Muzika, nuo neatmenamų laikų lydinti žmogų visose jo gyvenimo srityse, vis labiau atskleidžia savo galybę ir poveikį dar prieš gimstant. Moksliniai tyrimai vis drąsiau tvirtina, kad nėščiųjų muzikavimas, lopšinių dainavimas ir netgi klausymasis klasikinės muzikos gali turėti itin teigiamą įtaką tiek motinos, tiek jos būsimo kūdikio sveikatai ir vystymuisi. Šiame straipsnyje gilinsimės į šią temą, atskleisdami mitus, mokslo atradimus ir praktinius patarimus, kaip muzika gali praturtinti nėštumo laikotarpį ir padėti užauginti harmoningą bei gabų vaiką.
Muzikos poveikis vaisiaus vystymuisi: mokslinis pagrindas
Jau seniai mokslininkai tyrinėja muzikos poveikį žmogui. Nuo Alfred Tomatis, kuris 1950-aisiais pradėjo tyrinėti vaisiaus girdėjimo gebėjimus, iki šiuolaikinių tyrimų, įrodančių muzikos naudą smegenų vystymuisi, žinoma, kad garsai yra pirminis informacijos šaltinis dar negimusiam kūdikiui.
Moksliniais tyrimais (Odent 1984, Tomatis 1992, Brewer 1998, Logan 1986, Whitwell 1999 ir kt.) įrodyta, kad nėščiųjų muzikavimas, kai moteris dainuoja, klausosi tinkamos muzikos ar groja specialiais instrumentais, daro kryptingą ir labai naudingą poveikį jos būsimam kūdikiui bei pačiai motinai. Šiandien, gyvenant sparčiu tempu, užterštoje aplinkoje ir patiriant stresą, nėščiųjų muzikavimas gali tapti svarbia pagalba.
Nėštumo metu motinos balsas yra pirmoji "akustinė bambagyslė", aprūpinanti vaiką garsais. Vaisiaus ausys pradeda funkcionuoti maždaug nuo 20-24 nėštumo savaitės. Iki tol garsai pasiekia jį vibracijų forma per kūnelio paviršių, o vėliau - per susiformavusias ausis. Motinos širdies dūžiai, kvėpavimas, žarnyno veikla - tai pirmieji garsai, kuriuos girdi vaisius. Motinos dainuojamas balsas, net ir negražiai skambantis, yra jam pažįstamas ir ramina. Tai patvirtina ir A. Tomatis tyrimai, rodantys, kad naujagimis nurimsta išgirdęs motinos balsą, nes jis jam asocijuojasi su saugumu ir pažįstama aplinka.
Vaisiaus intelektas didžiąja dalimi priklauso nuo gimdos garsinės aplinkos. Klasikinės muzikos intonacijos geba aktyvuoti vaisiaus smegenų neuronus, kurie nepatyrę prenatalinio muzikinio poveikio lieka "nepažadinti". Muzika yra stipriausias žinomas dirgiklis, skatinantis neuronų vystymąsi. Tai patvirtina ir tai, kad 20 minučių grojimas pianinu paskatina suaugusių žmonių smegenų neuroninių jungčių augimą.
Mitai apie nėščiųjų muzikavimą
Vis dar egzistuoja keletas mitų, kurie gali trukdyti būsimoms mamoms išnaudoti muzikos teikiamą naudą:
1 mitas: "Muzika lavinti vaikelį iki gimimo gali tik gerą klausą turinti nėštukė." Tai netiesa. Nors svarbu turėti sveikas balso stygas, kad garsas ir vibracijos tinkamai pasiektų vaisių, net ir be ypatingų muzikinių gabumų, moters dainavimas ir muzikos klausymasis yra naudingi. Garsas perduodamas per stuburą, dubens kaulus ir gimdos vandenis, pasiekia vaisių.
2 mitas: "Muzikuoti nėra svarbu." Tai giliai įsišaknijęs mitas, ignoruojantis faktą, kad garsai, supantys vaisių, veikia jį. Amerikiečių mokslininkas Brantas Loganas (1986) įrodė, kad embriono širdies plakimas stimuliuoja būsimo kūdikio smegenų neuronų ir bendrą psichofiziologinį vystymąsi.
3 mitas: (Neįvardintas, bet implikuojamas) Muzikavimas yra tik pramoga, neturinti realios įtakos. Šis mitas paneigiamas daugybe tyrimų, rodančių teigiamą muzikos poveikį smegenų vystymuisi, intelekto didinimui ir netgi atsparumo ligoms didinimui.
4 mitas: "Intelekto didinimas nesvarbu." Tai klaidingas požiūris. Vaiko psichofiziniam vystymuisi įtakos turi smegenų sinapsinių jungčių tankumas. Muzikinis ugdymas dar iki gimimo gali lemti tankesnį neuroninių jungčių "tinklį", storesnę smegenų žievę ir didesnį atsparumą nervų sistemos ligoms.
Muzikinio ugdymo programos ir metodai
Įvairūs mokslininkai ir specialistai sukūrė programas, skirtas nėščiųjų muzikavimui:
- R. Montemurro siūlė moterims dainuoti liaudies dainas ir lopšines.
- D. Campbellas rekomendavo klausytis akademinio žanro muzikos, ypač Mocarto kūrybos ("Mocarto efektas").
- A. Tomatis akcentavo gamtos garsų ir atskirų dažnių poveikį.
- M. Lazarevas, "Sonatal" metodo autorius, siūlė dainuoti specialiai sukurtas dainas, bendrauti su būsimu vaiku ir judėti pagal muziką.
- B. Loganas, "Baby plus" metodo autorius, propagavo specializuotų dainų ir muzikos programų klausymąsi per ausines.
Šios programos siekia ne tik lavinti kūdikio intelektą, bet ir gerinti jo sveikatą, didinti gabumus. Vaisiaus intelektas didžiąja dalimi priklauso nuo gimdos garsinės aplinkos. Klasikinės muzikos intonacijos geba aktyvuoti vaisiaus smegenų neuronus.
Nauda motinai ir vaikui
Nėščiosios muzikavimas teikia daug naudos:
- Motinai: normalizuoja kvėpavimo dažnį ir minutinį tūrį (lengviau kvėpuoti, dingsta dusulys), normalizuoja širdies darbą (retėja pulsas), moteris tampa ramesnė, labiau pasitikinti savimi, mažėja gimdymo baimė.
- Vaikui: didėja intelekto lygis, gerėja sveikata, didėja gabumai. Muzikos stimuliuoti vaikai gimdoje lengviau gimsta, turi geriau susiformavusį raumenyną, didesnį savisaugos jausmą. Jų smegenų žievė būna storesnė, jie atsparesni nervų sistemos ligoms.
Vaikai, ugdyti dar iki gimimo, pasižymi greita reakcija, gebėjimu greitai įsiminti ir suvokti informaciją. Jų kalbinis žodynas turtingas, jie mielai bendrauja, mėgsta humorą, moka eilėraščius, žino savo adresą. Dažnai tokie vaikai turi absoliučią muzikinę klausą, puikų ritmo pojūtį, lengviau mokosi groti instrumentais.
"Mocarto efektas" ir jo reikšmė
V. A. Mocarto kūryba išsiskiria savo įvairiapusiškumu - tobulomis melodijomis, turtinga harmonija, puikia polifonija ir orkestruote. Nors "Mocarto efektas" - teorija, teigianti, kad Mocarto muzika turi išskirtinį poveikį dar įsčiose esančiam kūdikiui, yra ginčytinas, raminantis jo kūrinių poveikis neabejotinas. Daugybė tyrimų rodo, kad Mocarto muzika gali pagerinti erdvinį mąstymą, atmintį ir netgi padėti įveikti chronišką nuovargį.
JAV Džordžijos valstijos gubernatorius netgi siūlė padovanoti kiekvienam gimusiam naujagimiui klasikinės muzikos kasetę ar kompaktinę plokštelę, siekiant skatinti kūdikio protinius gebėjimus. Tyrimai rodo, kad raminančios muzikos klausymas padeda vystytis smegenų dalims, susijusioms su matematika.
Kaip pasirinkti tinkamą muziką?
Nėščiosios turėtų vengti triukšmingos muzikos ar garsų, viršijančių 115 dBA. Tai gali pakenkti vaisiaus klausai ir net sukelti klausos vystymosi defektus. Populiariosios muzikos koncertai, grandininiai pjūklai, lėktuvų varikliai, šūviai - visa tai gali būti žalinga.
Rekomenduojama rinktis:
- Klasikinę muziką: ypač baroko kompozitorių (Bach, Corelli) ir Mocarto kūrinius.
- Liaudies dainas ir lopšines: jos turi aiškų tekstą ir ramina.
- Gamtos garsus: lietaus, vėjo, jūros ošimo garsai sukuria natūralią ir raminančią aplinką.
- Instrumentinę muziką: lėtos, raminančios melodijos, atliekamos pianinu, gitara ar fleita.
Svarbu stebėti vaisiaus reakciją į muziką. Jei vaikas pradeda neramiai judėti, tai gali reikšti, kad muzika jam nepatinka. Vaisiaus širdies plakimas tampa lygesnis, ramesnis, jis mažiau juda klausydamasis klasikinės muzikos, liaudies dainų, operos arijų. Ryškaus ritmo, didelio garso su žemo dažnio virpėjimu muzika dažnai sukelia neigiamas reakcijas.
Euritminiai lytėjimo pratimai ir bendravimas su vaisiumi
Be muzikos klausymosi, svarbus ir tiesioginis bendravimas su būsimu kūdikiu. Euritminiai lytėjimo pratimai, aprašyti knygoje "Šeimos knyga", padeda būsimai mamai suvokti, kad vaisius yra ne tik augantis organizmas, bet ir girdintis, jaučiantis, turintis atmintį mažas žmogutis, trokštantis dėmesio ir meilės.
Dainuojant ir glostant pilvuką, svarbu aiškiai įsivaizduoti žodžiais kuriamus vaizdinius, juos išgyventi. Švelnūs judesiai, dainuojamas žodis ir nuoširdus jausmas - visa tai padeda perduoti vaikeliui meilę ir teigiamas emocijas. Šiuose pratimuose rekomenduojama dalyvauti ir būsimiems tėčiams, nes vaisius jau nuo 24 savaitės atskiria artimųjų balsus.
Jei dainuoti negalite?
Negalinčios dainuoti mamos neturėtų nerimauti. Gamtos garsai, esantys aplink motiną, bei jos širdies dūžiai ir kvėpavimas kompensuoja motinos dainavimo stoką. Netgi klausos negalią turinčios mamos gali naudotis muzika - vaisius girdės išorinius garsus ir tai stimuliuos jo klausos nervų vystymąsi.
Muzika kaip miego rutinos dalis
Muzika gali tapti puikia miego rutinos dalimi. Raminančios melodijos padeda vaikui atsipalaiduoti ir lengviau užmigti. Svarbu pasirinkti tinkamą muziką pagal vaiko amžių ir poreikius, naudoti ją saikingai ir laikytis saugos nurodymų, vengiant per didelio garso.
Gydomasis muzikos poveikis
Muzikos poveikis neapsiriboja tik emociniu ar intelektualiniu vystymusi. Muzikinės vibracijos turi gydomąjį poveikį visam organizmui. Muzikos terapija sėkmingai naudojama gydant įvairias ligas, gerinant kaulų struktūrą, stimuliuojant skydliaukės veiklą. Garsas masažuoja vidaus organus, stimuliuoja kraujo apytaką.
Eksperimentai su vandens kristalais parodė, kad vanduo reaguoja į muziką ir žodžius. "Sunkaus metalo" muzika ar keiksmažodžiai sugriauna vandens kristalų grakštumą, tuo tarpu žodžiai "ačiū" sukuria gražius ir harmoningus kristalus. Tai parodo, kaip muzika gali paveikti mūsų kūno vidų.
Išvados
Muzika, o ypač raminančios melodijos ir lopšinės, atlieka svarbų vaidmenį ne tik būsimos motinos ir vaiko harmonijoje, bet ir bendrame jų sveikatos bei intelektiniame vystymesi. Nuo pat pirmųjų nėštumo savaičių, apsupdami save ir savo būsimą kūdikį kokybiškais muzikiniais garsais, mes investuojame į jo ateitį, kurdami tvirtą pagrindą laimingam ir sėkmingam jo gyvenimui.