Padėkos diena - tai viena svarbiausių JAV ir Kanados švenčių, turinti gilias istorines šaknis ir simbolizuojanti padėką už derlių, gausą ir svarbiausia - už gyvybę. Ši šventė, minima ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, savo ištakomis siekia pirmųjų Europos naujakurių atvykimą į Ameriką ir jų santykius su vietiniais gyventojais - indėnais. Istorinis paveikslėlis, datuojamas 1923 m. ir naudotas JAV pradinėse mokyklose kaip spalvinimo užduotis, atspindi vieną iš svarbiausių šios šventės legendų - piligrimų išgelbėjimą nuo bado.
Pirmieji Naujakuriai ir Didysis Badas
Istorija pasakoja, kad pirmieji atvykėliai į Ameriką, dažnai vadinami piligrimais, puritonais ar naujakuriais, susidūrė su itin sunkia pirmąja žiema. Šalta, speiguota, ji atnešė didžiulį maisto stygių. Šie europiečiai, nors ir turėję medžioklės įgūdžių, nebuvo visiškai pasiruošę atšiaurioms gamtos sąlygoms ir naujos aplinkos iššūkiams. Grūdų atsargos greitai senko, o medžioklės laimikis ne visada būdavo pakankamas.
Pirmieji paukščiai, kuriais mito JAV naujakuriai, buvo laukiniai kalakutai, laisvai skraidę giriose. Būtent šis paveikslėlis simboliškai vaizduoja tėvą naujakurį, grįžtantį iš miško su pačiu nušautu laukiniu paukščiu - JAV nacionaliniu simboliu, kalakutu. Tačiau šoviniai baigėsi, o badas pradėjo grasinti visai naujakurių bendruomenei.
Indėnų Geros Valios Aktas
Sunkiausiu metu, kai naujakuriai jau kankinosi nuo bado, netoliese gyvenantys indėnai parodė neįtikėtiną dosnumą ir žmogiškumą. Jie aplankė naujakurių kaimelį, apsikrovę maistu ir šiltomis antklodėmis, taip padėdami išalkusioms šeimoms. Šis indėnų geros valios aktas tapo kertiniu įvykiu, kuris padėjo pamatus ilgalaikiams santykiams ir galiausiai - Padėkos dienos tradicijai.
Naujakuriai, gavę gyvybiškai svarbią pagalbą, paruošė bendrą vakarienę, kurioje dalyvavo ir indėnai, ir naujakuriai. Taip gimė glaudesnis ryšys, susibroliavimas tarp skirtingų kultūrų atstovų. Šiandien Padėkos diena yra minima kaip Padėkos diena, skirta paminėti dieną, kai indėnai išgelbėjo piligrimų vaikus nuo bado mirties.
Tradiciniai Šventinės Vakarienės Patiekalai
Kiekvienais metais JAV ir Kanadoje Padėkos diena yra Valstybinė šventė. Iškilmingos vakarienės patiekalai visada išlieka panašūs į tuos, kurie buvo patiekti per tą pirmąją bendrą vakarienę. Pagrindinis patiekalas, žinoma, yra keptas kalakutas. Bet tai ne bet koks kalakutas. Pasak legendos, į jo pilvą mamos sukimšo paskutinius duonos trupinius, kuriuos surinko visuose naujakurių nameliuose. Šiuos trupinius paskanino pjaustytais laukiniais žalumynais - svogūnų ar laukinių česnakų laiškais. Taip buvo paruošta šventinė vakarienė, pamaitinusi visus vaikus - ir indėnų, ir naujakurių. Būtent todėl Jungtinėse Amerikos Valstijose keptas paukštis tradiciškai kemšamas duonos trupiniais, siekiant paminėti šį šventą vakarą.
Be kalakuto, ant stalo puikuojasi ir kiti tradiciniai patiekalai. Anksčiau tai buvo trintos spanguolės (gal su cukrumi, o gal ir be), labai maži JAV miškų laukiniai svogūnėliai ar laukiniai česnakai. Šiais laikais jų vietoje dažnai dedamos mažos marinuotų svogūnėlių galvutės, vadinamos "pearl onions". Indėnai taip pat atnešė bulvių ir laukinių kukurūzų grūdų bei burbuolių. Iš jų virta kukurūzų košė ir bulvių košė tapo neatsiejama Padėkos dienos stalo dalimi.
Istoriškai įkvėpta Padėkos dienos vakarienė | Receptai iš praeities | Jaukus maisto gaminimo vaizdo tinklaraštis
Vienas ypatingiausių patiekalų - moliūgų pyragas. Indėnai pamokė naujakurius kepti moliūgų pyragą, kuris tradiciškai kepamas su pienu (tikėtina, kad karvutės priklausė naujakuriams, o moliūgas - indėnams). Prieskoniai, tokie kaip muškato riešutas, gvazdikėliai, cinamonas ir malti kvapūs pipirai, buvo atsivežti iš Europos, nes Amerikos indėnai jų neturėjo. Šie prieskoniai, tuo metu labai brangūs, suteikė pyragui išskirtinį aromatą. Tradicinis JAV Padėkos dienos pyragas yra labai plonytis, su plonu tešlos sluoksniu, kuriam sunaudoti paskutiniai miltai, kuriuos turėjo naujakuriai. Ant pyrago viršaus dedamas virtų moliūgų įdaras su pienu, cukrumi ir prieskoniais. Tai paaiškina, kodėl Padėkos dienos arba moliūgų pyragas yra toks ypatingas - plonytis pyragas ir gausus pieniškos virtų moliūgų košės sluoksnis.
Laiko Skaičiavimas ir Šventės Prasmė
Nors tiksli Padėkos dienos data nebuvo skaičiuojama pagal dabartinius kalendorius, ji buvo minima pagal indėnų senovišką skaičiavimo būdą - ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį. Šią dieną abu kaimeliai - tiek naujakurių, tiek indėnų - suprato, kad badas yra rimtas ir gali paliesti visų šeimų vaikus. Todėl šeimos susirinko, apsitarė, sudėjo bendrai visą turimą maistą ir paruošė bendrą vakarienę. Medžioklė pasisekė - indėnams su jų tradiciniais lankais pavyko nušauti kalakutą. Naujakuriai, neturėję šovinių ir parako, sulaukė indėnų pagalbos.
Šis vakaras vadinamas Padėkos diena, nes tėčiai iš abiejų kaimelių išėjo medžioti į tolimiausius miškus. Jų nebuvo kelias dienas, bet jie grįžo gyvi ir sveiki, parsinešdami nuostabų laimikį - laukinį kalakutą. Kaimeliuose kilo didelė šventė. Mamos su vaikais, beveik badavusios, be beveik jokio pieno ir su pasibaigiančiais miltais, džiaugėsi grįžtančiais tėčiais. Jie nuoširdžiai ir džiaugsmingai meldėsi, dėkodami, kad brangiausieji grįžo sveiki, nepažeisti žvėrių ir su gausiu laimikiu. Būtent todėl Padėkos diena švenčiama kaip tėčių sugrįžimo šventė, o malda prie stalo yra dėkojama Dievui taip, kaip dėkojo mūsų protėviai.
Badas buvo toks rimtas, jog ta žiema buvo istorinė - dar niekada niekas nebuvo regėjęs tokios šaltos ir speiguotos žiemos.
Lietuvių Ryšiai su Amerikos Kultūra
Lietuvių tauta taip pat turi senus ryšius su Amerikos indėnų kultūra ir istorija. Daug lietuvių dirbo Didžiosios Britanijos ir Bretanės uostuose Prancūzijoje. Liuteronai, būdami rimti jūrininkai, daug dirbo ir plaukiojo tarp JAV ir Europos. Grįždami į JAV po apsilankymų gimtinėje, jie dažnai atveždavo dovanų, tarp kurių buvo ir malkos iš JAV. Tai nebuvo bet kokios malkos - kvapnios "Hickory" medžio šakos buvo nacionalinis indėnų laužo, skleidžiančio kvapnų dūmą, simbolis.
Šie prisiminimai išliko ir Didžiosios Britanijos vaikiškame eilėraštyje "Hickory Dickory Dock", kurį Didžiosios Britanijos vaikai deklamuoja nuo XIX amžiaus. "Hickory" yra JAV simbolis - medis, "Dickory" galimai susijęs su kapitono Roberto laivu, o "Dock" - uosto vieta, kur pakraunami ir iškraunami laivai. Eilėraštukas simbolizuoja laivo kelionę į JAV arba grįžimą į Didžiąją Britaniją. Šis eilėraštukas yra įtrauktas į JAV ir Didžiosios Britanijos darželių bei pradinių klasių mokymo programas.
Kūrybiškumas ir Medžiagos Darbeliams
Informacija apie Padėkos dienos istoriją ir jos simbolius yra neatsiejama nuo kūrybiškumo, ypač vaikų ugdyme. Paveikslėlis, siūlytas JAV Švietimo ministerijos pradinėse klasėse kaip sveikinimo atvirutės pavyzdys ir spalvinimo paveikslėlis 1922 m. lapkričio mėnesio dailės pamokoms, atspindi šią svarbą. Spalvoto popieriaus paklausa mokyklose yra didelė, nes jis itin populiarus dailės, darbelių pamokų metu ir būreliuose, kur mokiniai karpo, klijuoja ir kuria. Ypač didelis tokio popieriaus bei kartono poreikis yra pradinukams ir darželinukams, kurių kūrybinės idėjos ugdymo įstaigose įgyvendinamos labai dažnai.
Asortimente galima rasti įvairių rūšių popieriaus ir kartono:
- Spalvotas popierius: A3 ir A4 formato, plati spalvų paletė, vienpusis ir dvipusis. Tinka spausdinti tiek rašaliniais, tiek lazeriniais spausdintuvais.
- Spalvotas ir baltas kartonas: Dvipusis ir vienpusis, gofruotas spalvotas kartonas. Supakuotas lapais arba rulonėlyje. Tiek baltas, tiek spalvotas kartonas yra tvirtas ir aukštos kokybės.
- Origami popierius: Dekoratyvinis popierius, išsiskiriantis spalvų ir raštų įvairove. Populiarūs vaikiški motyvai (burbuliukai, bangos, krabai, gėlės ir kt.).
- Krepinis popierius: Įvairių spalvų ir atspalvių, tvirtas, kokybiškas, patogus naudoti. Tinka įvairaus amžiaus vaikams ir suaugusiems.
- Spalvotas lipnus popierius: Įspūdingai atrodantis popierius ir kartonas.
Šios medžiagos leidžia įgyvendinti įvairiausias kūrybines idėjas, susijusias su šventėmis, istorinėmis temomis ar tiesiog vaizduote. Kūdikio lopšys, pagamintas iš krepinio popieriaus dirbtuvėse, galėtų būti puikus pavyzdys, kaip šios medžiagos gali būti panaudotos kuriant meno kūrinius, įkvėptus istorijos ir tradicijų.