Laukimas, kai vieno mažylio vietoje staiga sužinote, kad gims du - tai neabejotinai didelė staigmena. Galvoje pradeda regztis daugybė minčių: kaip reikės juos abu maitinti, kaip rengti, kaip prižiūrėti? „Dvynukų laukimas yra ypač didelis stresas, persipynęs su džiaugsmu,“ - teigia Šiaulių apskrities ligoninės Motinos ir vaiko klinikos Naujagimių skyriaus vedėja Virginija Gedvilienė. Nors dvynių gimstamumo rodiklis auga, o technologijos leidžia anksti nustatyti daugybinį nėštumą, dvigubas stebuklas kartu atneša ir dvigubus iššūkius.
Dviguba rizika ir nėštumo eiga
Nėštumas, nešiojant dvynukus, dažniausiai būna sunkesnis. Moterys priauga daugiau svorio, o prieš nėštumo pabaigą jį tampa sunku nešioti. Rizika - ne tik nėštumo, bet ir gimdymo metu - yra dvigubai didesnė. Yra didelė priešlaikinio gimdymo rizika. „Mes labai džiaugiamės, jeigu nėščiosios dvynukus išnešioja iki galo, tačiau dažniausiai jie gimsta neišnešioti,“ - teigia naujagimių gydytoja. Nors įprastas nėštumas trunka 40 savaičių, dvynukai dažniausiai gimsta 35, 36 ar 37 nėštumo savaitę.
Gimdymo eiga gali būti labai įvairi. Vienos moterys pagimdo greitai, per kelias valandas, kitos - užtrunka ir visą parą. Gimdyme dalyvauja ir naujagimių gydytojai. „Mes visada esame kviečiami, kai gimdo dvynukus, nes neaišku, kaip gali pasibaigti gimdymas - vienas gali gimti normaliai, antras - pridusęs, ir gali reikėti reanimacijos priemonių,“ - teigia V. Gedvilienė. Kai gimdomas vienas vaikas, šie gydytojai kviečiami ne visada. Akušeriai-ginekologai numato, kaip gimdymas gali vykti, atsižvelgdami į vaikučių padėtį ir svorį.
Džiaugtis verta, jei gimdymas įvyksta natūraliais takais. Kai pirmas vaikelis gimsta galvute ir gražiai išeina, jis paruošia takus antrajam, ir tada yra didesnė tikimybė, kad ir jis gražiai gims. Tačiau dažniausiai, jei kuris nors iš dvynukų gimdoje būna ne taip atsigulęs, gimdymas baigiasi operacija. „Yra buvę taip, kad vienas kūdikis gimsta prieš dvyliktą valandą, kitas po dvyliktos - vienas vieną dieną, kitas - jau kitą. Arba gimsta metų sandūroje - vienas, tarkime, 2009, o kitas jau 2010-taisiais. Bet tokie atvejai retesni,“ - su šypsena prisimena gydytoja.
Dvynių tipai ir tikimybė susilaukti
Kai gimdoje yra du vaisiai, nėštumas laikomas dvivaisiu, ir gimsta dvynukai. Pagal statistiką, vieną iš aštuoniasdešimt arba šimto nėštumų gimsta dvyniai. Dvyniai būna monozigotiniai (identiški) ir dizigotiniai (neidentiški). Monozigotiniai gimsta iš vienos kiaušialąstės ir paprastai yra labai panašūs, identiški. Dizigotiniai - kai gimsta iš dviejų kiaušialąsčių, jie dažniausiai būna nevienodi. „Dažniausiai gimsta dvyniai, kai apvaisinamos dvi kiaušialąstės. O monozigotinių dvynių yra daug mažiau, pagal statistiką - 0,4 procento,“ - informuoja gydytoja.
Kartais dizigotiniai dvyniai gimsta nevienodo svorio. „Tada mes sakome, kad tas didesnis apvalgė mažiuką,“ - juokauja naujagimių specialistė. Tuo atveju vienas būna dominuojantis ir paima daugiau maistinių medžiagų iš mamos. Tam mažesniam paprastai reikia daugiau dėmesio.
Anot gydytojos, dvynių tikimybė priklauso nuo paveldėjimo, rasės, nėščiosios amžiaus bei gimdymų skaičiaus. „Kurios dažniau gimdo, jos dažniau turi dvynių,“ - teigia ji. Dažnai dvyniai pasitaiko gimdančioms vyresnio amžiaus moterims, arba kai gydomas nevaisingumas. Jei nėščiosios mama buvo iš dvynių, tai didelė tikimybė, kad gali gimti dvynukai. Dvynius dažniau gimdo juodaodės moterys, rečiau - baltosios ir Azijos šalių moterys.
Kartais dvynių panašumas būna kaip veidrodinis atspindys. „Esu mačiusi, kad jei vieno plaukų sukūriukas eina į vieną pusę, tai kito - į kitą pusę,“ - prisimena V. Gedvilienė. Net moksliškai yra tirtas raukšlių asimetrinis išsidėstymas delne - jei vieno vaiko kairėje pusėje, tai kito bus dešinėje.
Pernai, t. y. 2009 metais, Šiauliuose gimė 23 poros dvynių. Iš jų 11 porų sudarė mergaitė ir berniukas, 9 - mergaičių poros ir 3 - berniukų poros.
Vėlyva motinystė ir jos iššūkiai
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Virginija Paliulytė naujienų portalui tv3.lt papasakojo su kokiais iššūkiais susiduria moterys, pasirinkusios vėlyvą motinystę. Gydytoja nurodo, kad vyresnio amžiaus nėščiąją ir gimdyvę laikoma moteris, kuri pastoja 35-erių ir vyresnė. „Iš tiesų, lietuvės neišsiskiria iš kitų išsivysčiusių šalių tuo aspektu, kad gimdo vėliau. Yra šalių, kur iki 40 m. net nesvarstoma apie pastojimą, pavyzdžiui, Italijoje. Santaros klinikose vyresnės nei 35 m. gimdyvės praėjusiais metais sudarė apie 6 proc. visų gimdyvių, kai tuo tarpu JAV šios moterys sudaro apie 23 proc.“, - pasakoja gydytoja.
Nėščiųjų baimės ir rizikos
Gydytoja V. Paliulytė sako, kad dauguma moterų, kurios pastoja 35 m. ir vyresnės, patiria įvairias baimes. Dažniausia iš jų - ar vaikelis bus sveikas, ar pavyks išvengti apsigimimų. Taip pat būsimas mamas domina, kokie tyrimai jų lauks, ar užteks jėgų pagimdyti ir išnešioti naujagimį, ar jų sveikata yra pakankamai gera nėštumui. Mažiau baimių patiria tos, kurioms nėštumas vyresniame amžiuje nėra pirmasis. Tačiau visgi 35 m. yra įvardijamas kaip ribinis amžius, kurio sulaukus, mažėja pastojimo tikimybė, didėja persileidimų rizika, dažnesnės chromosomų anomalijos ir įvairūs vaikelio raidos sutrikimai, didesnė ir vaisiaus žūties rizika, daugėja paties nėštumo sukeltų komplikacijų: nėščiųjų diabeto, hipertenzinių būklių, preeklampsijos rizika.
„Lietuvoje nuo 35 metų nėščiosioms rekomenduojamas išsamus moters ir vaisiaus ištyrimas. Jei yra galimybė, pageidautina moteris siųsti gydytojo genetiko konsultacijai, kuris įvertinęs nėščiosios bei būsimo tėvelio amžių, ligas, šeimos istoriją, nuspręs ir parekomenduos, kokius tyrimus vertėtų atlikti. Žinoma, kad svarbiausias iš jų - tai pirmojo trimestro vaisiaus ultragarsinis ištyrimas. Taip pat gali būti rekomenduotini kraujo tyrimai: kombinuotas testas ar NIPT (neinvazinis prenatalinis tyrimas vaisiaus kariotipui nustatyti) tyrimas. Kartais, norint patikslinti diagnozę, siūlomi ir invaziniai tyrimai: choriono gaurelių biopsija ar amniocentezė (vaisiaus vandenų paėmimas ir ištyrimas). Vėlgi, noriu priminti, kad tyrimus pasiūlo gydytojas, o sprendimą juos atlikti priima šeima. Būna šeimų, kurios nusprendžia tokių išsamių tyrimų neatlikinėti ir džiaugtis nėštumu, kokios bebūtų vaikelio chromosomos ir sveikata“, - sako gydytoja.
Gimdymas gali tapti iššūkiu
Vyresnio amžiaus moterims jau pats pastojimas gali tapti iššūkiu, nes vaisingumas, sulaukus 35 m., pasak gydytojos V. Paliulytės, žymiai sumažėja, todėl dažniau prireikia ir vaisingumo specialistų pagalbos. „Pastojus, ne visi nėštumai būna sėkmingi, nes persileidimų rizika išauga 2-3 kartus. Vyresnės moterys dažniau turi ir gretutinių ligų - jos dažniau turi viršsvorio, dažniau serga pirmine arterine hipertenzija bei antro tipo diabetu, vartoja daugiau vaistų. Vyresnis nėščiosios amžius yra tiesioginis rizikos veiksnys visoms sunkioms nėštumo sukeltoms komplikacijoms: preeklampsijai, nėščiųjų diabetui, priešlaikiniam gimdymui“, - pasakoja gydytoja. Ji nurodo, kad vyresnėms moterims gimdymas taip pat tampa iššūkiu: „Dėl gretutinių ar nėštumo sukeltų ligų dažniau tenka tokių moterų gimdymą sužadinti, todėl gimdymas būna sunkesnis, ilgesnis, dažniau užbaigiamas instrumentų pagalba ar atliekamas Cezario pjūvis. Vyresnėms moterims yra didesnė ir kraujavimo po gimdymo rizika“. Dėl to ir organizmo grįžimas į prieš nėštumą buvusią būklę užtrunka kiek ilgiau. Vyresnėms moterims ne taip lengva sugrįžti į savo buvusį svorį, nes jų medžiagų apykaita lėtesnė. „Dalis nėštumo metu išryškėjusių ligų lieka ir po gimdymo. Vyresnio amžiaus gimdyvės jaučiasi subjektyviai labiau pavargusios, joms sunkiau keltis naktimis. Žinoma, būtinai reikia pasakyti, kad atsigavimas priklauso ir nuo bendros moters sveikatos būklės iki nėštumo. Kartais 40-metė gali būti fiziškai stipresnė ir sveikesnė nei 20-25 metų moteris“, - priduria gydytoja.
Vėlyvos motinystės privalumai
Gydytoja V. Paliulytė, remdamasi patirtimi, sako, kad visgi sveikiausios yra 20-30 metų nėščiosios ir gimdyvės. „Matyt, ne veltui mūsų mamos ir močiutės kurdavo šeimas tokio amžiaus. Jaunoms moterims visų minėtų grėsmių yra mažiau. Jų organizmas yra optimaliai pasiruošęs pastoti, išnešioti ir sėkmingai pagimdyti. Tačiau, žinoma, kad gimdyvių vyresnį amžių lemia besikeičiantys prioritetai, noras pabaigti mokslus, susikurti „pagrindą“ būsimai šeimai, noras „pagyventi sau“ ir panašiai“, - sako ji. Tačiau reikia nepamiršti paminėti ir to, kad vyresnės moterys turi ir pliusų gimdydamos vėliau. „Jos psichologiškai jaučiasi labiau pasiruošusios, jos kantresnės, jos turi daugiau finansinių galimybių kokybiškai auginti savo vaikelį, jos rečiau patiria pogimdyminę depresiją“, - pliusus vardija Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Virginija Paliulytė.
Dvynių laukimo patirtis ir specifika
Kūdikio laukimas - nuostabi patirtis kiekvienai moteriai. O jei į šį pasaulį beldžiasi ne vienas? Ar galime nuspėti, kad laimė bus dviguba? Ar skiriasi nėštumas nešiojant dvynukus? Viena moteris dalijasi savo patirtimi: „Nuo pat nėštumo pradžios jaučiausi kitaip, palyginti su pirmuoju nėštumu. Labiausiai vargino pykinimas, kuris būdavo visą dieną. Kad bus dvynukai, sužinojau nuvykusi į nėščiųjų įskaitą (nėštumas buvo apie 8 savaites). Iki tol vis juokavau, gal bus dvynukai, kad taip blogai jaučiuosi. Ar nebuvo baisu, kad bus sunkiau gimdyti? Ultragarso ekrane išvydusi du embrionus, apsiverkiau, ištiko lengvas šokas. Iš karto galvoje perbėgo mintys apie galimas nėštumo komplikacijas, nes jos pasitaiko daug dažniau, pvz., aukštas spaudimas ir preeklampsija, priešlaikinis gimdymas, šlapimo takų infekcijos, gestacinis diabetas ir t.t. Gydytoja mane ramino: „Žiūrėk, dvynukai dizigotiniai (iš dviejų apvaisintų kiaušinėlių, neidentiški) - juk tai geriausia, kas galėjo būti laukiant dvynukų.“
Ar galima nuspėti dvynukų atėjimą?
Identiški ar neidentiški dvyniai, geriausiai nustatyti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, t.y. apie 8 nėštumo savaitę. Tuo metu ultragarsu dažnai gerai matoma choriono implantacijos vieta, amniono maišų skaičius, pertvara tarp dvynių. Jei pertvara tarp dvynių stora (>2 mm) - tai dvyniai neidentiški.
Ar vis dėlto galėjote nuspėti, kad susilauksite dvynukių? Gal yra giminėje? Dvyniai pasitaiko vieną kartą iš 80-90 gimdymų. Monozigotinių dvynių (iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, identiški) dažnis panašus visame pasaulyje, nepriklauso nuo paveldimumo, rasės ir gimdymų skaičiaus. Dizigotinius dvynius dažniau gimdo vyresnio amžiaus moterys, pakartotinai gimdančios. Be to, dizigotinių dvynių gimimui turi įtakos paveldimumas.
Kokie požymiai leidžia nuspėti? Kada galima išsitirti? Daugiavaisį nėštumą galima nuspėti, jei čiuopiant gimda yra didesnė, nei nustatyta pagal nėštumo trukmę, gimdos dugnas pagal nėštumo trukmę per aukštas, nėščioji jaučia „daug“ vaisiaus judesių. Geriausia išsitirti kuo anksčiau (~ 8 nėštumo savaitę). Tuo metu gerai matosi du embrionai, implantacijos vieta gimdoje. Kai nėščioji laukiasi dvynukų, ji jaučia daug daugiau vaisiaus judesių. Pirmą kartą besilaukianti moteris vaisiaus judesius pajunta vėliau.
Nuo pat pradžių nėštumas buvo kitoks. Iki 12 nėštumo savaitės ne tik pykino, bet ir vargino vėmimas, nieko negalėjau dirbti. Reikėjo gydymo infuzoterapija, vitaminais. Nuo 12 nėštumo savaitės pykinimas ir vėmimas praėjo, tačiau vargino mieguistumas. Nėščiąsias nėštumo ir gimdymo atostogų išleidžia nuo 30 nėštumo savaitės. Kadangi darbas yra sunkus (reikia dirbti palatose ir operacinėje) atostogų išėjau nuo 25-tos nėštumo savaitės. Svarbiausia - poilsis. Rytais miegoti ilgiau, eiti pasivaikščioti kiekvieną dieną, jei norisi miego, eiti pietų pogulio. Labai svarbu sveikai maitintis, valgyti daug daržovių, vaisių, mėsos arba žuvies. Laukiant dvynukų reikalingi ir polivitaminai nėščiosioms, nes motinos organizmui tenka didesnis krūvis. Žinoma, baisu. Supranti, kad reikės daugiau dėmesio, bijai, kad užtektų pieno. Tačiau reikia žiūrėti į tai optimistiškai. Džiaugtis gyvenimu ir nėštumu, juk ne kiekviena moteris gali būti mama ir patirti gimimo džiaugsmą.
Dvynukų ar trynukų laukimas, gimimas - ne tik didelis džiaugsmas, bet kartu ir nemažas iššūkis. Daugiavaisio gimdymo dažnis Lietuvoje - 11-13 proc. Dažniausiai gimsta du kūdikiai, trys - itin retai (0,05 proc. Pastebima, kad atvejų, kai gimsta du ir daugiau naujagimių, vis daugėja, analogiškai daugiavaisiai nėštumai dažniau baigiasi priešlaikiniu gimdymu. Tad būsimiems tėvams tiek emociškai, tiek ir fiziškai reikia iš anksto pasiruošti, kad mažyliai gali gimti bent keliomis savaitėmis anksčiau negu įprastai. Laukiantis daugiau nei vieno kūdikio reikėtų iš anksto pasirūpinti kraiteliu, suskubti dar gerokai iki numatomos gimdymo datos atlikti visus svarbiausius darbus. Dažnai gimę anksčiau laiko dvyniai ir tryniai laikinai negali žįsti savarankiškai, todėl patariama pieną nutraukti ir maitinti naujagimius pro zondą arba iš taurelės. Dvyniams ar tryniams sustiprėjus pereinama prie žindymo iš krūties. Daugelis tėvų domisi, ar vienu metu galima žindyti daugiau nei vieną naujagimį. Mažylius galima žindyti tiek kartu, tiek ir atskirai: kiekviena mama randa sau patogiausią būdą. Daugelis dvynių geriau ir ramiau miega, jeigu yra guldomi vienoje lovelėje. Galima įsigyti lovelę, atskirtą nedidelėmis grotelėmis. Taigi bent pirmuosius mėnesius kūdikius galima migdyti kartu: būdami gimdoje jie jau priprato vienas prie kito. Vienu metu maudyti daugiau nei vieną kūdikį - per didelis iššūkis, be to, tai nesaugu. Todėl kūdikius maudykite atskirai: pirmiau vieną, o paskui kitą. Rengiant, pervystant du ir daugiau kūdikių taip pat ypač svarbus saugumas, todėl kai rengiate vieną kūdikį, kito jokiu būdu nepalikite be priežiūros. Atkreipkite dėmesį, kad dvynukai arba trynukai iš ligoninės gali būti išleidžiami ne vienu metu. Tėvus tokia situacija vargina, sukelia nemažą stresą. Kelių neišnešiotų naujagimių priežiūra, ypač pirmosiomis dienomis ir mėnesiais - itin sudėtinga ir atimanti daug jėgų, todėl būtina, kad mamai padėtų kas nors iš artimųjų. Vienu metu gimus daugiau kaip vienam vaikui tėvai gali gauti papildomą išmoką. Jos dydis - 160 Eur (4 BSI) per mėnesį. Yra ir nevyriausybinių organizacijų, kurios susilaukusiems daugiau nei vieno kūdikio tėvams teikia psichologinę ir materialinę pagalbą. Asociacija „Padedu augti“ nuo 2018 m. kartu su partneriu „Pampers“ organizuoja paramos projektą „Trynukai“: sauskelnėmis remia trijų kūdikių susilaukusias šeimas.
Nėštumo fiziologija ir pokyčiai
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti, kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti, kas vyksta su jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti. Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
11-13 nėštumo savaitė - atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskiautos) matmuo.
Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėjusi virškinamojo trakto judesiai. Krūtų jautrumas. Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aišku, kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterono lygiu. Nuotaikos pokyčiai. Dažnas šlapinimasis. Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė. Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.
Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė. Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su dukart nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti. Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu, vaisiui augant, pereina į aiškius spyrius. Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris. Mieguistumas. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta. Nemalonios išskyros iš makšties. Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga. Kūno pokyčiai. Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės, vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po truputį pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotarpiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.
27-40 savaitės - tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-os nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia, kaip susitraukia gimda.
Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmame trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Tarp nėštumų esantis laiko tarpas ir jo reikšmė
„Tyrime atradome, kad jei nėštumus skiria trumpas laiko tarpas, egzistuoja didesnis pavojus tiek mamai, tiek kūdikiui. Vyresnėms moterims tai ypač svarbu, nes jos dažniausiai specialiai stengiasi planuoti nėštumus vieną paskui kitą“, - teigia pagrindinė tyrimo autorė Laura Schummers.
Mažesnis nei 18 mėnesių laikotarpis padidina riziką įvairaus amžiaus moterims. Mamoms, kurios yra 35 metų ir vyresnės, didesnė rizika kyla jų pačių sveikatai, o 20-24 m. moterims gali kilti sunkumų nėštumo ir gimdymo metu - kas sukelia pavojų vaikui.
Kad galėtų tiksliai įvertinti, kaip tarpus tarp nėštumų gali įtakoti moters amžius, mokslininkai išanalizavo beveik 150 tūkst. Kanados medicinos įrašų apie mamas ir vaikus, kuriuose buvo ir gimimo įrašai, hospitalizacijos duomenys bei informacija apie nevaisingumą. Žinoma, prie to buvo prijungti ir surašymo duomenys, kurie padėjo susieti gimdyvių mirtingumą su sergamumu ūminėmis sunkiomis nėščiųjų ir gimdyvių ligomis. Rezultatai parodė, kad mažesnis nei 18 mėn. tarpas gali padidinti nepageidaujamų nėštumo pasekmių riziką.
35 metų ir vyresnės moterys, kurios pastojo 6 mėn. po gimdymo, turėjo 1,2 proc. didesnę riziką mirti gimdymo metu - ar turėti sunkių komplikacijų bei pagimdyti prieš laiką. Moterims, kurios laukė 18 mėnesių, ši rizika sumažėjo per pusę - iki 0,5 proc.
20-24 metų moterys, kurios taip pat pastojo po šešių mėnesių nuo gimdymo, turėjo 8,5 proc. riziką pagimdyti prieš laiką, o toms, kurios išlaukė, ši rizika buvo tik 5 proc.
Tyrimo autoriai teigia, kad jų darbas patvirtina, jog egzistuoja skirtingi sveikatos sutrikimai skirtingoms amžiaus grupėms. Anot jų, šie atradimai yra labai svarbūs - ypač vyresnėms šeimas kuriančioms moterims. Tuo tarpu rizika, susijusi su jaunomis mamomis, gali reikšti tai, kad jos turi per mažai informacijos ar patirties kuriant šeimą. „Maži tarpai tarp nėštumų gali reikšti neplanuotą nėštumą - ypač tarp jaunų moterų.“
Dvynių laukimo specifika: mityba ir ryšys
Rytinis pykinimas gali būti intensyvesnis. Rytinis pykinimas yra vienas iš nemaloniausių nėštumo aspektų, kurį patiria nemažai moterų. Dvynių besilaukiančios moterys dažnai patiria intensyvesnį ir stipresnį pykinimą, nes jų organizme išsiskiria daugiau hormonų.
Mamai nereikėtų valgyti už tris. Jei laukiatės dvynių, pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama papildomai suvartoti 300 kalorijų per dieną, antrąjį trimestrą - 680, o trečiąjį - 900.
Dvyniai gali vystytis skirtingai. Vaisiaus vystymasis ko gero yra vienas iš didžiausių kiekvienos besilaukiančios moters rūpesčių, nepriklausomai nuo to, ar ji laukiasi vieno vaiko, ar daugiau. Tyrimai parodė, kad ir įprasto, ir daugybinio nėštumo atveju vaisiai įsčiose vystosi panašiai, vis dėlto patys dvyniai gali vystytis skirtingai, todėl, pavyzdžiui, vienas gali gimti didesnio svorio nei kitas. Taip pat gali būti ir daugiau skirtumų, kuriuos ilgainiui pastebėsite.
Didesnę tikimybę susilaukti dvynių turi aukštos moterys ir moterys, kurios valgo daugiau pieniškų produktų. „Live Science“ aiškina, kad „aukštesnio ūgio moterų organizme yra daugiau insulino tipo augimo faktoriaus, kuris siejamas su aukštesniu ūgiu ir daugybiniu nėštumu… Moterys, kurios po vieno nėštumo susilaukė dviejų ar daugiau vaikų, paprastai būna apie 2,5 cm aukštesnės.“ O kalbant apie mitybą, „Nature“ pabrėžia, kad „gyvulinės kilmės maistas, ypač pieno produktai, moterų organizme skatina insulino tipo augimo faktorių. Tai gali paskatinti kiaušinėlių gamybą kiaušidėse, tad atsiranda didesnė tikimybė, kad daugiau jų bus apvaisinta vienu metu.“
Dvynių tarpusavio ryšys užsimezga dar įsčiose. Tyrėjų iš Turino universiteto atlikto tyrimo, kuriame buvo nuodugniai tiriamas dvynių bendravimas įsčiose, duomenimis, „esant daugybiniam nėštumui dvyniai suvokia vienas kito buvimą įsčiose, bendrauja tarpusavyje ir reaguoja vienas į kitą.“
Identiškų dvynių DNR sutampa, bet pirštų atspaudai skiriasi. Identiški dvyniai daug kuo labai panašūs - jie išsivysto iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, kuris po apvaisinimo pasidalija į dvi dalis, jų genetinė kilmė bendra, tad jų DNR nesiskiria. Kai jie gimsta, dauguma tėvų nusprendžia juos rengti vienodai, tad aplinkiniams dar sunkiau juos atskirti. Nors išoriškai jie ir yra panašūs, vienas dalykas skiriasi - jų pirštų atspaudai. Pasaulyje nėra žmonių, kurių pirštų atspaudai būtų vienodi.
Su amžiumi tikimybė susilaukti dvynių didėja. „BabyCenter“ pabrėžia, kad „35 ar daugiau metų sulaukusių moterų organizme gaminasi daugiau folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) nei jaunesnių moterų organizme. FSH kiekvieną mėnesį skatina kiaušinėlio brendimą prieš ovuliaciją, tad moterims, kurių organizme išsiskiria daugiau FSH, vieno ciklo metu gali subręsti daugiau nei vienas kiaušinėlis.“ Tad jei bandote pastoti ir esate vyresnė nei 35 m., gali būti, kad gyvenimas pateiks jums ne vieną, o dvi staigmenas.
Pasiruoškite ankstyvam gimdymui. Dauguma dvynių gimsta anksčiau laiko. Laukiantis vieno vaiko, nėštumo ciklas dažniausiai trunka apie 40 savaičių, bet laukiantis dvynių reikia pasiruošti ankstyvam gimdymui. „BabyCenter“ informuoja: „Gydytojai mano, kad normali nėštumo trukmė besilaukiant dvynių yra 37 savaitės. Vidutiniškai toks nėštumas trunka 36,4 savaitės.“
Moterys, kurios turi dvynius, gali gyventi ilgiau! „Science Daily“ komentuoja Jutos universitete atlikto tyrimo rezultatus: „Lyginant su kitomis motinomis, moterys, turinčios dvynius, gyvena ilgiau, susilaukia daugiau vaikų nei tikimasi, gimdo vaikus trumpesniais intervalais ilgesnį laiką, be to, paskutinio vaiko susilaukia būdamos vyresnės.“ Vis dėlto tyrime pabrėžiama: „…šios išvados nereiškia, kad daugybinis nėštumas teigiamai atsiliepia moterų sveikatai, tiesiog sveikesnės moterys turi didesnę tikimybę pagimdyti dvynius.“