis, per anksti subręsti placenta, sutrikdama jos veiklą ir pablogindama vaisiaus būklę. Tai ypač pavojinga antrajame nėštumo trimestre (18-26 savaitę), nes gali lemti nėštumo nutrūkimą ar vaisiaus žūtį.
Jei vaisiaus vandenų sumažėjimas pastebimas trečiojo trimestro pabaigoje, gali būti rekomenduojamas ankstesnis gimdymo sužadinimas. Gydymo metu siekiama pagerinti kraujotaką tarp gimdos ir placentos bei medžiagų apykaitos procesus.
Polihidramnionas: per daug vaisiaus vandenų
Vandens kiekis gali viršyti ir 1,5 l, kartais siekti net 5 l. Tai gali būti ūmus arba lėtinis sutrikimas. Lėtinis išsivysto pamažu, todėl nėščioji spėja priprasti prie naujos būsenos. Staiga padidėjus vaisiaus vandenų kiekiui, nėščiają kankina dusulys, silpnumas, tinimai, padažnėja pulsas. Šis sutrikimas dažnesnis 16-20 nėštumo savaitę.
Per didelis vandenų kiekis dažniausiai būna, kai moteris serga cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis, yra rezus konfliktas, daugiavaisis nėštumas, vaisiaus vystymosi sutrikimai. Taip pat gali sutrikti vandens pūslės sienelės ląstelių veikla, jos pradeda daugiau gaminti vandenų, o vaikelis atsisako juos ryti.
Apie vaisiaus vandenų pagausėjimą galima spręsti iš didesnio nei įprastai nėščiosios pilvo. Gimda būna įtempta, o vaisius sunkiai apčiuopiamas. Pagrindinis tyrimas - ultragarsu, nustatomas vaisiaus vandenų padidėjimo lygis. Taip pat reikia nustatyti, ar nėra vaikelio vystymosi sutrikimų.
Dažniausia šio sutrikimo komplikacija - priešlaikinis gimdymas ir neišnešiotumas. Dėl gausių vandenų gimdos sienelė nėštumo metu pertempiama, todėl gimdymas gali užsitęsti. Taip pat gali iškristi virkštelė ar per anksti atsisluoksniuoti placenta. Jei reikia sukelti gimdymą, gydytojui tenka pradurti vandenų pūslę.
Mekonijus vaisiaus vandenyse: kodėl tai svarbu?
Vaisiaus vandenys, į kuriuos plyšus vaisiaus vandenų maišeliui pateko mekonijus (pirmosios išmatos), būna nuo šviesiai žalsvos iki žalsvai rudos ar net juodos spalvos. Mekonijaus aspiraciją gali nulemti įvairios priežasties, tačiau dažniausia iš jų yra naujagimio patiriamas stresas, kurį gali sukelti infekcija arba mažas deguonies kiekis. Patyręs stresą vaikelis pradeda stipriai, giliai kvėpuoti, tad į plaučius įkvepia vaisiaus vandenų.
Įkvėpti mekonijaus gali būti pavojinga. Jei gimdymo namų personalas mekonijaus aptinka vaisiaus vandenyse, jie stebės, ar po gimimo nepasireiškė aspiracijos požymių. Gali būti atlikta krūtinės ląstos rentgenograma ar kraujo dujų tyrimas. Mekonijaus aspiracijos sindromo gydymas priklauso nuo mekonijaus kiekio ir konsistencijos bei naujagimio kvėpavimo sutrikimų masto. Sunkesniais atvejais vaisiaus vandenys iš kvėpavimo takų išsiurbiami specialiu siurbtuku, gali prireikti gydymo intensyviosios terapijos skyriuose.
Vaisiaus vandenų svarba ir funkcijos
Vaisiaus vandenys - tai filtruota motinos kraujo plazma, sudaryta iš 98% vandens ir 1% neorganinių bei 1% organinių medžiagų. Jie apsaugo kūdikį nuo išorės poveikių, leidžia laisvai judėti, apsaugo virkštelę nuo prispaudimo, užtikrina normalų plaučiukų vystymąsi, simetrišką kūno augimą ir palaiko pastovią kūno temperatūrą. Kūdikis ne tik ryja šiuos vandenis, bet ir pats aktyviai dalyvauja juos gamindamas per inkstus, kvėpavimo takus, virškinimo sistemą ir odą. Nėštumo pabaigoje mažylis išskiria apie 600-800 ml šlapimo, kuris yra svarbi vaisiaus vandenų sudedamoji dalis.
Vaisiaus vandenų kiekis keičiasi nėštumo metu: 10-tą savaitę jų yra apie 30 ml, 18-tą - apie 400 ml, o 37-38-tą savaitę pasiekia didžiausią kiekį - 1000-1500 ml. Vėliau jis vėl sumažėja.
Reguliarus apsilankymas pas ginekologą yra itin svarbus. Gydytojas kiekvieno vizito metu matuoja pilvą, gimdos aukštį, kas liudija apie vandenų kiekį. Jei gydytojui kyla įtarimų dėl per didelio ar per mažo vandenų kiekio, gali prireikti dažnesnių vizitų ir papildomų tyrimų, siekiant užtikrinti tinkamą nėštumo eigą ir mamos bei kūdikio saugumą.