Nevaisingumas, pripažįstamas kaip liga ir įrašytas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ligų sąrašą (TLK-10-AM kodai N46, N97, Z31), paliečia daugybę porų visame pasaulyje. Jis apibrėžiamas kaip poros negalėjimas pastoti, turint reguliarius lytinius santykius ir nevengiant nėštumo visus metus, kai norint susilaukti palikuonių gali prireikti medikamentų ir (arba) tam tikrų gydymo procedūrų. Nors bendras „reguliarių lytinių santykių“ apibrėžimas vis dar diskutuotinas, tyrimai rodo, kad jų dažnumas priklauso nuo partnerių amžiaus: 18-29 metų grupėje jis siekia apie 2 kartus per savaitę, 30-39 metų grupėje - 1,6 karto, o 40-49 metų grupėje - mažiau nei kartą per savaitę. Moterims, vyresnėms nei 35 metų, nepastojusioms per 6 mėnesius, arba nustačius kitas vaisingumą galinčias lemti priežastis (pvz., endometriozę, policistinių kiaušidžių sindromą), rekomenduojama kreiptis į vaisingumo specialistą.
Nevaisingumo paplitimas ir pagalbinio apvaisinimo mastai
Pasaulio mastu su vaisingumo sutrikimais susiduria viena iš šešių porų. Europos Sąjungoje tai paliečia apie 25 milijonus piliečių. Kasmet pasaulyje atliekama per 1,5 milijono pagalbinio apvaisinimo procedūrų ciklų, po kurių gimsta daugiau nei 350 tūkstančių naujagimių. Apskaičiuojama, kad iki šiol pasaulyje yra gimę apie 5 milijonai vaikų, pradėtų taikant šias technologijas. Tarptautinė statistika rodo, kad kasmet pasaulyje atliekama apie 500 kontroliuojamos kiaušidžių stimuliacijos ciklų 1 milijonui žmonių, o Europoje šis skaičius siekia apie 900 ciklų 1 milijonui žmonių. Lietuvoje manoma esant apie 50 tūkstančių nevaisingų porų. Iki 2017 metų duomenys apie gydytų pacientų skaičių nebuvo tiksliai žinomi dėl bendro registro nebuvimo. Moksliniai tyrimų duomenys rodo, kad moterų ir vyrų vaisingumo sutrikimai pasiskirsto po maždaug 33-35 proc., 20 proc. sutrikimų siejama su abiejų partnerių sveikatos problemomis, o 10-14 proc. atvejų priežastys lieka neaiškios.
Pagalbinio apvaisinimo istorija: nuo XVII amžiaus iki XXI amžiaus
Susidomėjimas vaisingumo sutrikimų tyrimais siekia XVII amžiaus pabaigą, tačiau pagalbinio apvaisinimo istorija dažniausiai skaičiuojama nuo pirmosios „kūdikio iš mėgintuvėlio“ - Louiseʼos Brown - gimimo Didžiojoje Britanijoje 1978 metais. Šios procedūros pradininkais laikomi anglų mokslininkai - ginekologas Patrickas Steptoeʼas ir embriologas profesorius Robertas Edwardsas. Lesley ir Johnas Brownai, po 9 metų nesėkmingų bandymų susilaukti vaikų dėl abipusės kiaušintakių obstrukcijos ir išbandę įvairius gydymo metodus, kreipėsi pagalbos į P. Steptoeʼą. Jis su R. Edwardsu, jau atlikę tyrimus pagalbinio apvaisinimo srityje, pasiūlė porai laparoskopinį kiaušialąsčių surinkimą natūralaus ciklo metu ir apvaisinimą vyro sperma in vitro metodu. Po kelių dienų 8 ląstelių dydžio embrionas buvo perkeltas į moters gimdą. 1978 metais liepos 25 dieną gimė pirmoji dirbtinio apvaisinimo būdu pradėta mergaitė, svėrusi 2 700 g. Šiandien ji yra dviejų vaikų motina. Procedūros autorius R. Edwardsas 2010 metais buvo apdovanotas Nobelio premija.
Pagalbinio apvaisinimo raida Lietuvoje
Pirmieji žingsniai pagalbinio apvaisinimo srityje Lietuvoje pradėti žengti 1993 metais, bendradarbiaujant Vilniaus universiteto Moterų klinikos gydytojams ir Londono universitetinės Karališkosios ligoninės specialistams. Tuo metu nevaisingos šeimos buvo tiriamos Lietuvoje, o apvaisinimo procedūros atliekamos Londone. 1994 metais Lietuvoje gimė pirmieji naujagimiai - seserys dvynės, pradėtos Londone. 1997 metais Kauno medicinos universitete gimė pirmasis naujagimis po intrauterininės inseminacijos (IUI) procedūros. Daugiau nei 20 metų pagalbinio apvaisinimo procedūros buvo teikiamos tik privačiame sektoriuje.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo tvarka Lietuvoje
2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtas įstatymas, reglamentuojantis pagalbinio apvaisinimo tvarką. Pagalbinio apvaisinimo procedūros Lietuvoje gali būti atliekamos tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. Deja, registruotos partnerystės įstatymo Lietuvoje iki šiol nėra.
Pagal atnaujintą įstatymą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis gali būti apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, kai moteris yra ne vyresnė kaip 42 metų ir yra viena iš šių sąlygų: partneriai yra nevaisingi; naudojamos lytinių ląstelių banke saugotos moteriškosios lytinės ląstelės. PSDF lėšomis kompensuojami 2 pagalbinio apvaisinimo ciklai. Vieno ciklo metu kompensuojamos šios paslaugos: pirminė konsultacija, tyrimai, ne daugiau kaip 3 akušerio ginekologo konsultacijos stimuliacijos metu, procedūros dalys (kiaušidžių punkcija, embrionų sukūrimas IVF ar ICSI metodais, embrionų perkėlimas, preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD), spermatozoidų paėmimas iš sėklidžių), šaldytų embrionų perkėlimas. Nuo 2017 m. gegužės 11 d. kompensuojami ir kontroliuojamai kiaušidžių stimuliacijai reikalingi vaistai.
Valstybė nekompensuoja pirminio nevaisingumo ištyrimo ir konsultacijų, kai dar nėra aišku, ar reikalingas IVF; intrauterininės inseminacijos procedūrų; lytinių ląstelių, audinių ar embrionų šaldymo ir saugojimo; išlaidų, susijusių su donoro lytinėmis ląstelėmis; kitų stimuliacijos metu naudojamų vaistų; vaistų liuteininei fazei palaikyti ir kitų papildomai skiriamų vaistų; tam tikrų papildomų procedūrų, tokių kaip embriono dangalo paruošimo procedūra ar endometriumo biopsija.
Kaip veikia IVF | Vaisingumo istorija | BBC Žemės mokslas
Svarbu, kad siunčiant porą pas vaisingumo specialistus, bendrosios praktikos gydytojas ar akušeris ginekologas siuntimo tekste teisingai suformuluotų tikslą - nurodytų, kad pora siunčiama pagalbinio apvaisinimo procedūrai.
Indikacijos ir kontraindikacijos pagalbinio apvaisinimo procedūroms
Intrauterininė inseminacija (IUI) - tai procedūra, kurios metu paruošta partnerio sperma specialiu kateteriu sušvirkščiama į moters gimdos ertmę. Ji gali būti atliekama natūralaus arba stimuliuoto ciklo metu.
- Indikacijos IUI:
- Partneriai negali turėti visaverčių lytinių santykių (patvirtinta gydytojo išvada).
- Vyras yra užsikrėtęs žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ar kita lytiškai plintančia infekcija.
- Nevaisingumui gydyti reikalingos ne partnerio, o donoro lytinės ląstelės.
- Partneriai atsisako IVF ir ICSI procedūrų.
In vitro fertilizacija (IVF) - tai procedūra, kai kiaušidės punktuojamos kontroliuojant ultragarsu, o kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Jose patalpinama partnerio sperma, ir apvaisinimas vyksta inkubatoriuje. Apvaisintos kiaušialąstės auginamos 2-6 paras, o embrionas (-ai) perkeliamas (-i) į moters gimdos ertmę.
- Indikacijos IVF:
- Nustatyta kiaušintakių patologija (nekoreguojami defektai, kiaušintakių nebuvimas, neveiksmingas chirurginis gydymas).
- Ovuliacijos sutrikimai, kai stimuliacija buvo neveiksminga.
- Endometriozė (I ar II laipsnio, kai gydymas buvo neveiksmingas; III ar IV laipsnio).
- Neaiškios kilmės nevaisingumas, kai moteris iki 35 metų nevaisinga ilgiau nei 24 mėnesius, arba 36 metų ir vyresnė - ilgiau nei 12 mėnesių.
Intracytoplasminė spermatozoidų injekcija (ICSI) - tai procedūra, kai viena kiaušialąstė sujungiama su vienu spermatozoidu. Toliau procesas panašus į IVF.
- Indikacijos ICSI:
- Nepakankama vyriškųjų lytinių ląstelių koncentracija ir (ar) judrumas.
- Mažiau nei 4 proc. morfologiškai normalių spermatozoidų.
- Vyriškosios lytinės ląstelės gautos TESA būdu arba iš lytinių ląstelių banko, kai jų gyvybingumas sumažėjęs.
- Bent viena IVF indikacija ir ankstesnio IVF ciklo metu savaime apsivaisino mažiau nei 30 proc. kiaušialąsčių.
- Reikalinga PGD.
- Naudojamos donoro lytinės ląstelės.
Kontraindikacijos pagalbinio apvaisinimo procedūroms:
- Neišnaudoti kiti nevaisingumo gydymo būdai arba jų taikymas neturi realios sėkmės.
- Partnerei nustatyti gimdos defektai, dėl kurių neįmanoma išnešioti vaisių, arba ji neturi gimdos.
- Nėštumas gali kelti grėsmę partnerės sveikatai ar gyvybei (sprendžia gydytojų konsiliumas).
- Moteris neturi nė vieno pratekančio kiaušintakio (taikoma tik IUI).
Gydymo įstaigos Lietuvoje
Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikia kelios įstaigos. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) Santaros vaisingumo centras yra pirmoji įstaiga, pradėjusi veiklą pagal naują licenciją po įstatymo priėmimo. Jis išlieka vienintele akademine ir valstybine įstaiga, teikiančia vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo, pagalbinio apvaisinimo, vaisingumo išsaugojimo (onkologiniams ligoniams - nemokamai 3 metus), lytinių ląstelių banko, lytinių ląstelių ir embrionų donorystės paslaugas. Tai vienintelis centras Lietuvoje, kuriame atliekami molekuliniai genetiniai tyrimai. Centre veikia vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių, nevaisingumo diagnostikos ir gydymo poskyriai, atliekamos operacijos. Vaisingumo sutrikimus turinčias poras konsultuoja multidisciplininė specialistų komanda.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos ir šiose privačiose Lietuvos gydymo įstaigose: UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, UAB Northway medicinos centrai, UAB Vaisingumo centras, UAB Lietuvos, JAV ir Izraelio Vaisingumo klinika, UAB Jolsana.
Kelionė į tėvystę, ypač susiduriant su vaisingumo iššūkiais, gali būti sudėtinga, tačiau modernios medicinos technologijos, tokios kaip apvaisinimas in vitro, suteikia vilties ir galimybę susilaukti ilgai laukto vaiko. Svarbiausia - neprarasti vilties ir kreiptis profesionalios pagalbos.