Gimdymo skausmas - viena iš didžiausių moters patirčių, kurią bandoma sušvelninti įvairiais būdais. Viena populiariausių ir dažniausiai aptariamų skausmo malšinimo priemonių gimdymo metu yra epidūrinė nejautra, dar vadinama epidūru. Nors ši procedūra padeda gerokai sumažinti skausmą, apie ją vis dar sklando nemažai mitų ir baimių. Tad kas tai per procedūra, kada ji taikoma, ar tikrai ji saugi ir ką būtina žinoti iš anksto?
Kas yra epidūrinė nejautra?
Epidūrinė nejautra yra regioninė nejautra, kurios metu specialia adata į tam tikrą stuburo vietą - epidūrinį tarpą - leidžiami vaistai, anestetikai. Šie vaistai blokuoja nervinių impulsų perdavimą iš apatinės kūno dalies, taip nutraukdami skausmo signalo perdavimą. Tai reiškia, kad moteris jaučia ar gerokai sumažina gimdymo skausmus, tačiau išlieka sąmoninga, gali judėti ir aktyviai dalyvauti gimdyme. Ši procedūra plačiausiai naudojama akušerijoje ir ginekologijoje, tačiau pasitelkiama ir kitose medicinos srityse.
Kada taikoma epidūrinė nejautra?
Epidūrinė nejautra dažniausiai taikoma:
- Natūralaus gimdymo metu, kai sąrėmiai tampa stiprūs ir reguliarūs.
- Esant ilgam, varginančiam gimdymui, kai moteris jaučiasi išsekusi.
- Jei planuojamas Cezario pjūvis, kai moteris nori išlikti sąmoninga.
Svarbu: epidūras paprastai nėra taikomas per anksti - laukiama, kol gimdos kaklelis atsivers bent iki 3-4 cm. Optimaliausias laikas jai atlikti yra tuomet, kai gimdos kaklelis atsivėręs ne mažiau nei 4, bet ne daugiau nei 7 cm. Tačiau galima procedūra atlikti ir viso gimdos kaklelio vėrimosi laikotarpiu.
Kaip atliekama procedūra?
Moteris atsisėda arba paguldoma ant šono, nugara šiek tiek palenkta į priekį. Anesteziologas dezinfekuoja vietą ir suleidžia nedidelę dozę vietinio nuskausminamojo. Tuomet įvedama plona adata ir specialus kateteris, per kurį leidžiami vaistai. Netrukus pradeda veikti nuskausminimas - dažniausiai per 10-20 minučių. Procedūra nėra skausminga, tačiau gali būti juntamas spaudimas ar trumpas diskomfortas. Vaistų dozė gali būti reguliuojama pagal moters būklę.
Kad adata būtų įvesta tiksliai, svarbu nejudėti. Anesteziologas specialia adata įduria į tam tikrą stuburo vietą ir suleidžia vaistus. Po procedūros paliekamas specialus kateteris stubure, todėl galima kartkartėmis papildomai suleisti vaistų, vadinasi, nuskausminimo poveikis gali trukti visą gimdymo laikotarpį ir po jo, jeigu reikia atlikti tam tikras intervencijas, susiūti plyšusius audinius, kirpimo vietą ir pan. Konkretaus laiko ribojimo nėra.
Indikacijos ir kontraindikacijos
Sprendimą dėl nuskausminimo gimdymo metu priima pati gimdyvė. Jeigu moteris jaučia skausmą - gydytojo pareiga pasiūlyti tinkamiausią nuskausminimo būdą. Reikia atsižvelgti į tai, kiek gimdymas truks, ir jeigu jis tik prasidėjęs, labai skauda, tuomet geriausias ir ilgiausiai veikiantis nuskausminimo būdas - epidūrinė nejautra.
Pagrindinės kontraindikacijos šiuo atveju yra buvusios stuburo traumos, stuburo operacijos, infekcija odos vietoje, ties planuojamo dūrio vieta. Taip pat, žinoma, pačios moters nenoras, kad ši procedūra būtų atlikta. Epidūro negalima taikyti, kuomet gimdos kaklelis yra atsivėręs 7-8 cm ir daugiau, nes nežinia, kaip versis tie likusieji centimetrai ir gali išsitęsti kūdikio išstūmimo laikas. Taip pat negalima durti per tatuiruotes, jei nėra švaraus odos ploto dūriui. Epidūras netaikomas, jei moteris turi kraujo ligų, ypač, krešėjimo sutrikimų.
Privalumai
Epidūrinė nejautra turi daug privalumų:
- Reikšmingai sumažina ar visiškai panaikina skausmą. Tai leidžia moteriai gimdyti be skausmo pojūčio, kas yra didelis palengvinimas.
- Padeda moteriai atsipalaiduoti ir taupyti jėgas gimdymui. Kai nebevargina skausmas, moteris gali labiau atsipalaiduoti, o tai gali padėti greičiau vertis gimdos kakleliui.
- Daugeliui moterų leidžia gimdymą išgyventi ramiau, be panikos ar streso. Sumažėjęs skausmas ir stresas gali teigiamai atsiliepti bendrai gimdymo eigai.
- Tinka ir esant tam tikroms medicininėms būklėms (aukštam kraujospūdžiui, preeklampsijai ir kt.).
- Leidžia gimdyvei pailsėti, jei gimdymas trunka ilgai.
- Patyrus mažiau diskomforto, lieka malonesni prisiminimai apie gimdymą.
- Viso gimdymo metu gimdyvė lieka budri ir aktyvi.
- Epidūrinė nejautra gali padėti susikaupti ir iškęsti nepakeliamą skausmą bei nuovargį, kai kitos priemonės nebepadeda.
Nors epidūras gimdymo metu padeda gerokai sumažinti skausmą, apie jį vis dar sklando nemažai mitų ir baimių. Tačiau svarbiausia, kad moteris nebesijaustų vieniša ir kad jai būtų suteikta visa reikalinga pagalba.
Galimi šalutiniai poveikiai ir rizikos
Kaip ir bet kuri medicininė intervencija, epidūrinė nejautra gali sukelti tam tikrus pašalinius reiškinius, nors rimtos komplikacijos yra itin retos:
- Trumpalaikis kraujo spaudimo sumažėjimas. Dėl šios priežasties dažniau stebimas moters kraujospūdis ir vaisiaus širdies veikla.
- Drebulys, galvos skausmas ar nugaros skausmas po procedūros (retai). Galvos skausmai pasireiškia maždaug 1 proc. gimdyvių ir dažniausiai atsiranda dėl netobulai atliktos nuskausminimo procedūros.
- Kartais sulėtėja gimdymo eiga ar susilpnėja sąrėmiai - tokiu atveju gali prireikti papildomo medicininio įsikišimo. Vaistai gali nuslopinti gimdymo veiklą, todėl kartais prireikia skatinti.
- Kai kurios moterys laikinai nejaučia kojų, sunkiau vaikšto po gimdymo - tai trumpalaikis poveikis. Dėl vaistų poveikio gali būti sudėtingiau judinti kojas, savarankiškai judėti.
- Apribotas judėjimas.
- Kartais nepataikoma į reikiamą tašką, kartais durti reikia kelis kartus, būna, kad moteris nejaučia tik pusė gimdos.
- Nejaučiamas noras šlapintis, nepavyksta pasišlapinti, kartais tenka kateterizuoti.
- Kūdikis gali negauti natūralių nuskausminamųjų - endorfinų, kurie patenka į vaikelį ir padeda jam. Jei moteriai suleista epidūrinė nejautra, vaikas netenka šių natūralių nuskausminamųjų. Tai gali lemti, kad vaikas gimsta truputį apkvaitęs, vangus.
- Po gimdymo su epidūrine nejautra yra tikimybė, kad moterį lydės nugaros, galvos skausmai, kurie gali trukti savaitę, o gali - ir visą gyvenimą.
- Padidėjusi karščiavimo rizika.
- Ilgesnis stūmimo etapas. Dėl epidūrinio nuskausminimo moteris gali nejausti stangų, todėl stumti tenka pagal komandą - tai apsunkina išvarymo laikotarpį.
- Didesnė rizika, kad gimdymą reikės užbaigti atliekant cezario pjūvį. Kai kurios moterys įsitikinusios, kad epidurinė nejautra gali padidinti tikimybę, jog gimdymą teks užbaigti operaciniu būdu. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad cezario pjūvio operacijos tikrai prireiks.
- Epidūras gali kiek apsunkinti žindymą. Kai kurie tyrimai rodo, kad moterys, kurioms gimdymo metu buvo taikoma epidūrinė nejautra, dažniau patyrė žindymo sunkumų ir nustojo maitinti krūtimi per pirmąsias 24 savaites. Teoriškai, epidūras veikia hormono oksitocino gamybą ir gali lemti jo sumažėjimą.
- Adatų baimė, neįprasti pojūčiai. Taip pat viena iš priežasčių, kodėl gimdyvės atsisako epidūrinės nejautros - paniška adatų baimė ir keisti pojūčiai, kai dalis kūno yra nutirpusi.
Svarbu: rimtos komplikacijos yra itin retos, o profesionalūs anesteziologai nuolat stebi moters būklę. Medikamentai gali patekti į kraujotaką, tačiau reikšmingų pokyčių vaisiui arba naujagimiui nustatyta nėra. Kartais po epidūrinės nejautros gali būti patiriamos stuburo traumos, stuburo pažeidimai, aplinkinių audinių pažeidimai, tačiau taip nutinka ypač retai.
Epidūras ir natūralus gimdymas - ar tai suderinama?
Tai vienas dažniausiai keliamų klausimų. Nors kai kurios moterys nori patirti „visiškai natūralų“ gimdymą be jokios medicininės intervencijos, vis daugiau jų renkasi epidūrą kaip priemonę gimdymą paversti ne mažiau natūraliu, bet tiesiog mažiau skausmingu. Svarbiausia - pasirinkimas.
Epidūras yra skausmo malšinimo būdas, suteikiantis vietinę, regioninę nejautrą. Nors kai kurie mano, kad epidūras daro gimdymą „nenatūraliu“, kiti argumentuoja, kad svarbiausia yra moters ir vaiko sveikata, o skausmo malšinimas yra priemonė šiam tikslui pasiekti.
Kiti nuskausminimo būdai
Epidūrinė nejautra nėra vienintelis būdas išvengti skausmo. Moterys gali rinktis ir kitus metodus:
- Nemedikamentiniai būdai: kvėpavimo pratimai, vandens procedūros (dušas, vonia), fizioterapijos ir masažo procedūros, kūno padėčių keitimas, artimo žmogaus palaikymas ir pagalba. Šie metodai ypač tinka esant nežymiam skausmui arba kaip papildomos priemonės.
- Intraveniniai analgetikai: greitai suveikia ir palengvina gimdymą, tačiau jų veikimo trukmė yra gana trumpa. Dėl šio vaistų dozę gali tekti kartoti kelis kartus, todėl jie rekomenduojami tada, kai numanoma greitesnė gimdymo pabaiga, gimdymo pradžioje, kai skausmas nėra labai intensyvus arba negalima atlikti epidūrinės nejautros. Didžiausias trūkumas, kad šių vaistų dozę gali tekti kartoti kelis kartus.
- Opioidiniai skausmo malšintojai: Dažniausiai jie leidžiami likus ne mažiau nei keturioms valandoms iki gimdymo, nes priešingu atveju gali būti padaryta įtaka vaikui.
- Spinalinė nejautra: Tai labai panaši procedūra kaip ir epidūrinė nejautra, bet vaistai suleidžiami tik vieną kartą. Kartais ji taikoma ir prie 8 cm gimdos kaklelio atsivėrimo, kai matoma, kad procesas užtruks.
Gydytojas turėtų gimdyvei ir jos partneriui paaiškinti visus niuansus ir galimus pasirinkimo būdus, kurie tinkamiausi tuo momentu, atsižvelgiant į situaciją ir konkretų atvejį.
Mitai ir stereotipai
Apie epidūrinę nejautrą vis dar sklando daug mitų ir stereotipų. Kai kurios moterys įsitikinusios, kad epidūras kenkia, turi neigiamų pasekmių kūdikiui ir mamai. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad dėl epidūrinės nejautros vaisius tikrai negali patirti jokios traumos, nes tai niekaip nesusiję - gimdymas vyksta taip pat, kaip kad būtų vykęs natūraliai ir įprastai, tačiau be skausmo. Tiesa, kai kurie tyrimai rodo, kad vaistai gali turėti įtakos naujagimio elgesiui ar žindymo gebėjimams, tačiau tai nėra visuotinai įrodyta ir priklauso nuo daugelio veiksnių.
Kitas mitas - kad epidūras daro gimdymą „nenatūraliu“. Tačiau, kaip teigia specialistai, „natūralumas“ yra labai subjektyvus dalykas, o svarbiausia yra moters ir vaiko saugumas ir sveikata. Jeigu skausmas yra labai didelis, sukelia didelį diskomfortą ir neįmanoma jo iškęsti, kodėl nepasirinkus priemonių, kurios gimdymą palengvina ir yra saugios?
Taip pat klaidingai manoma, kad epidūrinė nejautra atliekama duriant į nugaros smegenis. Tačiau tai nėra tiesa - adata įduriama į epidūrinį tarpą, kuris yra stuburo kanalą supančią ertmę, todėl nugaros smegenys nepaliestos.
Sprendimo priėmimas
Kada panaudoti epidūrinę nejautrą, sprendžia moterį prižiūrintis specialistas, todėl nereikėtų nei nėštumo metu, nei prieš gimdymą būti kategoriškoms ir teigti, kad jums būtinai reikės „epidūro“ arba kad jo tikrai nereikės. Viskas sprendžiama per gimdymą, kai prasideda sąrėmiai ir pasirinkimas priklauso nuo to, kaip gimdymas progresuoja, kaip sklandžiai viskas vyksta, kaip jaučiasi mama ir vaikelis.
Tinkamiausias epidūrinės nejautros panaudojimo pavyzdys yra tada, kai gimdymas ką tik prasidėjęs, gimdos kaklelis atsivėręs dar nedaug, o skausmai labai dideli bei numatoma, kad gimdymas užtruks dar ilgai. Iš kitos pusės, jeigu gimdymas gerai ir sklandžiai progresuoja, gimdos kaklelis atsivėręs nemažai, skausmas nėra didelis, o gimdymo trukmė numatoma trumpa, tuomet net neverta atlikti epidūrinės nejautros, kadangi ji gali net nespėti suveikti.
Svarbiausia įvertinti situaciją ir pasitarus su gydytoju nuspręsti, ar jums reikalingas nuskausminimas gimdymo metu ir kuris nuskausminimo būdas jums tiktų labiausiai. Aš patarčiau nebijoti epidūrinės nejautros procedūros, kadangi tai yra pakankamai saugi mamai ir kūdikiui procedūra. Visa, ko mes nesame patyrę, dažnai apipinta mitais ir stereotipais.
Jeigu pasirinksite epidūrinę nejautrą, dėl to netapsite blogesnė mama. Bet kokiu atveju, svarbiausias rezultatas yra sveikas vaikas. Kokiais tai būdais pasiekta - nesvarbu. Tačiau reikia žinoti medikamentinio skausmo malšinimo privalumus ir trūkumus.
Pasiruošimas įvairiems gimdymo scenarijams ir informacijos apie skausmo malšinimo būdus turėjimas iš anksto gali padėti priimti geriausią sprendimą.