Vaisingumo problemos - tai iššūkis, su kuriuo susiduria vis daugiau porų, siekiančių įgyvendinti savo svajonę susilaukti vaikų. Šios problemos gali kilti tiek dėl moteriškų, tiek dėl vyriškų priežasčių. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Vyriškąsias nevaisingumo priežastis dažniausiai lemia spermos kokybės sutrikimai. Kai tradiciniai metodai nepadeda, poros gali kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos, kai atlikti visi reikiami tyrimai nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti.
Kas yra pagalbinis apvaisinimas ir kada jis reikalingas?
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš svarbiausių etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Šioje laboratorijoje paruošiamos lytinės ląstelės, jos apvaisinamos ir vėliau stebimas embrionų vystymasis.
Remiantis geros praktikos rekomendacijomis, nesant akivaizdžių sutrikimų ir nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris turėtų pastoti per vienerius metus. Jeigu per tiek laiko pastoti nepavyksta, reikėtų kreiptis į nevaisingumo gydymo specialistą. Esant rizikos veiksniams, tokiems kaip partnerės amžius virš 35 metų, diagnozuoti reprodukcinių organų veiklos sutrikimai ar ligos, buvę persileidimai, kiti žinomi vaisingumo sutrikimai, taip pat reikėtų nedelsti. Lietuvoje nevaisingumas paliečia iki 15 proc. porų, tad kreiptis į specialistus yra svarbu laiku.
Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai
Vaisingumo centruose teikiamos visos nevaisingumo gydymo bei pagalbinio apvaisinimo paslaugos pagal individualiai kiekvienam pacientui sudarytą gydymo planą. Išskiriami trys pagrindiniai nevaisingumo gydymo būdai: medikamentinis gydymas, chirurginis gydymas bei pagalbinis apvaisinimas. Atliekamos visos pagalbinio apvaisinimo procedūros: IUI, IVF, ICSI, PICSI, TESA bei papildomos procedūros pagalbinio apvaisinimo metu.
Intrauterininė inseminacija (IUI)
IUI, arba intrauterininė inseminacija, tai spermos (vyro arba donorinės) surinkimas bei sušvirkštimas į moters gimdą. Tai gana dažnai rekomenduojama procedūra aptikus pakitimų vyro spermoje arba dėl moters fiziologijos pakitimų, kuomet natūraliu būdu pastoti nepavyktų. IUI gali būti atliekama natūraliame moters cikle, t.y. be kiaušidžių stimuliacijos, tačiau statistika rodo, kad procedūra yra sėkmingesnė, jeigu kiaušidžių stimuliacija yra taikoma. Stimuliacijai yra naudojami vaistai, kurie parenkami, atsižvelgus į konkrečią situaciją. Įprastai vaistų kiekis yra gerokai mažesnis, nei apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF).
Procedūros metu pirmiausia atliekama kiaušidžių stimuliacija, siekiant subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių. Tai daroma medikamentų pagalba, kasdien suleidžiant paskirtą vaistų dozę. Kai ultragarsas ir kraujo tyrimai parodo pakankamą kiekį folikulų ir kiaušialąsčių, paskiriama dar viena medikamentų injekcija, kurios tikslas - garantuoti pakankamą kiaušialąsčių brandos lygį prieš jų paėmimą punkcijos metodu. Kiaušialąstės išgaunamos iš gimdos per makštį naudojantis specializuota, itin plona adata su ultragarso pagalba. Kiaušialąsčių surinkimo dieną, pacientės partneris turėtų būti pasiruošęs spermos mėginį. Iš šio spermos mėginio laboratorijoje išgaunami judriausi ir sveikiausi spermatozoidai. Spermos paruošimo procedūros esmė yra atrinkti tik geriausios kokybės spermatozoidus.
Pojūčiai procedūros metu moteriai primena PAP testą, atliekamą vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, t.y. procedūra yra neskausminga. Po procedūros moteris neturėtų jausti skausmo ar kitų nemalonių pojūčių. IUI yra laikoma labai saugia procedūra ir įvairūs šalutiniai poveikiai pasitaiko retai. Jeigu nepavyksta pastoti po 4-6 IUI procedūrų, įprastai kitas žingsnis yra apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF).
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
IVF, arba apvaisinimas mėgintuvėlyje, yra sudėtingesnė procedūra, apimanti kiaušialąsčių apvaisinimą laboratorinėmis sąlygomis. Pirmiausia pacientei yra paskiriami medikamentai, susilpninantys hormonų, atsakingų už kiaušialąsčių gamybą, veiklą. Kai pagrindas sukuriamas, pradedama kiaušidžių stimuliacija. Kai kiaušialąstės paimamos, jos perkeliamos į specializuotą lėkštelę su paruoštais spermatozoidais ir tiek kiaušialąstės, tiek spermatozoidai inkubuojami laboratorijos sąlygomis apvaisinimui įvykdyti. Jeigu apvaisinimas įvyko, apvaisintos kiaušialąstės auginamos laboratorijoje apie 2-5 paras. Po šio periodo, dažniausiai 2 iš šių kiaušialąsčių, jau pavirtusių embrionais, yra perkeliamos tiesiogiai į gimdą, o likusios yra užšaldomos. Perkėlimas atliekamas plonu, specializuotu kateteriu per makštį ir gimdos kaklelį. Praėjus 14 dienų po patalpinimo, atliekamas nėštumo testas.
Šviežio ir šaldyto embriono įkėlimas
Šviežiai įkeliamas embrionas to paties ciklo metu, t.y. iškart subrendus blastocistoms. Blastocistos (5 dienos embriono) įkėlimas yra labiau pažengęs vystymosi procesas. Trečios dienos embrionas susideda iš maždaug 8 ląstelių, o 5-os dienos blastocista turi jau 100+ ląstelių. Visgi, egzistuoja situacijų, kuomet renkamasi įkelti 3 d. embrioną, pvz., kai moteris vyresnė, yra gauta ypač mažai embrionų iš ankstesnių ciklų, žinoma jog iki 5 paros embrionai nesivystė, stimuliacija truko ilgiau nei įprastai. Tokiais atvejais gali būti atliekama ir 3 d. embriono įkėlimas.
Intracitoplazminė spermos injekcija (ICSI)
ICSI - intracitoplazminė spermos injekcija. ICSI procedūros metu parenkamas stipriausias spermatozoidas ir įkeliamas į kiaušialąstę. Tai naujausias ir labiausiai ištobulintas metodas gydyti vyrų nevaisingumą. ICSI yra atliekama kartu su in-vitro fertilizacijos (IVF) procedūra. ICSI yra rekomenduojama pacientams, kai jų sėklidės gamina itin mažai spermatozoidų, ir patys spermatozoidai nėra pakankamai pajėgūs be pagalbos pralaužti apsauginio sluoksnio, saugančio pacientės kiaušialąstę ir ją apvaisinti. Dažniausia to priežastis - itin prastas arba iš viso neegzistuojantis spermatozoidų judrumas. Taip pat ICSI procedūra atliekama, jeigu paciento sperma yra tiesiogiai išgaunama iš sėklidžių kitų procedūrų metu.
Intracitoplazminės spermijų injekcijos metodas suteikia galimybę veiksmingai padėti netgi pačiais sunkiausiais vyrų nevaisingumo atvejais. Naudojantis mikroskopine, specializuota adata, į kiekvieną iš kiaušialąsčių yra suleidžiama po vieną iš partnerio spermatozoidų. Po šio etapo, jeigu apvaisinimas yra sėkmingas, ir gauti embrionai yra sveiki, iki trijų embrionų yra grąžinama į pacientės gimdą nėštumui pradėti, o likę yra užšaldomi.
Pagalbinis apvaisinimas naudojant donorų lytines ląsteles
"Northway" vaisingumo centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje yra vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos su kiekvienai porai individualiai parinktais donorais. Pagalbinis apvaisinimas naudojant donorų lytines ląsteles yra vienas iš sėkmingiausių metodų gydant nevaisingumą, kadangi jį taikant yra naudojamos sveikų ir jaunų donorių lytinės ląstelės. Lytinių ląstelių donorės/-as atrenkami taikant griežtus atrankos kriterijus. Joms/-iems atliekama daugybė tyrimų dėl ligų ar būklių. Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai.
Kiaušialąsčių donorystė
Kiaušialąsčių donorystė - tai anoniminė ir altruistinė programa, kurioje viena moteris nesavanaudiškai atiduoda dalį savo kiaušialąsčių kitai moteriai, susidūrusiai su nevaisingumo problema ir svajojančiai susilaukti vaikų. Viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl ko tenka pasinaudoti kiaušialąsčių donorystės programa, - išsekęs kiaušidžių rezervas. Pasitaiko, jog ir jaunos moterys susiduria su anksti prasidėjusia menopauze, mažu kiaušialąsčių skaičiumi dėl skirtingų priežasčių, pvz. ligų, operacijų ir kt. Kiaušialąsčių donorėms atliekami infekciniai, lytiškai plintančių ligų tyrimai, klinikinė įvertinimas. Jei atsakymai neigiami, papildomai atliekamas DNR kariotipo tyrimas.
Spermos donorystė (spermos bankas)
Spermos donorystė (spermos bankas) - tai anoniminė ir altruistinė programa, kurioje donoras nesavanaudiškai atiduoda savo spermą porai, susidūrusiai su vyro nevaisingumo problema ir svajojančiai turėti vaikų. Pagalbinis apvaisinimas (in vitro) naudojant donoro spermą yra vienas iš sėkmingiausių nevaisingumo gydymo metodų, kadangi jį taikant naudojamos sveikų ir jaunų donorų lytinės ląstelės. Donorai yra atrenkami taikant griežtus atrankos kriterijus, jiems atliekamas patikrinimas dėl užkrečiamų ligų (hepatito B viruso paviršinio antigeno, hepatito B viruso anti-HBc antikūnių, hepatito B viruso amplifikacijos etodu, hepatito C viruso antikūnių, hepatito C viruso amplifikacijos metodu, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) I ir II tipo antikūnių, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) amplifikacijos metodu, sifilio TPHA ir RPR metodais). Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai.
Embrionų donorystės programa
Embrionų donorystės programa taikoma, kai yra bet kuri anksčiau paminėta nevaisingumo priežastis (ar priežastys). Embriono donorystė reiškia, jog pagalbinio apvaisinimo procedūrai naudosite donorines lytines ląsteles (donorių kiaušialąstės ir donoro spermą). Latvijos pagalbinio apvaisinimo įstatymas embrionų donorystę leidžia taikyti nevaisingų porų, nesusituokusių porų ar vienišų moterų pagalbiniam apvaisinimui. Kiaušialąsčių ir spermos donorystės yra visiškai anoniminės. Recipientai negali susitikti su donore/-u, pamatyti jos/jo nuotraukos ar gauti apie ją/jį asmeninės informacijos.
Kiaušialąsčių donorystės proceso paaiškinimas
Kiaušialąsčių šaldymas: vaisingumo išsaugojimas ateičiai
Kiaušialąsčių šaldymas yra procedūra, kai šaldomos moteriškos lytinės ląstelės. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos azote -196°C temperatūroje. Esant reikalui, ląstelės atšildomos ir atliekamas pagalbinis apvaisinimas. Ši procedūra populiarėja ir Lietuvoje. Ji rekomenduojama onkologinėms pacientėms prieš chemoterapiją, siekiant išsaugoti galimybę susilaukti vaikų ateityje, kadangi chemoterapija negrįžtamai paveikia ovogenezę. Taip pat kiaušialąstės šaldomos siekiant atidėtos motinystės atveju, kai nepavyksta gauti spermatozoidų apvaisinimo dieną.
Jaunoms mergaitėms, kurioms neprasidėjusi lytinė branda, šaldomi kiaušidžių audiniai. Vėliau, transplantavus kiaušidžių audinius, stebimas folikulų susidarymas.
Kiaušialąsčių šaldymui tinkamiausios yra jaunos vaisingo amžiaus moterys, turinčios didesnį kiaušidžių rezervą. Keturiolikmetės galimybės, be abejo, yra gerokai mažesnės. Procedūros metu kiaušidės stimuliuojamos gonadotropiniais vaistais, siekiant subrandinti daugiau kiaušialąsčių. Kiaušialąstės gaunamos kiaušidžių punkcijos metu. Užšaldytos ląstelės laikomos azote, o jų saugojimo trukmė priklauso nuo poreikio. Pasaulinėje praktikoje yra atvejis, kai moteris susilaukė naujagimio perkėlus į gimdą embrioną, kuris buvo sukurtas iš prieš 14 metų užšaldytos kiaušialąstės.
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos ir jų prevencija
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau.
Šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Tuo tarpu Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų. Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Skandinavijos valstybėse daugiavaisio nėštumo atvejų yra tiek, kiek jų būna paprastai populiacijoje. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir virš 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas. Taip išvengiama daugiavaisio nėštumo.
Kompensuojami pagalbinio apvaisinimo ciklai Lietuvoje
Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų.
Mitybos įtaka spermos kokybei
Spermos kokybę galima pagerinti laikantis tam tikrų rekomendacijų:
- Nustoti rūkyti ir vartoti alkoholį.
- Vengti karštų vonių, pirčių ir ilgo stovėjimo po karštu dušu.
- Stengtis vengti streso, dažniau atsipalaiduoti ir užsiimti fizine veikla.
- Sumažinti viršsvorį, jei tokio turite.
- Sumažinti kavos vartojimą ir daugiau vartoti vandens.
- Reguliarus seksualinis gyvenimas (lytinio akto kartojimas kelis kartus per savaitę) prisideda prie spermos kokybės, tačiau per dažnas seksas taip pat nėra sveika.
- Į mitybą įtraukti daugiau riebios žuvies: lašišos, sardinės, lydekos ir kt.
- Vartoti daugiau daržovių, vaisių, kuriuose daug vitaminų, antioksidantų bei mineralų, kurie padidina spermatozoidų kiekį.
- Įtraukti į mitybos racioną produktų, turinčių cinko ir folio rūgšties. Cinko daug turintys produktai: mėsa, žuvies produktai, kiaušiniai, o folio rūgšties turi lapinės daržovės, baklažanai bei pilno grūdo duona.
- Vengti daug kofeino turinčių produktų, alkoholio, saldumynų bei saldintų gėrimų, transriebalų (margarino, tepamųjų riebalų, sausainių, pyragų, tortų, kepinių, keptų gaminių) ir apdirbtų proteinų.
Kiti svarbūs aspektai
Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą atliekami įvairūs tyrimai. Pirmos konsultacijos metu įprastai atliekama moters apžiūra, tyrimas ultragarsu, vyrui rekomenduojama atlikti spermogramą. Vėliau gali būti siūloma atlikti kai kuriuos kraujo tyrimus, nukreipiama pasikonsultuoti pas kitus specialistus. Šiuo metu Lietuvoje tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų galioja iki 6 mėn., bendras kraujo tyrimas galioja iki 10 d.
Spermograma atliekama iš ejakuliato (spermos), gaunamo masturbacijos būdu, surenkamo į sterilų, šiltą stiklinį ar plastmasinį indelį plačiu kaklu. Prieš masturbaciją būtina švariai apiplauti varpą. Ejakuliatą rekomenduojama surinkti esant ne mažiau kaip 48 val. ir ne daugiau kaip septynioms dienoms po paskutinių lytinių santykių.
Kiaušintakių pratekamumas yra svarbus veiksnys. Jei abu kiaušintakiai užakę - pastoti natūraliai neįmanoma. Reikėtų vertinti, kokiu tyrimu patvirtintas kiaušintakių pratekamumas, kadangi dalis tyrimų itin tikslūs, jautrūs, ir beveik nebūna klaidingų jų interpretacijų, o dalis tyrimų turi kiek didesnes paklaidas.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) kaip priežastis tikrai nereiškia, jog reikia iškart planuoti pagalbinį apvaisinimą.
Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymai draudžia embrionų atranką lyties atžvilgiu.
TESE (sėklidžių biopsija) - mikroskopinė procedūra, kai atsargiai atidengus sėklidės dangalus, mikroskopu ieškoma spermatozoidų, kurių nėra niekur kitur. Jei šių procedūrų metu randama spermatozoidų, tuomet galima ICSI procedūra.
tags: #fecondazione #assistita #con #ovuli #freschi