Nors dažnai manoma, kad psichikos sutrikimai yra suaugusiųjų problema, vis daugiau mokslinių tyrimų ir klinikinių stebėjimų rodo, kad jie gali pasireikšti net ir pačioje ankstyviausioje vaikystėje - kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Šie sutrikimai gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko raidai, elgesiui ir bendrai gerovei, todėl jų atpažinimas ir savalaikis reagavimas yra itin svarbus. Straipsnyje nagrinėjami psichikos sutrikimų pasireiškimo ypatumai ankstyvame amžiuje, jų priežastys, rizikos veiksniai, taip pat svarba laiku kreiptis pagalbos.
Ankstyvojo Gimdymo Įtaka Vaikų Psichinei Sveikatai
Statistiniai duomenys atskleidžia, kad kas tryliktas vaikas pasaulį išvysta neišnešiotas, t. y. anksčiau nei 36 savaitę. Išanalizavus didelį kiekį duomenų, mokslininkai padarė išvadas, kad neišnešioti vaikai turi didesnę tikimybę susidurti su psichikos sutrikimais. Tyrimai rodo, kad gimusiųjų numatytu laiku tikimybė dėl psichikos sutrikimų atsidurti ligoninėje yra 2 iš tūkstančio. Tačiau ši tikimybė išauga iki 4 iš tūkstančio gimusiems anksčiau nei 36 savaitės, o gimusiems anksčiau nei 32 savaitės - net iki 6 iš tūkstančio. Ypač anksti gimę kūdikiai septynis kartus dažniau susiduria su bipoliniu sutrikimu ir beveik tris kartus dažniau serga depresija. Viena iš tyrimo autorių, Chiara Nosart, pažymi, kad reali situacija gali būti dar blogesnė, nes į ligonines patenka tik itin sunkūs psichikos sutrikimai. Anot jos, psichikos sutrikimai tiesiogiai susiję su nutrauktu smegenų vystymusi gimdoje. Jau anksčiau buvo nustatyta, kad anksčiau laiko gimusiems vaikams padidėja šizofrenijos rizika.
Dažniausi Vaikų Psichikos Sutrikimai ir Jų Pasireiškimo Amžius
Remiantis vaikų psichiatrės Vidios Niemcienės patirtimi, dažniausi vaikams diagnozuojami raidos, psichikos sutrikimai ir ligos skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingi specifiniai mišrūs raidos sutrikimai, apimantys kalbos vėlavimą, kalbos supratimo, girdimojo bei regimojo dėmesio, savarankiškumo sutrikimus. Taip pat vieni dažnesnių raidos sutrikimų tampa autizmo spektro sutrikimai. Negydomi vaikų ir paauglių psichikos sutrikimai gali turėti ilgalaikių pasekmių.
- Nuo 2 savaičių iki 5 metų: Dažniausiai pasitaiko baimės, nerimas, vaiko raidos, elgesio ir emocijų, dėmesio ir aktyvumo, kalbos ir komunikacijos sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai (autizmas, Aspergerio sindromas).
- Priešmokyklinis amžius: Neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai.
- Pradinis amžius: Viena iš dažniausių problemų yra mokymosi sunkumai, kalbos ir komunikacijos sutrikimai, aktyvumo ir dėmesio, elgesio ir emocijų sutrikimai. Šiame amžiuje taip pat gali pasireikšti nerimastingumas, padidėjęs jautrumas, socialinių ir psichologinių įgūdžių stoka.
Depresija Vaikystėje: Simptomai, Priežastys ir Gydymas
Depresija nėra tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika. Tai rimtas psichikos sutrikimas, kuris trunka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui. Vaikų ir paauglių depresija gali pasireikšti skirtingai nei suaugusiųjų, tačiau svarbu atpažinti jos požymius.
Depresijos simptomai vaikams:
- Sumažėjęs susidomėjimas anksčiau patikusiais dalykais ir pasitenkinimas.
- Sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi.
- Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
- Niūrus ateities įsivaizdavimas.
- Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
- Energijos stoka ir silpnumas.
- Miego sutrikimai (anksti pabunda, ilgai miega).
- Nerimas ir įtampa, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.
- Nusiskundimai dėl įvairių sveikatos problemų (pilvo, galvos skausmai).
- Nepritapimas mokykloje, jausmas, kad esi atstumtas.
- Pesimistinis nusiteikimas.
- Įtarumas, kad tėvai myli kitus vaikus labiau.
- Mokyklos fobija.
Depresijos priežastys:
- Cheminių medžiagų disbalansas smegenyse.
- Kitų ligų buvimas.
- Vartojami vaistai.
- Ilgalaikis stresas.
- Hormonų pokyčiai.
- Narkotikų ir alkoholio vartojimas.
- Genetinis polinkis.
- Šeimyniniai sunkumai ir skyrybos.
- Patyčios.
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta.
- Nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus.
Depresijos gydymas:
Gydymas yra kompleksinis ir individualizuotas, apimantis medikamentinį gydymą (antidepresantai, nerimą slopinantys ir miegą gerinantys vaistai), psichoterapiją (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio terapija) ir instrumentinį gydymą (šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija). Svarbu gydymą tęsti rekomenduojamą laiką, nes per anksti jį nutraukus didėja atkryčio rizika.
Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADHD)
ADHD yra neuropsichiatrinis sutrikimas, kuriam būdingi dėmesio stoka, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje, bet gali tęstis ir suaugus.
Pagrindiniai simptomai:
- Dėmesio stoka: Sunkumas išlaikyti dėmesį, baigti pradėtą darbą, lengvai atitraukiamas dėmesys, užmaršumas, neatidumas.
- Hiperaktyvumas: Nuolatinis judėjimas, sunku išbūti vienoje vietoje, per didelis šnekumas, triukšmavimas.
- Impulsyvumas: Negebėjimas sulaukti savo eilės, atsakymas į klausimus nesulaukus jų pabaigos, pokalbio temos keitimas, lengvas su(si)erzinimas, emociniai protrūkiai.
ADHD priežastys:
Manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys, įskaitant genetinį paveldėjimą, nėštumo metu patirtus veiksnius, ankstyvą gimdymą, mažą kūno svorį, neurotransmisijos sutrikimus.
ADHD gydymas:
Gydymas yra kompleksinis ir apima medikamentinį gydymą (psichostimuliatoriai, kiti vaistai), psichoterapiją (elgesio terapija, kognityvinė elgesio terapija), gyvensenos įpročių keitimą ir psichoedukaciją.
Nerimas Vaikystėje
Nerimas yra normali žmogaus emocija, tačiau kai jis tampa per didelis, nuolatinis ir trukdantis kasdieniam gyvenimui, jis gali būti laikomas sutrikimu.
Nerimo simptomai:
- Neramumas, pastovus jaudulys ir įtampa.
- Nuovargis, sunkumas susikaupti.
- Nerimastingos mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo.
- Nuogąstavimai dėl smulkmenų, artimųjų sveikatos, galimų katastrofų.
- Blogas miegas.
- Dirglumas ir nekantrumas.
- Padidėjęs vegetacinės nervų sistemos aktyvumas (dažnesnis širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo sutrikimai).
- Galvos skausmai, galvos svaigimas.
Nerimo priežastys:
Susijusios su cheminių medžiagų kiekių ir tarpusavio santykio sutrikimu galvos smegenyse, taip pat nuslopinti jausmai, genetiškai nulemtas nervų sistemos jautrumas.
Nerimo gydymas:
Gydymas priklauso nuo simptomų intensyvumo ir trukmės, gali apimti medikamentinį gydymą ir psichoterapiją.
Prieštaraujančio Nepaklusnumo Sutrikimas
Tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta, dirgli nuotaika, prieštaraujantis, iššaukiantis elgesys arba kerštingumas.
Simptomai:
- Dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas, atsisakymas laikytis taisyklių.
- Sąmoningas kitų erzinimas, kaltinimas kitų dėl savo klaidų.
- Sunkumai išlaikyti draugystę, dažni ginčai su suaugusiaisiais.
- Fiziniai simptomai: miego sutrikimai, psichosomatiniai skausmai.
Priežastys:
Šeimos veiksniai (auklėjimo metodai, nesutarimai šeimoje), mokymosi aplinkos veiksniai (struktūros trūkumas mokykloje), biologiniai veiksniai (neurologiniai sutrikimai, smegenų traumos, genetiniai veiksniai).
Kada Kreiptis į Specialistus?
Svarbu laiku kreiptis į specialistą, jei pastebėjote bet kurį iš minėtų simptomų, nes savalaikė diagnozė leidžia greičiau imtis gydymo ar terapijos, užkertant kelią komplikacijoms ir gerinant vaiko gyvenimo kokybę.
Pas kurį specialistą kreiptis:
- Vaikų gydytojas (pediatras): Pirmiausia įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus.
- Psichologas: Jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.
- Psichiatras: Jei įtariami rimtesni psichikos sutrikimai, reikalinga psichiatro konsultacija.
Vaikų Elgesio ir Psichikos Sutrikimų Svarba ir Prevencija
Vaikų elgesio ir psichikos sutrikimai yra sudėtinga ir daugialypė sritis, apimanti įvairias problemas, kurios gali turėti įtakos vaiko mąstymui, jausmams, elgesiui ir bendrai raidai. Svarbu suprasti, kad šie sutrikimai nėra vaiko „kaprizai“ ar „blogas auklėjimas“, o rimtos būklės, reikalaujančios profesionalios pagalbos. Tėvų atvirumas, gebėjimas įsiklausyti į savo vidinį balsą ir drąsa įvardyti vaiko poreikius yra pirmas žingsnis link tinkamos pagalbos suteikimo. Vaiko gerovė priklauso nuo mūsų, o mūsų ateitis - nuo jų, todėl svarbu nebijoti kalbėti apie psichikos sveikatą ir ieškoti sprendimų.
Kai kurie specialistai, pavyzdžiui, psichologas Edvardas Šildauskas, pastebi, kad paaugliai kartais gali siekti „susigalvoti“ sau ligas kaip maišto formą arba siekdami antrinės naudos, pavyzdžiui, atsitraukdami nuo mokyklos reikalavimų. Tačiau tai nereiškia, kad psichikos problemų nėra - jos gali maskuotis ar pasireikšti kitaip. Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, o jo elgesys gali būti signalas, kad jam reikalinga pagalba.
Galutinis tikslas - sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, mylimi ir suprasti, kur jų emociniai ir psichologiniai poreikiai būtų patenkinti. Tai leis jiems augti sveikesniais, laimingesniais ir labiau pasitikinčiais savimi suaugusiaisiais.