Embriono implantavimas 10 ląstelių: kelias nuo apvaisinimo iki gyvybės užsimezgimo

Kelias nuo noro susilaukti vaikelio iki jo gimimo yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pirmosios savaitės po apvaisinimo yra ypač svarbios - tai laikas, kai iš dviejų ląstelių pradeda formuotis nauja gyvybė. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius embriono vystymosi etapus, ypač koncentruodamiesi į ankstyvuosius jo vystymosi momentus, įskaitant blastocistos susidarymą ir implantaciją, bei kitus svarbius aspektus, susijusius su apvaisinimu ir ankstyvuoju nėštumu.

Ovuliacija ir Vaisingos Dienos

Moters menstruacinis ciklas yra reguliarus procesas, kurio vidutinė trukmė - apie 28-32 dienos. Maždaug ciklo viduryje įvyksta ovuliacija - subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos. Nors pats kiaušinėlis po ovuliacijos yra gyvybingas ir gali būti apvaisintas tik gana trumpą laiką (apie 12-24 valandas), vaisingų dienų langas yra platesnis, nes spermatozoidai moters lytiniuose takuose gali išlikti gyvybingi iki 5 dienų. Dėl ilgo spermatozoidų gyvybingumo, didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kelios dienos prieš ovuliaciją ir pačią ovuliacijos dieną.

Apvaisinimas: Spermatozoido ir Kiaušinėlio Susitikimas

Lytinio akto metu į moters organizmą patenka milijonai spermatozoidų, tačiau tik nedidelė dalis jų pasiekia kelionės tikslą - kiaušintakį, kuriame laukia kiaušinėlis. Keli šimtai atkakliausių apsupa kiaušinėlį, tačiau tik vienam spermatozoidui pavyksta prasiskverbti pro jo apvalkalus ir jį apvaisinti.

Tiek spermatozoidas, tiek kiaušinėlis yra lytinės ląstelės (gametos), turinčios po 23 chromosomas. Kai spermatozoidas susilieja su kiaušinėliu, jų branduoliai susijungia, sudarydami zigotą - pirmąją naujo organizmo ląstelę su pilnu chromosomų rinkiniu: 46 chromosomomis. Nuo šios akimirkos prasideda naujos gyvybės vystymasis. Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje.

Nuo Zigotos Iki Embriono: Pirmasis Vystymasis

Po apvaisinimo zigota pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos ir tuo pačiu metu ima sparčiai dalintis.

• Dalijimasis: Pirmasis ląstelės pasidalijimas įvyksta maždaug po 24-30 valandų. Vėliau ląstelės dalijasi vis greičiau, maždaug kas 12-15 valandų.
• Morulė: Praėjus maždaug 3-4 dienoms po apvaisinimo, susidaro ląstelių kamuolėlis, sudarytas iš keliolikos ar keliasdešimties ląstelių, vadinamas morule. Idealiu atveju, 3 dienų embrionas turėtų būti sudarytas iš 6-8 ląstelių. Tačiau svarbu paminėti, kad tai yra tik orientacinis skaičius, ir embriono vystymosi greitis gali šiek tiek skirtis. Pagrindiniai kriterijai vertinant embrioną yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių; jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios.

Blastocistos Susidarymas: Naujas Vystymosi Etapas

Keliaudama link gimdos, morulė toliau vystosi ir virsta blastocista - pūslelės pavidalo struktūra, turinčia vidinę ląstelių masę (iš kurios vystysis embrionas) ir išorinį sluoksnį (trofoblastą, iš kurio formuosis placenta). Blastocistą sudaro jau apie 100-250 ląstelių.

Žmogaus blastocista yra ankstyvosios vystymosi stadijos embrionas, kuris susiformuoja po apvaisinimo. Ši stadija yra labai svarbi žmogaus vystymuisi, nes būtent blastocistoje prasideda pirmieji diferenciacijos procesai, kurie vėliau lemia organų ir audinių susiformavimą. Blastocista formuojasi maždaug po keturių-penkių dienų po apvaisinimo. Ji susideda iš dviejų pagrindinių dalių:

• Vidinės ląstelių masės (embrioblasto): iš kurios susiformuoja embrionas.
• Išorinio ląstelių sluoksnio (trofoblasto): kuris vėliau sudaro dalį placentos.

Ši vystymosi stadija yra labai svarbi nėštumo pradžiai, nes būtent šiuo metu blastocista pradeda įsiskverbti į gimdos gleivinę (implantacija), pradedant nėštumą. Nepavykstanti arba netinkama implantacija gali sukelti nėštumo komplikacijas arba jo nutraukimą.

Implantacija ir Embriono Periodas: Gyvybės Įsitvirtinimas

Maždaug 6-10 dieną po apvaisinimo, blastocista pasiekia gimdą ir pradeda įsitvirtinti jos gleivinėje. Šis procesas vadinamas implantacija.

Po sėkmingos implantacijos prasideda embriono periodas, trunkantis iki 8 savaičių po apvaisinimo. Tai itin spartaus vystymosi laikas:

• Formuojasi placenta - organas, per kurį embrionas gauna maisto medžiagas ir deguonį iš motinos organizmo.
• Atsiranda visų svarbiausių organų ir sistemų užuomazgos (nervų sistema, širdis, virškinimo traktas ir kt.). Šis procesas vadinamas organogeneze.
• Formuojasi kūno dalys: galva, liemuo, galūnės, veido bruožai.

8 savaičių embrionas jau yra akivaizdžiai panašus į mažą žmogutį (ūgis siekia apie 3-4 cm), turi susiformavusias pagrindines organų sistemas, galima pradėti skirti lytį.

Ankstyvojo Nėštumo Jautrumas ir Vaisiaus Apsauga

Pirmasis nėštumo trimestras (ypač embriono periodas, pirmosios 8 savaitės po apvaisinimo) yra labai jautrus laikotarpis. Tuo metu formuojasi visi gyvybiškai svarbūs organai, todėl embrionas yra itin pažeidžiamas žalingų išorės veiksnių (teratogenų):

• Alkoholis
• Rūkymas (įskaitant pasyvų)
• Narkotinės medžiagos
• Kai kurie vaistai
• Infekcijos
• Radiacija

Šių veiksnių poveikis gali sutrikdyti normalią raidą, sukelti įvairius raidos sutrikimus (apsigimimus) ar net savaiminį persileidimą. Todėl itin svarbu rūpintis savo sveikata ir vengti žalingų veiksnių ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant nėštumą.

Pagalbinis Apvaisinimas (IVF): Moderni Pagalba Tėvystei

Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Ir nors tokių porų vis daugėja, dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis. Štai kodėl daugeliui porų bene efektyviausias būdas susilaukti kūdikio - pagalbinis apvaisinimas (IVF). Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF - in vitro fertilizacija) - tai moters kiaušialąsčių ir vyro spermos sujungimas ne moters kūne.

IVF procedūros metu, embrionai, prieš juos patalpinant, yra auginami laboratorijos sąlygomis 2-3 paras kol išauga iki 4-8 ląstelių dydžio. Tam, kad išgyventų pirmąsias tris ar keturias savo gyvenimo dienas, embrionas privalo išaugti iki blastocistos. Tai pavyksta tik apie trečdalį embrionų. Šie embrionai, pasiekę blastocistos stadiją, yra labiau išsivystę, sveikesni, stipresni, labiau prisitaikę išgyventi gimdoje ir turi didesnę implantavimo į gimdos sienelę tikimybę. Būtent tai padidina sėkmingo nėštumo galimybę ir ženkliai sumažina tikimybę, jog nėštumas bus daugiavaisis.

Indikacijos IVF taikymui:

• Pažeisti arba nepratekami moters kiaušintakiai.
• Išplitusi endometriozė, kai prieš tai taikytas nevaisingumo gydymas buvo neefektyvus.
• Kitas anovuliacijos (t. y. kiaušidžių funkcijos sutrikimas) gydymas buvo neefektyvus.
• Vyro nevaisingumas - prasta spermos kokybė.
• Kai po 3-6 mėnesinių ciklų, atlikus IUI procedūras, moteris nepastojo.
• Neaiškios kilmės nevaisingumas.

Kaip Vyksta IVF Procedūra?

1. Gydymas medikamentais: Skatinamas kiaušialąsčių brendimas kiaušidėse. Taikomos kelios gydymo schemos, kurios parenkamos priklausomai nuo moters amžiaus, nevaisingumo priežasties, organizmo reakcijos į vieną arba kitą gydymo schemą. Paprastai gydymas užtrunka nuo 2 iki 4-5 savaičių, priklausomai nuo organizmo reakcijos į jį.
2. Gydymo stebėjimas: Kiaušidžių atsakas į gydymą vertinamas atliekant ultragarso bei hormoninius tyrimus, nuo kurių rezultatų individualiai kiekvienai moteriai koreguojama vaistų dozė, kad galima būtų išvengti nepageidaujamo gydymo poveikio organizmui.
3. Kiaušialąsčių išėmimas iš kiaušidžių: Procedūra atliekama per makštį esant intraveninei nejautrai. Kontroliuojant ultragarsu specialia adata punktuojamos kiaušidės. Procedūra trunka 10-20 minučių.
4. Spermos gavimas: Sperma gaunama masturbacijos būdu.
5. Lytinių ląstelių apsivaisinimas: Poros lytinės ląstelės apsivaisina pačios mėgintuvėlyje, kuris patalpinamas inkubatoriuje. Apsivaisinimo rezultatai vertinami po 1 paros. Embrionų dalijimasis vertinamas dar po 1 paros.
6. Embrionų perkėlimas: Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą po 2-3 parų po kiaušialąsčių išėmimo. Perkeliami 2 arba 3 embrionai. Kiti embrionai užšaldomi.
7. Vaistų vartojimas: Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti.
8. Nėštumo patvirtinimas: Ar moteris pastojo, paaiškėja po 2 savaičių atlikus tyrimus, kurie patvirtintų nėštumą.

Blastocistos Implantacija: Sėkmės Pagrindas

Blastocista yra vadinamas išsivystęs ir apvaisintas 5-6 parų amžiaus embrionas, užaugintas laboratorijoje ir pasiruošęs būti implantuotas į gimdos sienelę. Natūralaus apvaisinimo metu embrionas pasiekia gimdą ir implantuojasi būtent šioje stadijoje. Blastocistų auginimas laboratorijos sąlygomis leidžia ginekologui atrinkti tik sveikiausius ir gyvybingiausius embrionus, kurie bus patalpinti į pacientės gimdą. Būtent tai padidina sėkmingo nėštumo galimybę ir ženkliai sumažina tikimybę, jog nėštumas bus daugiavaisis.

Tuo momentu blastocistą jau sudaro apie 200 ląstelių, ir dėl to jos implantacijos paviršius yra didesnis. Taip pat, dėl šios priežasties, blastocista turi didesnę galimybę implantuoti save negu mažesnis, mažiau išsivystęs embrionas.

Kada Vyksta Implantacija Po IVF?

Blastocistos implantacija įvyksta maždaug 6-10 dienų po apvaisinimo. Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti. Paprastai dvi dienas po perkėlimo embrionas "išsivynioja", o per kitas dvi dienas implantuojasi į gimdos gleivinę.

Simptomai Po Implantacijos

Žmogaus blastocistos etapas yra ankstyvas žmogaus vystymosi etapas, kuris prasideda maždaug penktąją ar šeštąją dieną po apvaisinimo ir tęsiasi iki implantacijos į gimdos gleivinę. Šiuo etapu blastocista yra mikroskopinio dydžio embrionas, kuris dar nepasireiškia jokiais konkrečiais simptomais, kuriuos galėtų pajusti moteris. Tačiau yra keli bendri simptomai ir požymiai, kurie gali būti susiję su ankstyvais nėštumo etapais ir galbūt rodo, kad blastocista pradeda implantuotis:

• Nedidelis kraujavimas ar tepimas: Tai gali įvykti dėl implantacijos, kai blastocista pritvirtinama prie gimdos gleivinės. Šis simptomas pasireiškia kaip nedidelis kraujavimas arba rausvos, rudos spalvos tepimas.
• Krūtų jautrumas: Dėl hormoninių pokyčių, susijusių su nėštumu, gali atsirasti krūtų jautrumas ar skausmingumas.
• Nuovargis: Ankstyvo nėštumo metu moteris gali jausti didesnį pavargimą ir nuovargį, kurį sukelia hormonų, ypač progesterono, lygio pokytis.
• Pilvo pūtimas: Hormoniniai pokyčiai gali sukelti virškinimo trakto lėtėjimą, dėl ko atsiranda pilvo pūtimas.
• Nemalonus pojūtis pilvo srityje: Kartais gali pasireikšti lengvas pilvo skausmas ar diskomfortas, kuris gali būti susijęs su implantacijos procesu.
• Pakeisti skonio pojūčiai ar uoslės jautrumas: Hormonų pokyčiai gali sukelti pakeitimus skonio pojūčiuose ar padidinti jautrumą kvapams.
• Dažnesnis šlapinimasis: Nėštumo hormonai taip pat gali sukelti šlapimo pūslės jautrumą, dėl ko atsiranda dažnesnis šlapinimasis.

Svarbu pažymėti, kad šie simptomai nėra specifiški tik blastocistos etapui ir gali pasireikšti ir vėlesniuose nėštumo etapuose. Taip pat, ne kiekviena moteris patiria šiuos simptomus, ir jų nebuvimas nereiškia, kad nėštumas neįvyko. Jei moteris įtaria, kad gali būti nėščia, rekomenduojama atlikti nėštumo testą ir kreiptis į gydytoją.

Veiksniai, Įtakojantys Implantaciją

Blastocistos susidarymo procesą įtakoja įvairūs biologiniai ir hormoniniai veiksniai. Svarbu, kad abiejų lyčių reprodukcinės sistemos funkcionuotų tinkamai, taip pat svarbus yra sveikas gyvenimo būdas ir tinkama mityba. Įvairūs sveikatos sutrikimai, tokie kaip hormoniniai disbalansai, gali trukdyti normaliam blastocistos susidarymui ir tolesniam nėštumo vystymuisi.

Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t.

Rizikos Veiksniai ir Nevaisingumo Priežastys

Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Ir nors tokių porų vis daugėja, dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis.

Vaisingumo centro „Northway“ vadovė, gydytoja akušerė ginekologė Reda Žiobakienė paaiškino, kad pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nenaudodama jokių apsisaugos priemonių nuo nėštumo moteris negali pastoti per vienerius metus. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu. Tačiau jeigu moteris yra 35 metų arba vyresnė, ar yra žinoma kokia nors aiški nevaisingumą galinti sukelti priežastis (pvz.: mėnesinių ciklo sutrikimai, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, endometriozė, kiaušintakių patologija, dubens organų operacijos, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), tai tirtis dėl nevaisingumo reikėtų pradėti anksčiau, nepavykus pastoti 4-6 mėnesius. Taip pat vienerių metų laukti nereikėtų, jei diagnozuoti vyro spermos pokyčiai, dėl kurių pastoti be pagalbinio apvaisinimo pagalbos būtų neįmanoma.

R. Žiobakienė įvardijo ir dažną sunkesnio pastojimo priežastį. „Pagrindinė priežastis yra nėštumo planavimo atidėjimas vėlesniam laikui. Bėgant metams sėkmingo nėštumo tikimybė mažėja, o savaiminių persileidimų bei apsigimimų rizika didėja. Yra žinoma, kad nuo 25 metų amžiaus moters vaisingumo galimybės pradeda palaipsniui mažėti, o sulaukus 35 metų tikimybė pastoti sumažėja dramatiškai - beveik dvigubai! Jei savaiminio persileidimo dažnis moterims iki 30 metų siekia mažiau nei 8 proc., tai 38-39 metų moterims persileidimo rizika padidėja iki 22 proc., o sulaukus 42-43 metų tikimybė persileisti viršija 45 proc. Vyrų vaisingumas su amžiumi irgi mažėja, tik ne taip drastiškai kaip moterų.

Pastaruoju metu vis daugėja duomenų ir apie aplinkos veiksnius, sukeliančius vyrų bei moterų nevaisingumą. Per pastaruosius 50 metų pastebimi vis blogėjantys vyrų spermos kiekio ir judrumo rodikliai - jie siejami su neigiamu radiacijos, sunkiųjų metalų ir pesticidų poveikiu. Tabako rūkymas, marihuanos, heroino, kokaino ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas bei lėtinis alkoholizmas vienareikšmiškai neigiamai veikia tiek vyrų, tiek ir moterų vaisingumo funkciją. Intensyvus fizinis aktyvumas (pvz.: ilgų nuotolių bėgimas, sekinančios fizinės treniruotės) moterims sutrikdo ovuliaciją, o vyrams mažina spermos kiekį. Nesubalansuota mityba (angliavandeniai ir cukrus) ir nutukimas moterims sukelia ovuliacijos sutrikimus, o vyrams blogina spermos kokybę.

Poros nevaisingumas priklauso nuo tam tikrų moters ir vyro organizmo veiksnių. Moters veiksniai: sutrikusi ovuliacija, kiaušintakių patologija, gimdos anomalijos, endometriozė arba kelių faktorių derinys. Vyro veiksniai: spermos kiekio ir kokybės pakitimai. Moters ir vyro nevaisingumo priežastys, skaičiuojant kiekvienas atskirai, sudaro po maždaug 35 proc. visų atvejų. Dar 20 proc. nevaisingumo priežasčių būna mišrios kilmės, o likusių 10 proc. porų nevaisingumo kilmė lieka nežinoma. Vertinant „Northway“ vaisingumo centro duomenis, iš visų procedūrų, kurios buvo atliktos praėjusiais metais, 43 procentai buvo dėl vyrų nevaisingumo“, - sakė R. Žiobakienė.

Pagalbinės Technologijos IVF Procedūros Sėkmei Didinti

Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė. Šiuolaikinėje medicinoje taikomos įvairios pagalbinės technologijos, kurios padidina IVF procedūros sėkmės tikimybę:

• PICSI metodas: Spermatozoidai parenkami objektyviai, remiantis fiziologinėmis savybėms. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didžioji dalis PICSI metodu atrinktų spermatozoidų yra labiau subrendę, turi mažiau DNR (genetinių) pažaidų ir chromosomų aberacijų.
• IMSI sistema: Leidžia pamatyti vidinę spermatozoidų struktūrą ir atrinkti geriausius, naudojant 7200 kartų vaizdą didinantį mikroskopą.
• Assisted Hatching (AH): Padeda embrionui įsitvirtinti gimdoje, ypač jei embrioną gaubiantis išorinis dangalas yra storas.
• TESA metodika: Spermatozoidai iš sėklidės gaunami, atliekant perkutaninę (pro odą) sėklidžių punkciją.

Naujausios Technologijos Vaisingumo Gydyme

Technologijos, kurios dar neseniai atrodė kaip iš filmų apie ateitį, jau taikomos Lietuvoje:

• "ConceptEasy": Šiuo metodu atliekamas embriono implantacijos tyrimas, vertinant, kiek embrionas išskiria signalinių molekulių, kurios vėliau, sąveikaudamos su motinos gimdos gleivine, lems sėkmingą implantaciją.
• "Embrace": Tai neinvazyvus genetinis embriono tyrimas, tiriantis embriono auginimo terpę, todėl nėra jokios rizikos pakenkti pačiam embrionui. Sužinojus tyrimo atsakymą, į gimdą perkeliami tik tie embrionai, kurie turi taisyklingą genetinį rinkinį.
• "Be ready": Tai endometriumo receptyvumo tyrimas, kurio metu parenkamas tinkamiausias embriono perkėlimo laikas, užtikrinant maksimalų gimdos gleivinės imlumą.
• Dirbtinis intelektas: Padeda atrinkti embrionus, kurie turi didžiausią tikimybę implantuotis, vertindamas embriono vystymosi kritinius momentus.

Embriono Kokybės Vertinimas

Paprastai apie embriono kokybę sprendžiama pagal 3 pagrindinius rodiklius: ląstelių skaičius, ląstelių dydis ir jų vienodumas, ir fragmentacijos lygis. Apie kokybę galima spręsti ne anksčiau, kaip 48 valandos po punkcijos. Tačiau yra daugybė kitų pastojimą įtakojančių faktorių, kurių neįmanoma išmatuoti, todėl tokie apibendrinimai ne visada tinka. Būna, kad moteris nepastoja, perkėlus 3 aukščiausios kokybės embrionus, o būna, kad pagimdo nuostabius vaikus, perkėlus labai prastos kokybės embrionus. Kitas svarbus dalykas - embriono perkėlimo procedūra. Švelnus ir be gimdos gleivinės pažeidimų atliktas perkėlimas duoda daugiau šansų embrionams implantuotis.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Jei moteris įtaria, kad gali būti nėščia, rekomenduojama atlikti nėštumo testą ir kreiptis į gydytoją. Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai, tačiau vis dar kyla klausimų, koks embrionų, kurie buvo užšaldyti anksčiau, likimas, ir ar poros tebeturi pareigą mokėti už jų buvusį ir tolesnį saugojimą. Sukuriamų embrionų skaičius įstatymu yra neribojamas. Sprendimą dėl to, kiek embrionų bus užauginta, priima sutuoktinių (partnerių) pora, pasitarusi su gydytoju. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų, tačiau paprastai embrionų sukuriama daugiau, atsižvelgiant į procedūros sudėtingumą, skausmingumą ir brangumą, tam, kad nesėkmės atveju procedūros kartoti nereikėtų.

Nauju reglamentavimu numatoma, kad embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Šiuos dvejus metus embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke Vyriausybės nustatyta tvarka bus finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, o vėliau saugomas sutuoktinių (partnerių) lėšomis, išskyrus atvejus, kai pora sutinka embrionus panaudoti donorystei. Sutuoktiniai (partneriai) turi teisę duoti sutikimą dėl embrionų donorystės. Embrionai, dėl kurių nėra duotas sutikimas donorystei ir kurių saugojimo valstybės lėšomis terminas baigėsi, yra sunaikinami.

Įstatymų leidėjas iš esmės nesukūrė jokios naujos praktikos dėl negimusio vaisiaus sunaikinimo, nes tokia praktika jau egzistuoja abortų atveju. Paminėtina, kad nėra įtvirtinta pasauliniu lygiu vienodo embriono teisinio statuso, todėl valstybės pačios sprendžia, koks teisinis reguliavimas, jų nuomone, yra tinkamas.

tags: #embrioni #da #impiantare #10 #cellule