Nėštumas - tai ne tik džiaugsmingas laukimo metas, bet ir laikotarpis, kupinas reikšmingų pokyčių moters organizme. Nors dauguma šių pokyčių yra natūralūs ir susiję su augančiu nauju gyvybe, kai kurie gali sukelti nerimą ir diskomfortą. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pojūčių, ypač vėlesnėse nėštumo stadijose, yra pasunkėjęs kvėpavimas. Šis jausmas, nors ir dažnai natūralus, gali paslėpti ir rimtesnes sveikatos problemas, todėl svarbu suprasti jo priežastis ir žinoti, kada reikia kreiptis į specialistus.
Kodėl Nėščiajai Sunku Kvėpuoti?
Pagrindinė pasunkėjusio kvėpavimo priežastis yra augantis vaikelis. Gimdai plečiantis, ji pradeda spausti aplinkinius organus, įskaitant diafragmą - pagrindinį kvėpavimo raumenį. Kuo didesnis vaisius, tuo didesnis spaudimas, todėl kvėpavimas tampa paviršutiniškesnis ir sunkesnis. Tačiau tai toli gražu ne vienintelė priežastis.
Vienas iš svarbiausių veiksnių yra hormonai. Nėštumo metu moters organizme žymiai padaugėja hormono progesterono. Šis hormonas, be daugybės kitų funkcijų, atsakingas ir už kvėpavimo centro stimuliaciją, todėl kvėpavimas tampa greitesnis. Tai organizmo būdas užtikrinti pakankamą deguonies tiekimą tiek motinai, tiek vaisiui.
Kita svarbi priežastis - kraujo tūrio padidėjimas. Nėštumo metu moters organizme cirkuliuojančio kraujo tūris beveik padvigubėja. Tai reiškia, kad širdžiai tenka atlikti dvigubai sunkesnį darbą, pumpuojant didesnį kraujo kiekį. Šis padidėjęs krūvis gali prisidėti prie dusulio pojūčio, ypač fizinio krūvio metu.
Nėštumas taip pat gali išprovokuoti ar paūminti lėtines ligas. Viena iš tokių yra astma. Organizme vykstantys pokyčiai nėštumo metu gali sukelti astmos priepuolius, kurių metu kvėpavimas tampa itin sunkus.
Rimtesnė, nors ir retesnė būklė yra nėščiųjų kardiomiopatija. Tai širdies raumens liga, kuri gali pasireikšti paskutinį nėštumo mėnesį arba per penkis mėnesius po gimdymo. Susirgus kardiomiopatija, pagrindinis simptomas yra dusulys. Iš pradžių jis gali būti nedidelis ir pasireikšti tik fizinio krūvio metu, tačiau vėliau stiprėja ir gali sukelti dusulio priepuolius.
Dar viena pavojinga būklė, galinti sukelti dusulį, yra plaučių embolija. Tai yra būklė, kuomet plaučių kraujagyslės užsikimšimas kraujo krešuliu (trombu) sutrikdo plaučių veiklą ir kvėpavimą.
Ką Daryti, Jeigu Nėštumo Metu Trūksta Oro?
Kai pasunkėjęs kvėpavimas yra natūralus nėštumo pokytis, yra keletas dalykų, kuriuos galima padaryti, kad palengvintumėte šį pojūtį. Pirmiausia, svarbu suprasti, kad vaisiaus augimo nesustabdysite. Todėl nėštumo pabaigoje teks prisitaikyti ir sulėtinti tempą. Būkite realistė, vertindama, ką galite, o ko negalite padaryti. Visada klausykite savo kūno.
Gera laikysena yra itin svarbi. Nėštumo metu pasikeičia svorio centras, pakinta laikysena, ir dėl to plaučiai dar labiau spaudžiami, tampa sunkiau kvėpuoti. Tai yra ir viena iš pagrindinių nugaros skausmo nėštumo metu priežasčių. Stenkitės sėdėti ir stovėti tiesiai, atlošdamos pečius atgal.
Sąmoningas kvėpavimas ir kvėpavimo pratimai gali padėti. Visuomet stenkitės kvėpuoti giliai, ramiai. Mokykitės diafragminio kvėpavimo - tai kvėpavimas, naudojant diafragmą, o ne tik krūtinę. Tai padeda giliau įkvėpti ir efektyviau aprūpinti organizmą deguonimi.
Tinkama atrama sėdint ir gulint taip pat gali palengvinti kvėpavimą. Naudokite pagalves, kad palaikytumėte nugarą ir pilvą patogioje padėtyje.
Kvėpavimas gaiviu, švariu oru yra labai svarbus. Nėštumo metu kvėpuoti sunkiau, todėl labai svarbu, kad įkvepiamas oras būtų kuo gaivesnis ir švaresnis. Venkite patalpų, kuriose yra tabako dūmų ar kitų teršalų.
Kvėpavimo pratimas nėštumo metu
Kada Reikia Kreiptis į Gydytoją?
Daugeliui moterų nėštumo pabaigoje tampa sunkiau kvėpuoti, tačiau tai nėra simptomas, į kurį galima numoti ranka. Svarbu įsitikinti, kad kvėpavimą apsunkina augantis vaisius, o ne ligos ar kitos pavojingos būklės, kurias būtina gydyti. Todėl, jei turite bent menkiausių abejonių, pasikalbėkite su jus prižiūrinčiu gydytoju apie apsunkintą kvėpavimą, dusulį.
Ypač svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei dusulys pasireiškia staiga, yra labai stiprus, arba jei jis lydi kitus simptomus, tokius kaip krūtinės skausmas, širdies plakimas, galvos svaigimas, kosulys su skrepliais, ar kojų tinimas. Šie simptomai gali rodyti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip plaučių embolija ar širdies sutrikimai.
Nėštumo Eiga ir Pokyčiai Organizme
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti, kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas - šie simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos, tačiau galima sieti su padidėjusia hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėjusiais virškinamojo trakto judesiais. Krūtų jautrumas, dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas taip pat gali pasireikšti anksti. Nėra tiksliai aišku, kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterono lygiu. Nuotaikos pokyčiai, dažnas šlapinimasis, tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas - tai taip pat dažni ankstyvieji nėštumo požymiai.
Vaisiaus Vystymasis ir Kūno Pokyčiai
Užsimezgus naujai gyvybei, gemalo dydis yra vos 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
Nuo maždaug 9-12 nėštumo savaitės vaisiaus judesiai tampa gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.
Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus, kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti.
Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius. Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti, ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Mieguistumas, prasidedantis nuo pirmųjų vaisiaus vystymosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta. Nemalonios išskyros iš makšties gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga.
Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės, vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties.
Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotarpiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.
27-40 savaitės - tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.
Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti. Stiprus spyris ir nėščioji jaučia, kaip susitraukia gimda.
Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.