Pagalbinio apvaisinimo pagalba Lietuvoje: naujovės ir galimybės

Vis daugiau šeimų Lietuvoje susiduria su sunkumais susilaukti vaikų, todėl pagalbinio apvaisinimo (PA) paslaugų prieinamumas ir kompensavimas tampa itin svarbia visuomenės sveikatos tema. Pastaruoju metu įvykę teisiniai ir finansiniai pokyčiai atveria naujas galimybes poroms, svajojančioms apie šeimos pagausėjimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra prieinamos, kaip jos kompensuojamos valstybės, ir kokios naujovės laukia ateityje.

Valstybės remiamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad valstybė jau yra pasiruošusi sėkmingai teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas šeimoms, negalinčioms susilaukti vaikučių, ir apmokėti pilną kainą už visas reikalingas paslaugas, iki kol moteris pradės lauktis. Skaičiuojama, kad vienai moteriai padėti pastoti reikalingos paslaugos gali kainuoti maždaug 3 tūkst. eurų. Jei per metus tokių moterų būtų 1000, joms pilnas paslaugų paketas kainuotų maždaug 3 mln. eurų. Visos šios paslaugos bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai reiškia, kad pacientams už šias paslaugas nereikės papildomai nieko primokėti nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje, nes jos pagal sutartis su ligonių kasomis gaus pilną apmokėjimą už šias paslaugas.

Įvertinus tai, kad tokios paslaugos mūsų šalyje iki šiol nebuvo kompensuojamos PSDF lėšomis, ir gydymo įstaigų, galinčių teikti dirbtinio apvaisinimo paslaugas, būtų tik kelios. Šias paslaugas jau gali teikti Santariškių klinikos, neseniai gavusios licenciją.

gydytojas konsultuoja porą

Jau balandį bus pradėti kompensuoti vaistai, reikalingi kiaušidžių stimuliacijai, kad moterys galėtų pastoti. Kaip tik šiuo metu jie yra pakeliui į kompensavimo sistemą, t. y. baigiami derinti teisiniai formalumai, būtini įtraukiant šiuos vaistus į kompensuojamųjų sąrašą. Vidutiniškai vienam kiaušidžių stimuliacijos gydymo atvejui, t. t. vienai moteriai paruošti, reikės apie 2 tūkst. eurų. Iš viso skaičiuojama, kad pirmaisiais metais reikėtų apie 1,3 mln. eurų, o antraisiais - 1,6 mln. eurų.

Na, o tam tikrais, t. y. sudėtingesniais, atvejais vaikų negalinčioms susilaukti poroms, reikalingi ir genetiniai tyrimai, esant indikacijoms prieš embriono perkėlimą į moters kūną. Iš viso jų yra atliekami du - arba vienas, arba kitas. Vienas iš jų kainuoja 2 tūkst. eurų, o jų per metus atliekama keliasdešimt. Antrojo kaina siekia 6 tūkst. eurų, kurių kasmet atliekama maždaug 10. Tad, jei per metus būtų suteikta keliasdešimt tokių paslaugų, šiems tyrimams apmokėti gali reikėti apie 200 tūkst. eurų.

Pagalbinio apvaisinimo procedūrų ir gydymui reikalingų procedūrų kompensavimas susilaukė labai didelio dėmesio ir kritikos dėl neva nepakankamų lėšų ir vėluojančių sprendimų dėl vaistų kompensavimo, todėl siekdami maksimalaus skaidrumo privalome informuoti, kad ministerija ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos tam iš tiesų skyrė realų prioritetą ir maksimaliai paskubino procesus dėl reikalingų medikamentų kompensavimo. Dėl šios priežasties, kai kurių kitų ligų gydymui skirtų medikamentų įtraukimas į kompensavimo sistemą bus atidėtas vėlesniam laikui, siekiant greičiau suteikti galimybę nevaisingoms šeimoms gauti reikalingą gydymą.

Naujasis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas

Naujasis Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas atliepia šalies demografines realijas bei užtikrina platesnes galimybes vaikų neturintiems gyventojams jų susilaukti, sako Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. „Iš esmės aš vertinu jį (projektą - ELTA) teigiamai. Man atrodo, esminis dalykas yra, kad jis atliepia demografines realijas, bando spręsti problemą, o ne apsimesti, kad jos nėra, ir taip pat, aš manau, sukuria platesnes galimybes žmonėms, kurie neturi vaikų, bet nori jų turėti (…). Jeigu bus galimybių žmonėms, kurie nori susilaukti vaikų, tą padaryti, man atrodo, iš to visi tik išloš ir Lietuvoje bus daugiau vaikų juoko“, - Eltai sakė J. Juškaitė.

„Norisi palinkėti, kad į šitą klausimą būtų pažiūrėta šiek tiek valstybiškiau, iš didesnio paveikslo, nes dabartinis lietuviškas reguliavimas, kai yra tikrai smarkiai apribotos pagalbinio apvaisinimo galimybės, jeigu lygintume su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, yra turbūt vienas labiausiai žmones varžančių įstatymų (…). Šiuo atveju dabartinis egzistuojantis reguliavimas verčia žmones važiuoti į užsienio valstybes. Kam to reikia? Kam reikia remti Latvijos klinikas, Skandinavijos valstybių klinikas, kitose valstybėse esančias klinikas, kai tą patį specialistai gali padaryti ir pas mus“, - akcentavo ji.

Įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Kaip skelbta, pirmadienį Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas. Jame numatyta, jog pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims, vyrui ir moteriai, kurie kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius, arba moteriai, nesančiai poroje. Procedūra galės būti atliekama tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra jokių medicininių kontraindikacijų, galinčių sukelti grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį. Numatyta, jog pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą ir laikymą, būtų apmokamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. ELTA primena, kad praėjusių metų balandžio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę dirbtinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti ir nesusituokusiems asmenims.

„Kalbant apie pagalbinį apvaisinimą, šį įstatymą norime praplėsti. Norime padidinti indikaciją, kad visoms nevaisingoms moterims būtų prieinama ši pagalba. Su tuo siejame didėjantį Lietuvos gimstamumą“, - šią savaitę vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje užsiminė J. „Šiuo metu pagrindinis mūsų kriterijus yra nevaisingumas. Kitų socialinių kriterijų įtraukimas į paslaugos gavimą kol kas yra diskusijų stadijoje. Šiuo metu ministerija yra pateikusi nuomonę Konstituciniam Teismui, todėl lauksime jo išvadų“, - sakė M. „Daug asmenų susiduria su sunkumais susilaukti vaikų šeimoje ar gyvenant su partneriu. Šiuo metu Lietuvoje Pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato, kad procedūra gali būti atliekama tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims.

Pasirinkimo tarp klinikų dilema: Santariškės ar privačios įstaigos?

Nors valstybė kompensuoja dalį pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kyla klausimas, ar pasirinkus privačią kliniką, pavyzdžiui, Baltijos Amerikos kliniką (BAK), nebus brangiau nei Santariškių klinikose. Kaip minėta, visose privačiose klinikose mokėsite priemokas prie kompensuojamų procedūrų. Tai reiškia, kad Jums reikės susipažinti su klinikos kainynu ir atimti kompensuojamą sumą (apie 500 eurų IVF procedūrai), kad sužinotumėte galutinę sumą, kurią teks primokėti.

planuojama šeima

Santaros neskelbia savo kainų viešai, tačiau standartinis IVF (apvaisinimas in vitro) be papildomų paslaugų, tokių kaip blastocistų auginimas ar šaldymas, gali būti pigesnis. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurios privačios klinikos, pavyzdžiui, BAK, gali nešaldyti blastocistų, o tai yra pakankamai rimtas minusas. Taip pat, nors Santariškių klinikose gali tekti ilgiau laukti pas konkretų gydytoją, svarbu nepamiršti, kad ten dirba ir kiti specialistai, pas kuriuos laukimo eilės gali būti trumpesnės.

Galutinis pasirinkimas tarp valstybinės ir privačios įstaigos priklauso nuo individualių poreikių, finansinių galimybių ir prioritetų. Svarbu atidžiai išnagrinėti visas galimybes, pasikonsultuoti su specialistais ir priimti informuotą sprendimą.

Ateities perspektyvos ir iššūkiai

Pagalbinio apvaisinimo paslaugų plėtra Lietuvoje yra svarbus žingsnis sprendžiant demografines problemas ir padedant šeimoms, susiduriančioms su nevaisingumu. Vis dėlto, išlieka iššūkių, susijusių su informacijos sklaida, paslaugų prieinamumu ir kokybės užtikrinimu. Svarbu, kad valstybė ir gydymo įstaigos tęstų dialogą, siekdamos užtikrinti kuo platesnes ir efektyvesnes pagalbą teikiančias paslaugas visiems, kuriems jos reikalingos.

tags: #fecondazione #assistita #sant #orsola