#vaisingumas ryte ar vakare: Laikas ir jo reikšmė

Pagrįstai gali kilti klausimas, kodėl reikia pažinti savo vaisingumą? Iš vienos pusės, vaisingumas yra individuali mūsų organizmo funkcija, kaip ir visos kitos, pavyzdžiui, virškinimo. Tačiau iš kitos pusės, vaisingumas neapsiriboja vienu asmeniu, nes yra susijęs su trimis: kūdikis išvysta dienos šviesą tik todėl, kad jo tėvai vaisingi. Todėl galima teigti, jog vaisingumas peržengia individualias žmogaus ribas ir skleidžiasi trijuose asmenyse. Šioje vaisingumo pažinimo kelionėje padės 3 animaciniai mokomieji filmai, užduotys, testai. Gilesniam temos supratimui, bibliotekoje rasite vadovėlį „Vaisingumo pažinimas ir natūralus šeimos planavimas“.

Vaisingumo samprata ir reprodukcinis amžius

Vaisingumas - organizmo gebėjimas susilaukti sveikų palikuonių. Vaisingumu pasižymi iš esmės visos biologinės rūšys, išskyrus kai kuriuos hibridus (pvz., mulus). Žmogaus reprodukcinis amžius prasideda lytine branda: mergaitėms - prasidėjus mėnesinėms, berniukams - poliucijoms. Jis baigiasi moterims su menopauze, o vyrams konkrečios ribos nėra, nors bendrai vyrų vaisingumas nuo 50-55 metų pradeda mažėti (spermatozoidų pokyčiai, testosterono koncentracijos sumažėjimas). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), statistikos sumetimais, reprodukcinio amžiaus žmonėmis laiko 15-49 m.

Pagrindinės sąlygos žmogaus vaisingumui pasireikšti: reguliarus seksas (ar bent jau seksas ovuliaciniu laikotarpiu), nėra naudojama kontracepcija, nėra dauginimosi sistemos sutrikimų, nėra lytinių organų susirgimų, alkoholio nevartojimas laikotarpiu, kuomet ketinama pastoti, kitų kenksmingų fizinių ar cheminių medžiagų nebuvimas. Jeigu pora negali pastoti, nustatomas nevaisingumas (paprastai praėjus 2 metams nuo bandymų pastoti pradžios).

Gyvensenos įtaka vaisingumui: nuo mitybos iki streso

Tam tikrų sveikų įpročių išsiugdymas ir nesveikų įpročių atsisakymas gali turėti realios naudos tiek vyrų, tiek moterų sveikatai ir vaisingumui. Negalima garantuoti, kad poros nevaisingumo problemos bus išspręstos, jei, pavyzdžiui, bus atsisakyta rūkymo, bet tai tikrai padidins galimybę susilaukti kūdikio.

Vieną naujausių tyrimų atliko Atėnų Harokopio universiteto mokslininkai. Moterys, kurios šešis mėnesius iki IVF (apvaisinimo mėgintuvėlyje) vartojo daugiau šviežių vaisių, daržovių, ankštinių augalų, pilno grūdo produktų, žuvies ir alyvuogių aliejaus, turėjo net 68 % didesnę tikimybę pastoti ir susilaukti kūdikio. Kalbant apie kūno svorį, Viduržemio jūros regiono dieta siejama su mažesne nutukimo, kuris taip pat gali pakenkti vaisingumui, rizika.

Organizmas, siekdamas užtikrinti mūsų išgyvenimą, pirmiausia pasirūpina gyvybiškai svarbių organų aprūpinimu reikalingomis medžiagomis, o tik po to - antrinių. Nedidelis stresas yra varomoji jėga ir yra naudingas, tačiau nuolatinis aukštas streso lygis organizme turi rimtų padarinių sveikatai ir vaisingumui. Ypač poroms, kurios bando pastoti, stresas paaštrina pačią nevaisingumo problemą ir neretai jas lydi kančia ir stipraus nerimo bei depresijos jausmai. Nuolatinė prasta psichologinė būklė daro neigiamą įtaką vaisingumui. Vienas iš šių tyrimų, paskelbtas žurnale „Human Reproduction”, parodė, kad moterys, patiriančios stiprų stresą, dvigubai dažniau patiria nepaaiškinamą nevaisingumą, palyginus su ramiai gyvenančiomis bendraamžėmis. Kitame, paskelbtame žurnale Psychoneuroendocrinology, padaryta išvada, kad vaisingumas stipriai susijęs su moterų patirtu stresu per pastaruosius 3-6 mėnesius.

Yra mokslinių įrodymų, kad rūkymas ir alkoholio vartojimas labai kenkia vaisingumui, nes sukelia hormoninius sutrikimus ir pažeidžia spermatozoidų bei kiaušialąsčių DNR. Tyrimai parodė, kad rūkančių vyrų spermatozoidų skaičius yra mažesnis, o jų spermatozoidai gali būti netinkamos morfologijos. Moterų rūkymas yra susijęs su kiaušidžių senėjimu ir kiaušidžių rezervo mažėjimu. Jis taip pat pažeidžia gimdos kaklelį ir kiaušintakius bei didina negimdinio nėštumo ir persileidimo riziką.

Miegas taip pat turi įtakos gerai savijautai bei vaisingumui. Geras nakties miegas būtinas smegenų ir viso organizmo atsinaujinimui ir atstatymui, kartu reguliuojant svarbius organizmo hormonus, įskaitant vaisingumo hormonus. Leptinas yra su miegu ir vaisingumu susijęs hormonas. Jis turi įtakos ovuliacijai, tačiau tam, kad jo pasigamintų pakankamas kiekis, moteris turi gana daug miegoti. Kai moterims trūksta miego, gali sutrikti jų menstruacijų ciklas. Kiti panašiai veikiantys hormonai yra progesteronas, estrogenas, liuteinizuojantis hormonas (LH) ir folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH). Įtakos turi ir pagrindinis streso hormonas kortizolis, kurio didelis kiekis siejamas su sumažėjusiu vaisingumu.

Vaisingumo pažinimas ir natūralus šeimos planavimas

Žmogaus lytiškumas yra visą asmenį apimanti tikrovė, besiskleidžianti visose žmogiškosios veiklos srityse. Skirtingas vyro ir moters vaisingumas ne tik sąlygoja išorinius (fizinius) skirtumus, bet ir apsprendžia skirtingą prokreacinį bei socialinį vaidmenį. Vaisingumas - prigimtinis asmens gėris, kurio dėka moteris ir vyras dovanoja gyvybę bei gyvenimą savo vaikui, realizuodami save tėvystėje ir motinystėje. Duoti gyvybę kitam žmogui yra ypatingos atsakomybės reikalaujantis veiksmas. Vaisingumas nėra išimtinai asmeninė biologinė organizmo funkcija, kaip, pavyzdžiui, virškinimo sistema, nes jo realizavimui reikalingas kitos lyties asmuo. Žmogaus vaisingumas betarpiškai susijęs su trimis asmenimis: kūdikis išvysta dienos šviesą tik todėl, kad jo abu tėvai (mama ir tėtis) yra vaisingi.

Žmogus išsiskiria iš visos gyvosios gamtos, nes vienintelis yra laisvas ir protingas. Jo protingumą sąlygoja gebėjimas mąstyti, pažinti save. Gali atrodyti, jog nuodugniai pažinti savo vaisingumą nėra būtina, kad tai išimtinai sveikatos priežiūros specialistų pažinimo ir tyrimo objektas. Tačiau vaisingumas yra kito asmens, kuris gali būti pradėtas dviejų skirtingos lyties asmenų lytinių santykių, galimybė gimti ir gyventi. Atsakingas lytinis elgesys neįmanomas be sąmoningo savęs, kaip lytinės būtybės pažinimo ir lytinio elgesio kontrolės. Norint valdyti savo lytinius poreikius, būtina juos pažinti ir suprasti, kas juos sąlygoja. Lytinis elgesys, kaip ir bet koks kitas, yra auklėjimo dalykas. Jo išmokstama. Tačiau vaisingumas yra savybė, su kuria gimstama ir kurios dėka moteris ir vyras susilaukia vaikų. Vadinasi, vaisingumo pažinimas yra neatsiejama sugebėjimo kontroliuoti lytinius poreikius ugdymo dalis. Žmogaus gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso ne tik nuo jo sugebėjimo pažinti aplinkinį pasaulį, bet ir sugebėjimo pažinti save. Vaisingumo pažinimas, kaip ir bet koks kitas pažinimas, pirmiausiai praplečia asmens pasirinkimo ir laisvės ribas, padeda naujai pažvelgti į save ir kitą, pajausti savo ir kito žmogiškąją vertę bei orumą.

Vaisingumo pažinimas (VP) - gebėjimas atpažinti natūralius, tikruosius vaisingumo požymius bei pagal jų pokyčius nustatyti vaisingos fazės ribas moters menstruaciniame cikle. Natūralus šeimos planavimas - sąmoninga sutuoktinių lytinio elgesio kontrolė, naudojantis vaisingumo pažinimu pagal šeimos poreikius: norint susilaukti kūdikio, norint atidėti nėštumą ar norint daugiau nebepastoti.

Dažniausi mitai apie vaisingumą ir nėštumo planavimą

Jeigu planuojate nėštumą, tikriausiai pastebėjote, jog aplinkui netrūksta „gero linkinčių” patarinėtojų. Deja, dažnai apie nėštumo planavimą sklando daug mitų.

1. Vieno moters ciklo metu įvyksta viena ovuliacija. Nebūtinai, pasitaiko ir „tuščių” ciklų, kuomet ovuliacija neįvyksta. Tai gali įvykti dėl įvairių priežasčių. Menstruacijos dar nėra garantas, kad tą mėnesį ovuliacija tikrai įvyko.
2. Pastoti didesnė tikimybė yra tada, jei lytinių santykių turima kiekvieną dieną. Kasdieniai lytiniai santykiai nepadidina vaisingumo. Svarbiausia taisyklė norinčioms pastoti poroms - mylėtis vaisingomis ciklo dienomis. Tačiau tokiu atveju visiškai pakanka turėti lytinių santykių kas antrą dieną. Manoma, kad kiekvieną dieną turint lytinių santykių ir patiriant ejakuliaciją, tai turi neigiamos įtakos spermos kokybei. Per dažnai mylintis spermoje mažai spermatozoidų - nespeja gamintis. Ilgai susilaikant - spermatozoidai praranda gyvybingumą ir neplaukia iki kiaušialąstės (po sėklos išsiveržimo jie turi patys įveikti atstumą per visą gimdą ir kiaušintakį).
3. Ovuliacija įvyksta iš karto po to, kai pakyla bazinė kūno temperatūra. Netiesa. Padidėjusi temperatūra rodo, kad ovuliacija pasibaigė. Ji pakyla maždaug viena - dvi dienas po ovuliacijos. Didžiausias vaisingumas yra tą dieną, kai pakyla temperatūra, bei tris dienas iki tol.
4. Ovuliacijos dieną šansai pastoti yra didžiausi. Kiaušinėlis apvaisinimui tinkamas 12-24 valandas. Jeigu ovuliacija įvyko ryte, santykiai tos dienos vakare jau nebus tokie produktyvūs ir vaisingi. Didžiausia tikimybė pastoti yra tada, kai partneriai lytinius santykius turi 2-3 dienas iki įvykstant ovuliacijai. Teorikė tai lieka gyvi, bet praktikoj ne visada pasiteisina. Kiek bandėme pastoti, vis pabandydavome ovuliacijos išvakarese, yra buvę net pasimylėjus ryte, o ovuliacija ta pačia diena po pietų. Nieko, ovuliacija skausminga, tai dažnai per ją ir dieną po jos atkrisdavo noras mylėtis. Vis praleisdavome vaisingą dieną po. Kol pavyko pagauti pakenciamą ciklą, tinkama poza, kad labai nejudinant skausmingo sono ir pasimylėjom iš ryto po ovuliacijos (skausmą, pranešantį apie ovuliaciją pajutau vakare kokia 9 val, o ryte atsikelus pabandėm).
5. Jeigu moteris nepastoja, ji yra nevaisinga. Netiesa. Nevaisingumo priežastys slypi tiek moteryje, tiek vyre maždaug po lygiai. Kai kurios nevaisingumo priežastys taip ir lieka neišaiškintos, nors ištyrus abu partnerius problemų būna nenustatyta.
6. Pastoti reikia laiko, nėra čia ko eiti pas gydytojus. Jeigu gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą ir nesisaugant nepastojama vienerius metus, rekomenduojama apsilankyti pas gydytojus, kurie paskirs reikiamus tyrimus ir išaiškins, kas trukdo susilaukti vaikų.
7. “Visi gali susilaukti vaikų, tik ne mes…” Netiesa, yra daug moterų ir vyrų, kuriems svajonė turėti vaiką išsipildo ne iš karto. Manoma, kad iki trečdalio visų norinčių pastoti moterų pastoja ne taip jau greitai, kaip panorėję, o tik po metų „kryptingo darbo”. Tikimybė pastoti vieno moters ciklo metu yra tik 25 procentai.
8. Moteris, daug metų gerianti kontraceptinius vaistus, pastoja greičiau. Labiau atvirkščiai. Nutraukus kontraceptinių piliulių gėrimą, turi praeiti laiko, kol susinormalizuoja moters ciklas. Ir nors pasitaiko atvejų, kai pastojama vos atsisakius tablečių, neretai moterims tenka laukti ilgesnį laiką, kol pastoja.
9. Kol moteris žindo, ji negali pastoti. Gali. Žindymo metu stabdomas ovuliacijos atsistatymas, dėl to moteriai neatsinaujina menstruacijos. Tačiau nors vaisingumas ir sumažėja, tikimybė pastoti išlieka. Vaisingumas žindant priklauso nuo daugelio dalykų: kiek praėjo laiko po gimdymo; kaip dažnai žindoma; ar kūdikis primaitinamas; ar žindoma naktimis. Todėl, jeigu žindote vaikutį ir neplanuojate kito nėštumo, rekomenduojama naudoti kontraceptines priemones.
10. Pirtis yra didžiausias vyro vaisingumo priešas. Karštis turi neigiamos įtakos vyro spermatozoidų kokybei, tačiau tai nereiškia, kad pirtyje besikaitinantys vyrai yra nevaisingi.

Natūralūs šeimos planavimo metodai: vaisingų dienų nustatymas

Vis daugiau žmonių linksta prie natūraliosios medicinos, nesusijusios su cheminių preparatų vartojimu. Šeimos planavimo srityje - tai vaisingumo pažinimu pagrįsti natūralaus šeimos planavimo metodai, kurie tampa alternatyva aloterapinei ir invazinei medicinai. Reikėtų paminėti, jog nei vienas egzistuojantis kontracepcijos būdas nėra idealus ir 100 % patikimas. Straipsnio tikslas - supažindinti su natūralia kontracepcija ir vaisingų dienų apskaičiavimo metodais.

Natūralių šeimos planavimo metodų taikymas pagrįstas vaisingų dienų nustatymu mėnesinių ciklo metu. Norint žinoti savo vaisingas dienas, reikia žymėti kalendorių bent 6 mėnesius (patartina 12 mėnesių). Svarbūs duomenys - pirma ir paskutinė mėnesinių dienos. Ovuliacija dažniausiai įvyksta 14-ąją ciklo dieną. Tokiu atveju tikėtina, kad vaisingo laikotarpis yra dvi dienos prieš ir dvi dienos po ovuliacijos. Vaisingų dienų pradžia ir pabaiga apskaičiuojamos taip: pirmoji vaisinga diena sužinoma iš trumpiausio (pusės metų ar metų žymėto) ciklo dienų skaičiaus atėmus 20 (arba 18), o paskutinė vaisinga diena - iš ilgiausio ciklo dienų skaičius atėmus 10 (arba 11). Jeigu vidutinė ciklo trukmė 26-29 dienos, vaisingos dienos yra nuo 6 iki 19 ciklo dienos. Reiktų nepamiršti paminėti, jog mergaitė nevaisinga iki pirmųjų mėnesinių atsiradimo, o moteris, vyresnė negu 50-55 metų, dažniausiai jau nebegali tapti mama.

Kūno temperatūros įtaka vaisingų dienų nustatyme

Vaisingas dienas galima apskaičiuoti ir pagal kūno temperatūros pokyčius. Tai metodas, reikalaujantis atsakingumo ir kantrybės, nes temperatūra turi būti matuojama kiekvieną dieną tuo pačiu metu (geriausiai ryte dar gulint lovoje) ir toje pačioje vietoje (pažastyje, burnoje, ar išangėje). Duomenys žymimi kalendoriuje. Trečios dienos vakare po temperatūros pakilimo 0,2-0,4 laipsnio prasideda nevaisingos dienos. Metodas nėra tikslus, nes temperatūra gali svyruoti ir dėl kitų veiksnių - ligos, vaistų, streso.

Vaisingos dienos pagal gleives

Tai dažniausiai naudojamas metodas vaisingoms dienoms nustatyti. Gimdos kaklelio gleivės kinta dėl hormonų poveikio mėnesinių ciklo metu. Pirmos keturios mėnesinių dienos yra nevaisingos. Jei moteris nepastebi išskyrų ant apatinio trikotažo, o išorinių lytinių organų sritis sausa, - dienos nevaisingos. Vėliau pasirodo negausios skaidrios ar baltos gleivės, kurių vis daugėja. Taip organizmas praneša, kad prasidėjo vaisingos dienos. Skiriamasis vaisingiausios dienos bruožas - gleivės, primenančios žalio kiaušinio baltymą - tąsios, skaidrios. Po ovuliacijos gleivių nebebūna, arba jos pasirodo baltos spalvos, lipnios. Jaučiamas sausumas.

Nutrauktas lytinis aktas

Mažai patikimas kontracepcijos būdas, nes daugeliui vyrų, nors ir labai maža dalis spermos, bet išsiveržia dar prieš orgazmą. Be to, spermai patekus ant išorinių lytinių organų, taip pat yra tikimybė, kad moteris pastos.

Natūralios kontracepcijos privalumai

1. Šie būdai neturi nepageidaujamo (šalutinio) poveikio.
2. Nekainuoja.
3. Didina abiejų partnerių atsakomybę.
4. Galima naudoti neribotą laiką.

Heidelbergo universiteto mokslininkai ištyrė 900 nuo nėštumo besisaugančių moterų. Mažiausias pastojimų skaičius teko toms, kurios stebėjo savo ciklą ir susilaikė nuo lytinių santykių vaisingomis dienomis - iš 100 moterų pastojusių skaičius - 0,4. Nustatyta, kad simptoterminis vaisingumo stebėjimo metodas, kai kas rytą matuojama bazinė kūno temperatūra ir stebima makšties gleivinė, yra toks pat efektyvus, kaip ir kitos nėštumo planavimo priemonės.

Medicininiai terminai, susiję su vaisingumu

• AMENORĖJA (amenorrhoe) - mėnesinių nebuvimas. Jei 14 metų sulaukusiai mergaitei neryškėja antriniai lyties požymiai ir nebūna mėnesinių arba sulaukusiai 16 metų nebūna mėnesinių, nors antriniai lyties požymiai matyti, sutrikimas laikomas pirmine amenorėja (amenorrhoea primaria).
• ASTENOSPERMIJA (asthenospermia) - susilpnėjęs sėklos gyvybingumas.
• APVAISINIMAS (fertilization) - kiaušialąstė apvaisinama, kai į ją prasiskverbia spermijas ir jų genetinė medžiaga susijungia.
• APVAISINIMAS MĖGINTUVĖLYJE (In vitro fertilization, IVF) - apvaisinimo ne moters kūne metodas, kai lytinės ląstelės susijungia specialiame inde laboratorijoje, o ne moters organizme.
• BLASTOCISTA (blastocysta) - užuomazginė pūslelė.
• DELECIJA (deletion) - kurios nors dalies chromosomos netekimas. Vyrų nevaisingumas susijęs su Y chromosomos delecija AZS zonoje.
• DIRBTINĖ INSEMINACIJA, SPERMOS SUŠVIRKŠTIMAS (artificial insemination) - nevaisingumo gydymo metodas, kai į moters lyties organus sušvirkščiama vyro spermos, ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne.
• EJAKULIATAS (ejaculate) - sperma, išsiliejusi ejakuliacijos metu.
• EMBRIONŲ AUGINIMAS (embryo culture) - embrionų auginimo laboratorijoje technologija, naudojant CO2 ir specialias mitybines terpes (CO2 koncentracija 5-7 proc., t° - 37°C, absoliuti drėgmė).
• ENDOMETRIOZĖ (endometriosis) - liga, kai į gimdos gleivinę panašių audinių atsiranda įvairiuose organuose. Endometriozė dažnai diagnozuojama nevaisingai moteriai.
• ESTROGENAI (estrogen) - moteriškieji lytiniai hormonai. Daugiausia estrogenų gamina kiaušidės veikiant gonadotropiniui FSH. Mažiau jų sintetinama iš antinksčių išskiriamų ir kraujotakoje esančių androgenų. Nėštumo metu estrogenus išskiria placenta. Normalaus menstruacijų ciklo metu estrogenų kiekis kinta. Estrogenai per specifinius receptorius veikia visą moters organizmą.
• ESTRADIolis (estradiol) - veikliausia estrogenų frakcija. Estradiolis yra dviejų formų: α estradiolis ir β estradiolis. Kraujyje nustatomas estradiolio kiekis rodo, kiek estrogenų yra moters organizme.
• FOLIKULO SKYTIS (follicular liquor) - skystis, pripildantis folikulo ertmę.
• FOLIKULO PUNKCIJA IR KIAUŠIALASTĖS PAĖMIMAS (follicular puncture and Oocyte Retrieval) - subrendusio folikulo punkcija atliekama specialia adata pro makštį kontroliuojant makštiniu echoskopo davikliu praėjus 36 val.
• FOLIKULUS STIMULIUOJANTIS HORMONAS (follicle stimulating hormone) - tai hipofizės gonadotropinis hormonas, stimuliuojantis folikulų raidą ir brendimą kiaušidėse. Numačius apvaisinimą ne moters kūne, FSH preparatų skiriama stimuliuojanti kiaušidžių funkcijai, kad subrestų daugiau folikulų.
• GELTONKŪNIS (corpus luteum) - susiformuoja kiaušidėse plyšusio folikulo vietoje (po ovuliacijos). Sintetina progesteroną, estrogenus ir kitas veikliąsias medžiagas. Geltonkūnio išskiriami hormonai palaiko augantį nėštumą.
• GAMETA - subrendusi lytinė ląstelė.
• HORMONAS (hormonum) - specifinės veikliosios medžiagos, kurias gamina organizmo endokrininės liaukos.
• KIAUŠINTAKIAI (fallopian tubes) - porinis vidinis moteriškasis lyties organas, primenantis vamzdelį, kuris jungia gimdą su pilvo ertme ir kiaušide. Kiaušidės link nukreiptas jo galas išplatėjęs ir turi ataugėles.
• KIAUŠIDĖS FOLIKULAI (folliculi ovarici) - ankstyvuoju embrioniniu laikotarpiu moteriškosios lyties embriono kiaušidėse susidaro užuomazginių folikulų. Daugelis jų sunyksta, kiti, gonadotropinių hormonų ir biologiškai aktyvių medžiagų veikiami, virsta į labiau diferencijuotus folikulus, kuriuose ne tik bręsta kiaušialąstė, bet ir vyksta lytinių hormonų bei veikliųjų medžiagų sintezė, susijusi su moters vaisingumu.
• KIAUŠIDĖ (ovarium) - porinė moteriškoji lytinė liauka, kurioje auga bei bręsta folikulai ir juose esančios kiaušialąstės.
• KIAUŠIDŽIŲ STIMULIAVIMO SCHEMA (ovarian stimulation protocol) - tai vaistų dozės ir jų skyrimo eiliškumas siekiant subrandinti daugiau folikulų. Dažniausiai taikomos ilgosios arba trumposios kiaušidžių stimuliavimo schemos.
• LAPORASKOPIJA (laparoscopia) - pilvo ertmės apžiūra per pilvo sieną įkištu optiniu prietaisu. Šis endoskopinis tyrimo metodas derinamas su kitais metodais: dažomosios medžiagos suleidimu į gimdą ar kiaušintakių vidaus apžiūra.
• LIUTEINIZUOJANTIS HORMONAS (luteinizing hormone) - jį išskiria priekinė hipofizės dalis. Išskiriamo hormono kiekis per menstruacijų ciklą kinta: ciklo viduryje staiga padidėja ir skatina subrendusio folikulo plyšimą, geltonkūnio formavimąsį, progesterono sintezę.
• MĖNESINĖS, MENSTRUACIJOS (menstruatio) - cikliškas pakitusios gimdos gleivinės funkcinio sluoksnio pasišalinimas kartu su negausiu kraujavimu iš lyties organų.
• Mikrochirurginė spermijų aspiracija iš antsėklidžio (microsurgical epididymal sperm aspiration) - jei spermatogenezė vyksta, bet ejakuliate spermijų nėra, šiuo būdu spermijų paimama tiesiai iš antsėklidžio.
• MENOPAUZĖ (menopausa) - fiziologinis mėnesinių nutrūkimas. Mėnesinių pabaiga nustatoma pagal paskutinių mėnesinių datą.
• MORULĖ (morula) - embrionas ketvirtą dieną po apvaisinimo.
• NEKROSPERMIJA (nekrospermia) - reta ir sunki patologija, kai sėkloje nėra gyvų spermijų.
• NEVAISINGA ŠEIMA (infertilitas familia) - laikoma pora, kuri reguliariai lytiškai santykiaudama ir nenaudodama apsisaugojimo priemonių, per vienerius metus negali pradėti kūdikio.
• IŠNEŠIOJUSIOJI MOTINA (gestational carrier) - moteris, kuri išnešioja vaisių, susiformavusį iš nevaisingos šeimos moters oocito ir vyro spermijo, ir pagimdytą kūdikį perduoda biologiniams tėvams.
• OOSITAS (oocytus) - nesubrendusi moteriškoji lytinė ląstelė. Naujagimės kiaušidėse yra 1-2 milijonai pirminių folikulų su kiaušialąstėmis. Per vaisingą moters gyvenimo laikotarpį subręsta apie 400-500 folikulų: paprastai po vieną kiekvieną mėnesį. Kiti folikulai sunyksta.
• OVULIACIJOS NEBUVIMAS (anovulatio) - kiaušidžių funkcijos sutrikimas, kai nesubręsta folikulas arba subręsta, bet iš jo neišsilaisvina kiaušialąstė.
• PROGESTERONAS (progesteronum) - moteriškas lytinis hormonas, kurį išskiria po ovuliacijos susidaręs geltonkūnis. Veikiama progesterono, kinta gimdos gleivinė - gimda ruošiasi priimti apvaisintą kiaušialąstę.
• PROBRANDUOLYS (pronucleus) - vienas iš dviejų lytinių ląstelių branduolių, dar nesusiliejusių į vieną apvaisintoje kiaušialąstėje.
• POSMEGENINĖ LIAUKA (hypophysis) - jos priekinė dalis išskiria hormonus, kurie veikia visas endokrininės sistemos liaukas.
• POGUMBRIS (hypothalamus) - jis išskiria neurohormoną, kuris per posmegeninę liauką veikia viso organizmo endokrinines funkcijas.
• POLICISTINIŲ KIAUŠIDŽIŲ SINDROMAS (polycystic ovarian syndrome) - endokrinopatija, pasireiškianti įvairiais pokyčiais organizme.
• POLISPERMIJA (polyspermia) - daugiau kaip vieno spermijo įsiskverbimas į kiaušialąstę per apvaisinimą.
• POLIMERAZINĖ GRANDININĖ REAKCIJA (polymerase chain reaction) - biotechnologijos metodas, kuriuo galima gauti ir ištirti vieną geną arba tam tikrą DNR fragmentą.
• POODINĖ SPERMIJŲ ASPIRACIJA IŠ ANTSĖKLIDŽIO (percutanious epididymal sperm aspiration) - specialia adata per antsėklidžio odą išsiurbiama spermijų.
• SĖKLIDŽIŲ BIOPSIJA (testicular biopsy) - mikrochirurginė procedūra, atliekama esant įvairios kilmės azoospermijai.
• SINTETINIS VAISTAS KLOMIFENO CITRATAS (Clomiphene citrate) - tinkamiausias vaistas ovuliacijos sutrikimams gydyti, pasižymintis antiestrogeniniu poveikiu.
• SPERMOS INJEKCIJA Į KIAUŠIALASTĖS CITOPLAZMĄ (ICSI) - mikromanipuliacinis apvaisinimo ne moters kūne metodas, kai atrinktas spermijas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstės citoplazmą specialiu mikromanipuliatoriumi.
• SPERMATOZOIDAS, SPERMIJAS (spermatozoon, spermium) - vyriškoji lytinė ląstelė, turinti haploidinį chromosomų rinkinį. Spermijas susideda iš galvutės, kaklelio, uodegėlės, jis yra judrus. Spermijai 70 dienų bręsta sėklidėje, toliau - antsėklidyje.
• SPERMOS DONORAS (sperm donor) - vyras, reguliariai duodantis savo spermos užšaldyti ir laikyti spermos banke.
• SPERMOS BANKAS (sperm bank) - užšaldytos donorų spermos atsargos, laikomos - 196ºC temperatūros skystame azote.
• SPERMOS MORFOLOGIJA (sperm morphology) - spermijų išorinė struktūra.
• SUROGACIJA (surrogacy) - donorystės forma, kai moteris įsipareigoja pastoti bei išnešioti savo genetinį vaisių ir pagimdyti kūdikį atiduoti nevaisingai šeimai.
• TESTOSTERONAS (testosteronum) - vyriškasis lytinis hormonas, kurį išskiria sėklidės, o nedidelį kiekį - kiaušidės, antinksčiai.
• ŽMOGAUS GEMALAS (human embryo) - jis susiformuoja dalinantis apvaisintai kiaušialąstei ir bręsta iki 8 nėštumo savaitės.
• ŽMOGAUS CHORIONINIS GONADOTROPINAS (human chorionic gonadotropin) - lytinių liaukų funkciją kontroliuojantis hormonas. Jis veikia folikulų brendimą ir liuiteinizaciją - padeda formuotis geltonkūniui ir išsiskirti progesteronui. hCG palaiko nėštumą, kol jį gaminti pradeda embriono trofoblasto ląstelės, o vėliau placenta.
• ŽMOGAUS MENOPAUZĖS HORMONAI (Human menopausal hormone) - žmogaus menopauzės gonadotropimai (FSH ir LH).

tags: #mattina #piu #fertile #della #sera