Reprodukcija yra gyvulininkystės ūkio rentabilumo pagrindas, o karvių vaisingumo ir estro (rujos) patikrinimas yra esminė šio proceso grandis. Ankstyvas veršingumo nustatymas ne tik leidžia identifikuoti neveršingas karves ir laiku suteikti veterinarinę pagalbą, bet ir prisideda prie bendro bandos reprodukcijos bei pelningumo gerinimo. Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairius vaisingumo ir estro patikrinimo metodus, pradedant nuo tradicinių gyvulininkystėje naudojamų praktikų ir baigiant moderniais diagnostikos įrankiais, taip pat paliesime ir žmogaus vaisingumo tyrimų svarbą, atkreipdami dėmesį į panašumus ir skirtumus tarp šių sričių.
Karvių Estro ir Veršingumo Nustatymo Iššūkiai ir Sprendimai
Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių galvijų bandos reprodukciją ir pelningumą, yra ankstyvas karvių veršingumo nustatymas. Tradiciškai veršingumas ūkiuose tiriamas rektiniu būdu praėjus 2,5-3 mėnesiams po sėklinimo. Šis metodas leidžia išaiškinti neveršingas karves, tačiau gali lemti ekonominius nuostolius, jei karvė sėklinama kelis kartus. Kai kurios karvės gali reikalauti dviejų ar net trijų sėklinimų iki apvaisinimo, todėl kuo anksčiau sužinoti sėklinimo rezultatą yra itin svarbu. Ilgalaikis karvės neapvaisinimas sukelia nemažus ekonominius nuostolius.
Siekiant spręsti šiuos iššūkius, modernūs diagnostikos įrankiai tampa vis svarbesni. UAB „Pieno tyrimai“ specialistai naudoja IDEXX testus, kurių jautrumas siekia 98,8 proc. ir leidžia nustatyti veršingumą praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms po sėklinimo. Šie testai pagrįsti ankstyvojo veršingumo baltymo (glikoproteino (PAGs)) aptikimu piene. Šis baltymas karvės organizme gaminasi tik nėštumo laikotarpiu, o jo lygis yra aukštas veršingumo metu ir iškart po veršiavimosi, vėliau staigiai krinta. Po apvaisinimo baltymo lygis palaipsniui kyla ir nuo maždaug 28 dienos po apvaisinimo stabilizuojasi. Svarbu paminėti, kad glikoproteino gamybos neįtakoja pašarai, toksinai ar įvairios karvių ligos, todėl teigiamas testo atsakymas yra patikimas.
Nors teigiamas testas negarantuoja, kad karvė nepatirs aborto (iki 20 proc. abortų gali įvykti tarp 25-60 d. po apvaisinimo), rekomenduojama atlikti patvirtinamąjį testą praėjus 60-70 dienoms po sėklinimo. Mėginius veršingumo tyrimui į laboratoriją pieno gamintojai gali atvežti patys arba perduoti UAB „Pieno tyrimai“ vairuotojui-ekspeditoriui. Veršingumo tyrimą atliekant iš gyvulių produktyvumo tyrimų (GPT) skirtų mėginių, taikoma 25 proc. nuolaida.
Ultragarsinė Diagnostika Karvių Reprodukcijoje
Ultragarsiniai tyrimai medicinoje naudojami apie 60 metų, o veterinarinėje praktikoje šis metodas taikomas maždaug nuo 1980-ųjų. Stambiems gyvuliams tirti patogiausias yra linijinis B tipo ultragarsinis skenavimas, vykdomas realiu laiku. Ultragarsinis zondas (keitiklis) turi būti specialiai pritaikytas rektiniam tyrimui. Sektorinis zondas gali būti naudojamas specialiems tikslams, atliekant kiaušialąsčių surinkimo procedūrą ar folikulų abliaciją, dažniausiai tai būna transvaginiai zondai. Veterinariniai ultragarsiniai prietaisai veikia skirtingų dažnių diapazone, tačiau linijiniai, skirti stambių gyvulių reprodukcijai vertinti, veikia 4,0-5,0 arba 7,5-9 MHz diapazone, o sektoriniai - šiek tiek mažesniame dažnių diapazone (apie 3,5-7,0 MHz).
Ultragarso skvarba ir vaizdo rezoliucija priklauso nuo ultragarso bangų dažnio. Skenuojant mažesniu dažniu, bangos skverbiasi giliau, bet išryškinama mažiau detalių; didesniu dažniu - vaizdas detalesnis, bet skvarba nedidelė. Dažniausiai karvių reprodukcinės sistemos ultragarsiniai tyrimai atliekami mažesnio dažnio diapazone. Nors ultragarsinis tyrimas turi didelę praktinę naudą, jis turi ir trūkumų - ergonomiški, patvarūs veterinariniai skeneriai yra gana brangūs.
Karvių reprodukcinių organų ultragarsinis tyrimas yra reprodukcijos gerinimo metodas. Juo galima įvertinti telyčių (ir buliukų) vystymąsi ir anksti atrinkti gyvulius, netinkamus veislei. Ultragarsiniu tyrimu galima patikslinti, ar karvė rujoja be klinikinių požymių, ar ruja tiesiog nepastebėta, ar sutrikusi kiaušidžių funkcija. „Tyli", arba subklinikinė, ruja yra vis dažnesnė karvių neapvaisinimo priežastis. Ultragarsiniu tyrimu galima įvertinti folikulo dydį ir parinkti optimalų sėklinimo laiką.
Karvės embrionas ultragarsiniu skenavimu matomas nuo 20 veršingumo paros. Vidutiniškai kada galima išskirti vaizdą, priklauso nuo aparato ir operatoriaus įgūdžių. Žinant, kad karvė sėklinta, embriono maišelį galima bandyti nustatyti 9-12 veršingumo parą. Veršingumo iki 16 paros diagnozės ultragarsiniu skenavimu tikslumas tesiekia mažiau kaip 50 proc. 18 parą veršingumo diagnozės tikslumas padidėja iki 80 proc., o 20-22 - iki maksimumo. Veršingumą ultragarsiniu skenavimu geriausia nustatyti nuo 26 veršingumo paros. Apie 3,4 proc. holšteinų veislės karvių atveda dvynius. Karvė yra vienvedė patelė ir dvynius ne visada išnešioja. Apie 90 proc. telyčių, gimusių iš dvynių, yra nevaisingos. Ekonomiškai tikslinga kuo anksčiau diagnozuoti veršingumą su dvyniais.
Reprodukcijos Valdymo Indeksai ir Rodikliai
Bando reprodukcija yra esminė gyvulių priežiūros grandis, lemianti ūkio rentabilumą. Jos pradžia, kai patelė lytiškai subręsta, rengiama apvaisinti ir apvaisinama. Atsakingiausia reprodukcinio ciklo atkarpa - palikuonio atvedimas ir pasirengimas kitam apvaisinimui. Apsiveršiavusi karvė vėl apvaisinama tiek kartų, kiek leidžia jos reprodukcinės sveikatos būklė ir karvę laikyti yra ekonomiškai pagrįsta.
Šiuolaikiniam pieno ūkiui būdingas aukštas mechanizacijos lygis ir didelė gyvulių koncentracija. Laikant karves unifikuotai, bandą galima vertinti kaip vieną ūkinį vienetą ir vertinti ne atskirų karvių sveikatingumą, o visos bandos. Toks sveikatingumo vertinimas yra ekonominė bandos priežiūros vadybos kontrolės priemonė, atspindinti bendruosius karvių priežiūros dėsningumus.
Pagrindiniai reprodukcijos rodikliai apima:
- Rujos nustatymo indeksas (Heat Detection Rate, HDR): Kiek procentų patelių pastebėta ruja iš visų galimai visaverčiai rujojusių.
- Nėštumo indeksas (Pregnancy Rate, PR): Kiek patelių tampa vaikingomis per tam tikrą laiką (paprastai per 21 parą) iš galėjusių tapti vaikingomis. PR = 21/(OD-WP + 11) x 100, arba PR = HDR x CR/100 (CR - koncepcijos rodiklis).
Karvė naudingiausia, kai yra veršinga ir duoda pakankami geros kokybės pieno. Karvės pienas vertingiausias laktacijos piko laikotarpiu. Idealiomis sąlygomis karvė per 16 mėnesių gali turėti dvi maksimalios laktacijos fazes. Tai reikštų, kad ją reikėtų apvaisinti per 3 mėnesius, o SP (serviso periodas) truktų apie 90 parų. Praktikoje šis laikotarpis apspręstas ne vien WP (wellness period).
Dalis karvių (10-30 proc.) didžiausio produktyvumo metu rujoja be ryškios rujos klinikos. Stebėjimo metodu (stebint 3 kartus per parą po 15 minučių) galima pastebėti apie 60-70 proc. rujos požymių. Serviso periodo trukmei įtakos turi rujos nustatymo indeksas. HDR priklauso ne tik nuo karvių sveikatos būklės, bet ir nuo personalo kvalifikacijos.
Per rują gimda yra rigidiška ir audringai reaguoja į dirginimą, sukdamasi apie skersinę ašį. Šiaip skystis gimdoje matomas ir prasidėjus veršingumui, bet rujos metu kiaušidėje galima nustatyti subrendusį folikulą. Priverstinai arba spontaniškai gali ovuliuoti folikulas, pasiekęs 11-15 mm spindį. Vertinant karvių reprodukcinę būklę, folikulo dydis yra svarbus rodiklis. Pastebėta, kad in vitro ovocitų subrendimas, apsivaisinimas ir tolesnis vystymasis priklauso nuo folikulų dydžio. Mažėjant folikulų skersmeniui (>6, 3-6, <3 mm), mažėja ovocitų subrendimas (81,5 proc., 77,7 proc., 26,4 proc.), apsivaisinimas (60,9 proc., 55,4 proc., 21,1 proc.) ir embrionų vystymasis.
BCF technologijos galvijų reprodukcinio trakto ultragarsinis tyrimas, 7 vaizdo įrašas – Nenėščia karvė
Su pašaru gaunamos energijos disbalansas itin ryškus pirmą mėnesį po veršiavimosi. Svarbus reprodukciją atspindintis bruožas yra apsivaisinimo rodiklis. Jis priklauso nuo to, kaip sklandžiai praeina periodas po atvedimo. Pagal statistiką, maždaug dviem trečdaliams karvių periodas po atvedimo praeina be komplikacijų - šis rodiklis kai kuriuose ūkiuose gali siekti iki 49 proc. Produktyvių karvių rykštė - kiaušidžių cistos. Nors jos pasitaiko iki 4 proc. visų reprodukcijos sutrikimų atvejų, apsivaisinimo rodiklį mažina iki 35 proc. Gimdos infekcijos, jei bandoje pasitaiko iki 14 proc. Apsivaisinimo rodiklis turi tiesioginės įtakos sėklinimo indeksui. Normalu, jei pieninių karvių sėklinimo indeksas yra apie 2,2. Teigiama, kad sveikų holšteino-fryzų karvių, kurioms nenustatytos periodo po atvedimo komplikacijos, sėklinimo indeksas yra 1,9, o kurios po atvedimo sirgo - 2,6. Nėštumo indeksas parodo karvės gebėjimą tapti veršinga ir išnešioti veršį.
Pastebima, kad šiuolaikinių karvių reprodukcinė fiziologija yra komplikuota. Didesnės produkcijos karvės pasižymi susilpnėjusia reprodukcine funkcija. Sėklintų karvių ankstyvųjų embrionų mirtingumas, kai kuriais duomenimis, siekia 10,8 proc., o atlikus transplantaciją - 21,5 proc. Karvių reprodukcijos vertinimas pagal veršių išeigą arba pagal veršingumo diagnostiką rektinės palpacijos metodu yra nepakankamas, kadangi neatsižvelgiama į embrioninį mirtingumą. Manoma, kad dažniausiai išsimetimai įvyksta pereinamuoju embrioninio vystymosi laikotarpiu, kai embrionas tampa vaisiumi.
Embrioninis irvaisiaus Vystymasis Karvėse
Veršingumo periodą pagal embriono ir vaisiaus vystymąsi sąlyginai galima skirstyti į embriono periodą ir vaisiaus. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad apsivaisinus iš gametų susiformavusi diploidinė ląstelė yra zigota. Kai kas zigota vadina embrioną iki implantacijos. Ankstyvuoju embrioninio vystymosi laikotarpiu (iki 12 paros) zigota intensyviai dalijasi ir beveik nekeisdama dydžio pereina morulės ir blastulės stadijas. Karvės kiaušialąstės ir ankstyvojo embriono dydis iki 7-8 vystymosi paros yra apie 120-180 mikrometrų. Maždaug iki 5-tos paros ankstyvasis karvės embrionas vystosi kiaušintakyje, o įpusėjus 6-tai parai patenka į gimdą.
Blastulės stadijoje (jos pradžia apie 6 parą) daugialąstė struktūra diferencijuojasi į dvi struktūras - embrioblastą ir trofoblastą, o iš jų - būsimo organizmo struktūros. Iš trofoblasto vystosi vaisiaus placenta - chorionas, amnionas ir alantojis. Laikotarpis iki placentos susiformavimo ir visų svarbiausių organų susidarymo, visiško placentinio ryšio susiformavimo gali būti vadinamas embrioniniu periodu. Karvės embrioninis periodas trunka apytiksliai iki 45 veršingumo paros. Vėlyvos blastulės stadijoje (apie 10 parą) embrionas netenka skaidriojo dangalo, o apie 12 parą įsitvirtina gimdos gleivinės kriptoje. Nuo 12 paros intensyviai vystosi trofoblastas ir apie 17 parą jis yra apie 10 cm ilgio. Per kitas dvi vystymosi paras trofoblastas patenka į nevaisingą gimdos ragą. Apie 20-tą embrioninio vystymosi parą galutinai susiformuoja amnionas, o 25-tą - alantojis. Nuo 22 paros ima plakti embriono širdis.
Placentinio ryšio formavimasis vyksta palaipsniui. Laikotarpis nuo placentos susiformavimo iki gimimo dar vadinamas antenataliniu laikotarpiu. Jo metu dramatiškų pokyčių nevyksta, bet formuojasi jau susidarę organai iki pasieks optimalų funkcinį pajėgumą. Nuo 70 vystymosi paros, didėjant vaisiaus poreikiams, ryškiai keičiasi karunkulų spindis. Skenuojant ultragarsu, gimda matoma kaip pilka struktūra ir nepasižymi dideliu echogeniškumu. Skenuojant išilgai gimdos, vaizdas mažiau ryškus negu skenuojant skersai. Skenuojant skersai gimdos ragų, gimdos struktūra dažnai matoma kaip „rozetės" formos vaizdas.
Biocheminių Kraujo Tyrimų Svarba Galvijų Sveikatingumui irvaisingumui
Biocheminiai kraujo tyrimai naudojami ne tik užkrečiamoms ligoms nustatyti. Daug dirbama ir pasiekta galvijų medžiagų apykaitos ligų prevencijos srityje, nes visada yra pigiau laiku pastebėti besiformuojančias sveikatingumo problemas ūkyje ir jas pašalinti, nei vėliau išleisti dideles sumas gyvuliams gydyti. Dideles bandas laikantys ūkiai vis dažniau atkreipia dėmesį į naudą, gaunamą periodiškai atliekant biocheminius kraujo tyrimus. Šie tyrimai atliekami ne tik siekiant nustatyti gyvulių sveikatą, bet ir pakeisti, jei to reikia, gyvulių šėrimo racioną. Atlikus tyrimus, galima pateikti išsamius komentarus ne tik į rezultatų atitiktį normoms, bet ir į rodiklių tarpusavio santykius. Atliekant biocheminį kraujo tyrimą nustatomi įvairių mikroelementų bei makroelementų, fermentų, šalutinių metabolizmo produktų kiekiai (koncentracija). Taip greitai gaunama informacija, kokių cheminių medžiagų iš raciono gaunama per daug arba yra jų deficitas.
Kalcis (Ca): Apie 90 proc. organizme esančio kalcio (Ca) yra kauliniame audinyje, o likusi dalis cirkuliuoja organizmo kompleksuose su baltymais. Galvijo organizme 98 proc. kalcio yra kauluose ir dantyse, likusi dalis aptinkama ląstelėse ir tarpląsteliniame skystyje. Krekenų ir pieno gamyba iš gyvulio organizmo pareikalauja ypač daug kalcio jonų. Kai ima trūkti kalcio, vystosi hipokalcemija, išsivysto nervų ir raumenų disfunkcija, karvė suserga pareze. Dėl nenormalios kalcio koncentracijos kraujyje sumažėja tešmens rezistentiškumas, todėl karvė suserga mastitu. Hipokalcemija sutrikdo gimdos involiucijos procesą, todėl pailgėja laikotarpis nuo veršiavimosi iki apsivaisinimo. Iki 1,89±0,12 mmol/l sumažėjusi kalcio koncentracija gali būti pieno karštinės požymis. Jei kalcio dar mažiau (1,86±0,46 mmol/l), galima įtarti osteomaliaciją. Be to, dėl šios medžiagos trūkumo ar sutrikusios jos apykaitos suaugę gyvuliai gali susirgti osteoporoze, osteochondroze, gimdos uždegimu, mastitu. Trūkstant kalcio, karvės blogai apsivaisina, gerokai sumažėja jų produktyvumas.
Fosforas (PHOS): Tai ne tik kaulų ir dantų sudėtinis komponentas. Jis svarbus maisto medžiagų pasisavinimui ir apykaitai, dalyvauja baltymų sintezėje, energijos gamyboje ir apykaitoje, padeda perduoti genetinę informaciją, reikalingas smegenų, kepenų, inkstų biocheminiams procesams. Fosforo koncentracija labai priklauso nuo jo kiekio pašaruose. Sveikų gyvulių kraujyje yra apie 2,2 mmol/l fosforo. Iki 0,71-0,8 mmol/l sumažėjusi fosforo koncentracija yra patologinės būklės (osteomaliacijos, hipokalcemijos) požymis. Fosforas gerina apetitą, dalyvauja įvairiose organizmo reakcijose bei procesuose: energijos, baltymų, riebalų, angliavandenių ir vitaminų apykaitoje, šarmų ir rūgščių pusiausvyros reguliavimo palaikymo procese. Trūkstant kraujyje fosforo, gali sumažėti pieno primilžiai, gyvulio apetitas ir pašaro suėdamumas, susilpnėti rujos požymiai, neapsivaisinti, atsirasti šlubavimas.
Magnis (Mg): Yra svarbus biogeninis elementas, dalyvauja daugelyje fermentinių reakcijų. Mg turi didelę reikšmę nervinio audinio ir raumenų veiklai. Reakcijose, kuriose dalyvauja ATP, magnis yra reikalingas, kad susidarytų kompleksai su ADP ir ATP. Magnio koncentracija galvijų organizme yra 0,59-0,98 mmol/l. Magnio koncentracija kraujyje sumažėja, kai sutrinka virškinamojo trakto funkcija, esant diarėjai, acidozei, tiotoksikozei. Dėl žemos Mg koncentracijos gyvuliams nustatoma miokardo nekrozė, funkciniai širdies veiklos sutrikimai, dažnai atsiranda tetanija ir traukuliai.
Gliukozė (GLU): Yra svarbiausias organizmo angliavandenis, tai pagrindinis energijos šaltinis. Kai kraujyje nėra pakankamai gliukozės, riebalai iki galo nesuskyla, ir kraujyje padaugėja ketoninių kūnų. Dėl šios priežasties karvės suserga ketoze (acetonemija). Gliukozės koncentracija kinta labai lėtai, bet jei kraujyje gliukozės per mažai, galima įtarti ir subklinikinę ketozę.
Kepenų laboratoriniai rodikliai: Kepenys yra centrinė organizmo laboratorija, atliekanti daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Apie kepenų būklę sprendžiama remiantis kraujo serumo biocheminiais tyrimais (ALT, AST, šarminės fosfatazės, GGT, bilirubino). Pažeidus kepenų ląstelę hepatocitą, vystosi citolizinis kepenų sindromas. Hepatocitą gali pažeisti virusai, toksinai. Kraujo plazmoje padidėja indikacinių fermentų, kurie išeina į tarpląstelinę erdvę pro pažeistą ląstelės membraną. Kepenų ligų diagnostikai, gydymui ir prognozei svarbiausios yra aminotransferazės ALT ir AST. Fermento ALT aktyvumas staigiai padidėja esant ūmiems kepenų pažeidimams (apsinuodijimai). Padidėjęs AST aktyvumas rodo kepenų arba širdies pažeidimus. Be šių paminėtų pagrindinių biocheminių kraujo tyrimų gali būti nustatomi kraujyje šlapalo, bendro bilirubino rodikliai (ankstyviems kepenų pažeidimams nustatyti) bei atliekami bendro baltymo, albuminų tyrimai.
Kokybiškas veterinarinių profilaktinių diagnostinių ir gydomųjų priemonių naudojimas neįmanomas be laboratorinių gyvulių kraujo tyrimų. Pagal atliktus tyrimo rezultatus galima tinkamai parinkti pašarų davinį bei įvertinti tam tikrų gyvulių ir bandos sveikatingumo statusą, gydymo metu stebėti ligos eigą.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai kviečia naudotis mobiliąja gyvulininkystės laboratorija, kuri atvyks į Jūsų ūkį. Mobilioje laboratorijoje yra ne tik biocheminių kraujo tyrimų analizatorius, bet ir pašarų, pieno tyrimų, šlapimo analizatoriai, somatinių ląstelių skaitiklis, antibiotikų nustatymo prietaisas, pH-metras, ultragarsinis diagnostikos aparatas ankstyvo veršingumo nustatymui bei priemonės tvartų zoohigieninės būklės parametrų įvertinimui. Praktika rodo, kad didžiausią gyvulininkystės ūkio pelningumą lemia pusiausvyra tarp gyvulio produktyvumo, sveikatingumo ir sėkmingos reprodukcijos.
Vaisingumo Tyrimai Žmonėms: Panašumai ir Skirtumai
Vaisingumo tyrimai yra pirmasis žingsnis siekiant išsiaiškinti priežastis, kodėl porai nepavyksta susilaukti vaikų. Dažniausiai jie rekomenduojami tuomet, kai pastoti nepavyksta ilgiau nei 6-12 mėnesių, tačiau kai kuriais atvejais tyrimus verta atlikti anksčiau - pavyzdžiui, esant nereguliariam ciklui, įtariant hormonų disbalansą ar pastebėjus galimus spermos kokybės sutrikimus.
Moterų vaisingumo tyrimai leidžia įvertinti reprodukcinės sistemos būklę, kiaušidžių rezervą ir gimdos gleivinės pasiruošimą nėštumui. Dažniausiai tyrimai apima gydytojo akušerio-ginekologo konsultaciją, echoskopinius tyrimus bei kraujo hormonų analizes. Tokie tyrimai rekomenduojami, jei moteris daugiau nei metus nesėkmingai bando pastoti, yra sirgusi ginekologinėmis ligomis (endometrioze, gimdos polipais, miomomis), patyrusi persileidimų ar jei giminėje buvo ankstyvos menopauzės atvejų.
Vyrų vaisingumo tyrimai yra ne mažiau svarbūs nei moterų, nes apie pusę visų nevaisingumo atvejų susiję būtent su vyriškais veiksniais. Pagrindinis ir dažniausiai atliekamas tyrimas yra spermograma, parodanti spermos kiekį, judrumą ir kokybę. Kai kuriose klinikose, tokiose kaip MEDICIJA, taip pat atliekami specializuoti tyrimai - pavyzdžiui, sėklidžių punkcija ir spermos paėmimas (TESA), jei ejakuliate nesimato spermatozoidų. Be to, vyrams gali būti pasiūlyta išsami vaisingumo programa, apimanti kraujo ir šlapimo tyrimus, leidžiančius įvertinti bendrą sveikatos būklę ir hormonų balansą.
Kai kuriais atvejais vaisingumo problemos gali būti susijusios ne tik su ginekologiniais ar androloginiais veiksniais, bet ir su genetika ar bendrais organizmo sutrikimais. Tiek moterims, tiek vyrams gali būti atliekami pakartotiniai echoskopiniai tyrimai, folikulų brendimo ar spermos kokybės stebėjimas, taip pat papildomi laboratoriniai testai.
Pasiruošimas vaisingumo tyrimams yra svarbus, nes nuo jo gali priklausyti tyrimų tikslumas bei rezultatai. Moterims profilaktiniams ginekologiniams tyrimams ir konsultacijai geriausia registruotis menstruacijų ciklo viduryje, kai nebėra kraujavimo ir gimdos gleivinė dar nėra pakitusi. Jei planuojamas hormonų kraujo tyrimas, svarbu žinoti, kurią ciklo dieną jis atliekamas, nes rezultatams tai turi įtakos. Prieš vizitą nereikėtų naudoti makšties žvakučių, plovimų ar kitų preparatų, nebent gydytojas nurodė kitaip.
Vyrams, prieš atliekant spermogramą, būtina 2-5 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių ir ejakuliacijos, vengti alkoholio, karšto vandens procedūrų (pirties, karštos vonios) bei intensyvaus fizinio krūvio.
Bendri patarimai abiem partneriams: Prieš atvykstant pravartu surašyti ir atsinešti visą turimą medicininę informaciją - ankstesnių tyrimų rezultatus, vartojamus vaistus, diagnozes ar atliktas operacijas. Tai padeda gydytojui greičiau susidaryti pilną vaizdą ir parinkti tinkamiausią tyrimų planą.
Vaisingumo tyrimų kainos priklauso nuo pasirenkamų paslaugų pobūdžio - nuo pradinės konsultacijos iki sudėtingesnių laboratorinių ar instrumentinių tyrimų. Pavyzdžiui, moterų vaisingumo programos kaina prasideda nuo 200 €, vyrų - nuo 75 €, o atskiri tyrimai, tokie kaip spermograma ar oksidacinio streso testas, kainuoja nuo 80 €. Registracija itin paprasta - galima pasirinkti registraciją internetu, telefonu arba atvykus tiesiogiai į kliniką. Pacientai priimami tiek su siuntimu, tiek be siuntimo - pastaruoju atveju pas gydytoją patenkama greičiau ir be papildomų formalumų.
Nors karvių ir žmonių vaisingumo tyrimų tikslai ir metodai skiriasi, abu atvejus vienija siekis užtikrinti sėkmingą reprodukciją ir sveikus palikuonis. Ankstyvas ir tikslus vaisingumo bei estro (rujos) nustatymas yra raktas į sėkmingą reprodukciją tiek gyvulininkystėje, tiek žmonių sveikatos srityje.