Ateina metas, kai tenka nutraukti maitinimą krūtimi. Kartais vaikas pats atsisako krūties, tačiau dažnai pačios mamos pavargsta morališkai ir nori baigti žindymą. Šis procesas yra svarbus laikotarpis tiek vaikučiui, tiek mamai, reikalaujantis supratimo, kantrybės ir tinkamų strategijų. Svarbu suprasti, kad krūties žindymas - tai ne vien maistas. Tai ir saugumo jausmas mamos glėbyje, nusiraminimas. Per žindymą kuriamas mamos ir vaiko emocinis santykis. Ilgiau žindydama mama darosi jautresnė vaiko poreikiams, greičiau juos atliepia ir deda vaikui saugaus prieraišumo pamatus. Kai nutraukiame žindymą, vaikas netenka ne tik maisto šaltinio, bet ir įprasto būdo nusiraminti, o mamai tenka sąmoningai suprasti ir perkeisti savo santykį su vaiku iš žindymo teikiamo artumo į artumą nebežindant.
Nujunkymo svarba ir laikas
Nujunkymas, kaip teigia žindymo skatinimo veikla užsiimančios organizacijos „Pradžių pradžia“ konsultantės Joana ir Marija, yra svarbus laikotarpis tiek vaikučiui, tiek mamai. Nors nėra vieno teisingo atsakymo, kada turėtų vykti nujunkymas, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, jo raidą ir mamos savijautą. Kai kuriose bendruomenėse nujunkymas yra švenčiamas, nes krūties atsisakymas reiškia vaiko subrendimą, perėjimą iš vieno gyvenimo etapo į kitą.
Bėgant laikui mamas aplanko mintis arba joms aplinkiniai primena, kad laikas žindymą baigti, dažnai nurodydami priežastis, kurios ne visada yra pagrįstos. Pirmaisiais mėnesiais, kol mažylis valgo tik mamos pieną, didelę dalį žindymo svarbos matome mityboje: tyrimai rodo, kad žindomi vaikai auga geriau ir yra sveikesni. Tačiau krūties žindimas - tai ne vien maistas. Kuo ilgiau žindome, tuo labiau saugome vaiką nuo įvairių ligų ir sveikatos problemų, o nauji moksliniai tyrimai netgi rodo, kad ilgiau žindytų vaikų smegenys yra didesnės.
Vaiko raidos ypatumai ir nujunkymas
Suprantama, kad mama gali jaustis pavargusi morališkai, jei visą laiką viena rūpinasi vaiku. Nutraukusi žindymą problemos neišspręs. Svarbu ieškoti palaikymo, susirasti draugių, mamų, kurios augina panašaus amžiaus vaikučius ir turi panašių sunkumų.
Vaikų raida turi didelės įtakos nujunkymo procesui. Maždaug nuo 10 mėnesių iki 2 metų vaikas išgyvena prieraišumo periodą: nenori paleisti mamos nei dieną, nei naktį - keliasi, tikrina, gali pradėti dažnai prašyti krūties ir visai ne dėl to, kad nori valgyti. Iki 2 metų vaikas nesupranta, ką reiškia atidėti malonumą, jis visko nori čia ir dabar. Vėliau jau galima su vaiku susitarti, kad „papuką“ jis gaus truputį vėliau. Maždaug iki 2,5 metų išdygsta vaiko krūminiai dantys. Vaiką gali varginti ir nemalonūs dantų dygimo pojūčiai, todėl jis gali būti nekantrus, irzlus.
Nujunkymo būdai: nuo staigaus iki švelnaus
Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai žindymas baigiasi. Nesvarbu, kiek žindėte - kelias dienas, savaitę, mėnesius, kiekvienas mamos pieno lašas yra svarbus ir reikšmingas kūdikiui.
Staigus nujunkymo būdas - tiesiog vieną dieną vaikui nebeduoti krūties - yra gana populiarus. Dienos metu dažniausiai tai nekelia sunkumų, bet naktimis tenka vaiką raminti, nes jo dėmesio neišeina nukreipti. Paprastai po trijų - keturių naktų, kartais ir ilgiau, vaikas supranta, kad mamos pieno nebegaus, pasiduoda ir nustoja rėkti. Kartais šis būdas dar derinamas su mamos išvažiavimu kelioms dienoms, nes nėra mamos, nėra ir krūties. Tačiau tai kelia problemų vaiko ir mamos sveikatai. Vaikas patiria emocinę traumą staiga netekdamas įprasto maisto, nusiraminimo šaltinio ir dar prarasdamas galimybę būti su mama. Vaiko kūnas turi greitai persitvarkyti virškinti vien tik kitą maistą ir nebegauti iš mamos pieno be tik maistinių, bet ir virškinimą gerinančių medžiagų. Taip pat imuninė sistema staiga netenka svarbios paramos. Vaikas turi greitai persiorientuoti į naujus nusiraminimo būdus ir tie būdai ne visada gali būti tinkami. Ir taip pat skubiai reikia keisti santykius su mama, vietoje vienų nutrūkusių sukurti kitus. Psichologai tvirtina, kad prie pokyčių vaikai turėtų būti pratinami pamažu, kad turėtų laiko apsiprasti ir prisitaikyti. Mamai staigus nujunkymas gali kelti problemų su krūtimis - užsiblokavę latakai, mastitas gali būti staigaus nujunkymo palydovai. Moteriai gali tekti kurį laiką nutraukti pieną iš krūtų, kad jos nustotų gaminti pieną, nes krūtis nenustoja gaminti pieno dėl to, kad mes nusprendžiame nebežindyti. Staigiai nujunkant taip pat keičiasi ir hormonų pusiausvyra organizme, dėl to kai kurioms moterims gali išryškėti depresijos simptomai.
Kaip nustoti maitinti krūtimi ir miegoti: atskirti maitinimą nuo miego
Ar visuomet taip turi būti? Negi vienintelė alternatyva yra žindyti vaiką kol jis pats atsisakys? Gera išeitis būtų ne nubrėžti ribą, iki kada žindysime vaiką, bet leisti jam parodyti, kada jis pasiruošęs atsisakyti žindymo. Tai nebūtinai reiškia, kad vaikas žįs krūtį iki mokyklos, kaip kad neretai pergyvena mamos ar seneliai.
Švelnaus nujunkymo strategijos
Norint nutraukti maitinimą krūtimi palaipsniui, nesukeliant vaikui streso, galima pamėginti per savaitę nuimti po vieną maitinimą. Kuriuos maitinimus pirmiausiai nuimti, geriausiai žinote jūs. Dažniausiai vaikučiams lengviausiai sekasi atsisakyti dieninių maitinimų. Skausmingiausia netekti žindymo prieš miegą, miegant ir prabudus. Tai galioja ir nakties, ir dienos miegui. Taip lėtai mažinant žindymų skaičių krūtys palaipsniui prisitaikys ir gamins mažiau pieno. Jūsų organizmas ir vaikutis nepatirs šoko.
Štai keletas švelnaus nujunkymo strategijų:
- Nesiūlyk, bet ir neatsakyk: Nors reta mama žindydama metinuką, pati savo iniciatyva siūlo krūtį, greičiau jau leidžia mažyliui žįsti, nes supranta poreikį, pasitaiko situacijų, kuomet norėdamos turėti valandėlę ramybės (pvz., pokalbiui telefonu) mamos pačios pasiūlo mažyliui pažįsti.
- Žindymo atidėjimas: Neskubėkite žindyti vos tik mažylis paprašė. Paprašykite jo šiek tiek lukterėti kol baigsite darbą ar grįšite namo. Stebėkite vaiko reakciją.
- Planavimas kartu su vaiku: Šis būdas tinka su vyresniu vaikučiu, kuris jau kalba. Galite sutarti, iki kada (iki Kalėdų, iki gimtadienio) dar žįs krūtį ir vis pasikalbėti apie artėjančią žindymo pabaigą.
- Tėčio įtraukimas: Kai kurie vaikai, pajutę, kad mamai prisėdus ar atsigulus pailsėti, tai puiki proga pažįsti krūties. Tėtis gali padėti nukreipti vaiko dėmesį.
- Įprasto ritmo pasikeitimas: Dienos ritmas vaikui yra labai svarbus, tačiau jis taip pat gali tapti ir priminimu, kad reikia žįsti krūtį. Keičiant dienos rutiną, galima sumažinti ir krūties poreikį.
- Sutrumpinti žindymo epizodai: Naudojančios šį metodą mamos sutrumpina laiką prie krūties.
- Žindymas tik tam tikrose vietose ar tam tikru laiku: Sutarkite, kad žindysite tik tam tikrose vietose (namuose, arba dar konkrečiau, šiame fotelyje ar lovoje) arba tik tam tikru laiku (dažniausiai prieš pietų miegelį arba iškarto po jo, prieš užmiegant).
- Atlygis žaislais ar pramogomis: Kai kurie vaikai, jausdami mamos spaudimą nustoti žįsti krūtį, dar labiau prie jos prisiriša, dėl to kartais verta padaryti mėnesio ar dviejų pertrauką ir vėl pabandyti. Dalis vaikų gali per tą laiką patys atsisakyt krūties, jausdami, kad ji tapo nebe tokia svarbia mamai, kai kurie po poros mėnesių subręsta tiek, kad gali lengviau atsisakyti žindymo.
Alternatyvūs nusiraminimo būdai ir dėmesys vaikui
Kai kurie vaikai ima žįsti krūtį tada, kai jiems nuobodu arba tada, kai gauna per mažai mamos dėmesio. Jeigu jums atrodo, kad jūsų situacija tokia, galite pamėginti nukreipti mažylio dėmesį nuo žindymo į kitus įdomius dalykus, kuriuos galite daryti kartu. Žaidimai, knygelių skaitymas kartu su mama mažyliui virš metų jau gali būti įdomiau, nei krūties žindimas. Vaikui gali norėtis ne tiek krūties, kiek mamos dėmesio (dėl to mažylis gali ateiti pažįsti, kai mama kalba telefonu), tad skirkite jam keletą kartų per dieną visą savo dėmesį, neužsiimdama kitais darbais. Tokio amžiaus vaikai itin domisi namų ruošos darbais, tad įtraukite vaiką į tuos darbus, kuriuos jums reikia atlikti.
Mėgstantiems bendrauti vaikams kitų vaikų draugija arba išėjimas iš namų gali padėti užmiršti žindymą, tačiau jautriems vaikams dažni išėjimai ir didelė draugija gali kelti per daug įspūdžių, kuriuos nuraminti norėsis prie krūties. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką, todėl geriausiai galite nuspręsti ko jam reikia - draugijos ir veiklos ar ramybės ir namų!
Taip pat svarbu neatstumti vaiko fiziškai, kai norite nujunkyti. Naujo prisirišimo objekto atsiradimas mažylio gyvenime - žaisliuko, vystykliuko - rodo, kad vaikas jaučiasi nesaugus ir bando susirasti kitą saugumą užtikrinantį objektą. Tokie pereinamieji objektai labiau reikalingi vaikams, kurie per greitai skatinami tapti savarankiškais. Mikčiojimas, paaštrėjusi ar atsiradusi išsiskyrimo baimė, žiojimasis taip pat gali būti susiję su per greitai vykstančiu nujunkymu. Vėlimas, pilvo skausmai, susiję su sumažėjusiu mamos pieno suvartojimu gali rodyti, kad vaikui yra per sunku atsisakyti krūties. Tokiu atveju reikėtų lėtinti nujunkymo tempą ir galbūt grįžti prie dažnesnio žindymo, suteikti vaikui daugiau dėmesio, fizinio artumo, pamąstyti, ar šeimoje nepatiriate ir kitų pokyčių, kurie gali kelti vaikui nerimą.
Pieno gamybos mažinimas ir sveikata
Jeigu sumažinote žindymo dažnumą, o krūtinė prisipildė pieno, nutraukite jo tiek, kad nejaustumėte diskomforto - veržimo, tempimo jausmo, tačiau neištuštinkite krūtų. Be gydytojo leidimo nevartokite pieno gamybą mažinančių vaistų. Nėštumas taip pat gali pakeisti pieno gamybą.
Nors daug ir išsamiai kalbame apie žindymo pradžią, bet informacijos apie žindymo užbaigimą labai mažai. Svarbu suprasti, kad nujunkymas yra natūralus procesas, kuris, tinkamai pasiruošus ir atsižvelgiant į vaiko poreikius, gali būti sklandus ir palankus tiek mamai, tiek vaikui.
tags: #eta #svezzamento #agnelli