Blusų atsiradimas: nuo mažo kenkėjo iki rimtos problemos

Blusos - tai maži, besparniai, vikriai šokinėjantys vabzdžiai, apaugę spygliukais ir šeriais. Nors jų dydis svyruoja nuo 2 iki 4 milimetrų, o kai kurių rūšių, pavyzdžiui, paukštinių blusų, kūnelis gali siekti iki 8 mm, šie parazitai gali sukelti didelių rūpesčių tiek gyvūnų savininkams, tiek ir žmonėms. Blusos pavojingos yra tuo, kad platina įvairias infekcines bei alergines ligas, o jų pagrindinis maistas yra kraujas. Nors daugelis mano, kad blusos randamos tik gyvūnų kailyje, iš tiesų tik apie 10% blusų populiacijos veisiasi ant gyvūnų, likę 90% - aplinkoje: kilimuose, patalynėje, gyvūnų guoliuose ir grindų plyšiuose.

Blusų gyvenimo ciklas ir plitimas

Blusų vystymosi periodas trunka nuo 25 iki 50 dienų. Patelė padeda kiaušinėlius, iš kurių išsivysto lerva, o ši vėliau virsta į lėliukę. Šis ciklas yra itin svarbus suprantant, kodėl blusų naikinimas yra sudėtingas procesas. Kai blusos patelė padeda kiaušinėlius, jie nuo žmogaus ar gyvūno odos ir kailio gali nukristi visur: ant kilimų, lovų, pagalvių, todėl blusos greitai išplinta. Lervos gyvena ant grindų, baldų, gyvūnų guoliuose, maitindamosi blusų suvirškintu krauju, o vėliau virsta į suaugusias blusas. Suaugusios blusos, pajutusios arti gyvulį ar žmogų, negailestingai puola ant jo ir ima siurbti kraują, taip tęsdamos gyvavimo ciklą ir dėdamos kiaušinėlius.

Blusos turi labai stiprias užpakalines kojas, tad gali nušokti gana toli - apie 40 cm. Tai joms leidžia be vargo rasti maitinimosi šaltinį ir lengvai persikelti iš vienos vietos į kitą, ar tai būtų nuo gyvūno kailio ant drabužių ar odos, ar netgi dideliu atstumu tarp patalpų. Dėl šios priežasties net vienos apvaisintos patelės buvimas namuose gali sukelti didelę žalą ir lemti sparčią blusų populiacijos plitimą.

Pagrindinės blusų rūšys Lietuvoje

Lietuvoje labiausiai paplitusios žmoginės, gyvūninės (kačių, šunų) ir paukštinės blusos.

• Žmoginė blusa ( Pulex irritans ): Šios blusos būna juodos arba juodai rudos spalvos, 1-4 mm ilgio. Jos turi straubliuką, kuriuo praduria odą ir siurbia kraują. Pasisotinusios patelės deda iki 4-8 kiaušinėlių. Nors vadinamos žmoginėmis, jos gali maitintis ir gyvūnų krauju.
• Šuninė blusa ( Ctenocephalides canis ): Jos yra rudai juodos spalvos, prisisiurbusios kraujo atrodo raudonai juodos. Kūnelio ilgis - 1-4 mm. Ant šuninių blusų kūno yra dygliukų, padedančių išsilaikyti ant gyvūno kailio. Šuninės blusos minta ne tik šunų, bet ir kačių, kartais - žmonių krauju.
• Katininė blusa ( Ctenocephalides felis ): Tai populiariausia blusų rūšis, kuri gali užpulti ne tik kates, bet ir šunis. Jos yra kiek smulkesnės, iki 2-3 mm ilgio, šonai - plokštesni nei kitų blusų. Katininės blusos veisiasi ir subręsta kačių guoliuose. Viena tokia blusa gali padėti iki 20-30 kiaušinėlių per dieną.
• Paukštinė blusa: Jos yra rusvos (gelsvos) spalvos, kūnelis gali būti stambesnis nei kitų rūšių blusų, t. y., iki 8 mm. Šios blusos dažnai randamos paukščių lizduose, tačiau gali užpulti ir kitus gyvūnus bei žmones.

Blusų dydis yra nuo 0,5 mm iki 5 mm, tačiau dažniausiai sutinkamos blusos yra 2-4 mm ilgio.

Kaip blusos patenka į namus?

Blusos sparčiai plinta ir dauginasi tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Net jei jūsų namuose vyrauja švara ir tvarka, tačiau turite naminių gyvūnų, kurie išeina į lauką, atsiranda tikimybė, kad ir jūsų namuose atsiras blusų. Juos gali parnešti jūsų gyvūnas, kontaktuodamas su kitais gyvūnais ar jau užsikrėtusiais graužikais. Ypač didelį vaidmenį blusų platinime atlieka benamės katės, kurių gyvenamųjų namų kiemuose su kiekvienais metais vis daugėja. Daugiau nei 30% blusų nešėjų laikomos būtent benamės katės.

Taip pat, vėstant orams, ne tik benamės katės, bet ir blusas platinantys graužikai (pelės, žiurkės ir kt.) intensyviau ieško prieglobsčio, dažniausiai apsigyvendami rūsiuose. Tai tampa dar viena priežastimi, kodėl blusų randama ne tik namuose, kur laikomi gyvūnai, bet ir vaikų darželiuose, gamybinėse patalpose bei viešuosiuose tualetuose, rūsiuose ir sandėliukuose. Kartais žmonės nepagalvoja, kad maitindami benamius gyvūnus ar tiesiog glostydami juos, sau sukelia grėsmę parsinešdami blusas į namus. Net ir vienas apsilankymas rūsyje, sandėliuke ar smėlio dėžėje, kurioje lankėsi benamė katė, gali lemti blusų parnešimą į namus.

Blusų keliamas pavojus ir ligos

Blusos - tai ne tik nemalonus niežulys, bet ir rimtas pavojus sveikatai. Jos platina įvairias infekcines bei alergines ligas. Blusų įkandimai alina nervų sistemą, sukelia alergijas. Įgėlimo vietoje susiformuoja guzelis, oda parausta, vargina stiprus niežėjimas, kartais aplink įkandimo vietą atsiranda raudonos spalvos apskritimas. Dėl stipraus kasymosi gali būti įnešta antrinė infekcija.

Blusos yra viena iš pagrindinių tuliaremijos, listeriozės, vidurių šiltinės, endeminės žiurkių dėmėtosios šiltinės, maro ir kačių įdrėskimo ligos ( Bartoneliozė) priežasčių. Ypač pavojinga tai, kad blusų platinamomis ligomis dažniausiai serga vaikai, kurie pasižymi dideliu judrumu ir smalsumu, todėl sunkiau išvengti kontakto su benamiais gyvūnais ar užsikrėstomis aplinkomis.

Kaip kovoti su blusomis?

Blusų naikinimas yra sunkus darbas, reikalaujantis kantrybės ir kompleksinio požiūrio. Dažnai namų sąlygomis jas išnaikinti visiškai būna sudėtinga, o naminės priemonės būna trumpalaikės bei neefektyvios.

1. Gyvūnų priežiūra:

• Specialios priemonės: Naudokite naminiams gyvūnams specialius antkaklius nuo blusų arba specialius veterinarinius lašelius. Prieš naudodami bet kokias priemones, pasitarkite su veterinaru, kuris galės patarti, kas labiausiai tiks jūsų augintiniui, atsižvelgiant į jo svorį, amžių ir sveikatos būklę. Yra priemonių, kurios veikia blusas visose stadijose - nuo kiaušinėlių iki suaugusių vabzdžių.
• Reguliari higiena: Reguliariai maudykite ir šukuokite augintinius. Naudokite šukas su itin tankiais dantukais, ypač atkreipdami dėmesį į kaklo sritį ir uodegą. Šukuoti gyvūną geriausia lauke, kad blusos ir jų kiaušinėliai dar labiau neišplistų po namus.
• Gyvūnų guolių priežiūra: Gyvūnų guolius, kilimėlius reguliariai siurbkite ir plaukite bent kartą per mėnesį karštu (virš 50 °C) vandeniu.

2. Namų aplinkos valymas:

• Reguliarus siurbimas: Dažnai siurbkite patalpas, ypatingą dėmesį skirdami kilimams, plyšiams medinėse grindyse, minkštiems baldams, gyvūnų guoliams ir kitoms vietoms, kuriose augintiniai praleidžia daug laiko. Siurbimas padeda sumažinti blusų ir jų kiaušinėlių kiekį.
• Karštas plovimas ir garinimas: Grindis, kilimus, baldus valykite karštais garais arba karštu, bent 50-60 °C temperatūros vandeniu. Tai padeda naikinti blusų lervas ir suaugusias blusas.
• Patalynės skalbimas: Patalynę, gyvūnų guolius, kilimus, drabužius ir kitus tekstilės gaminius skalbkite aukštesnėje nei 50 °C temperatūroje.
• Tinkamų priemonių naudojimas: Jei įprasto siurbimo nepakanka, kilimus, gyvūno guolį, kilimėlį galite pabarstyti druska arba sodos milteliais. Tiek druska, tiek soda skatina blusų džiūvimą. Po paros druskos ir sodos likučius išsiurbkite dulkių siurbliu.
• Insekticidų naudojimas: Esant dideliam užkrėstumui, ypač rekomenduojama naudoti specialius insekticidus. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad ne visus preparatus galima purkšti ant gyvūno kailio, nes nuo jo palaižęs insekticido, gyvūnas gali apsinuodyti. Insekticidai parenkami ir naudojami atsižvelgiant į patalpų pobūdį ir kenkėjų gausumą.

3. Bendradarbiavimas su kaimynais ir profesionalai:

• Informavimas: Pastebėjus blusas laiptinėje ar bendro naudojimo rūsiuose, būtinai informuokite bendrijos pirmininką ar kitus gyventojus. Blusų naikinimas turi būti kompleksinis ir apimti visas užkrėstas patalpas, todėl bendradarbiavimas su kaimynais yra būtinas.
• Profesionali pagalba: Jei blusų savarankiškai išnaikinti nepavyksta arba norite užtikrinti ilgalaikį rezultatą, kreipkitės į profesionalus. Kenkėjų kontrolės specialistai turi reikiamas žinias, patirtį ir profesionalią įrangą, kad efektyviai ir saugiai išnaikintų blusas, atlikdami valymo bei dezinfekcijos paslaugas. Jie geba įvertinti situaciją, parinkti tinkamiausias priemones ir užtikrinti, kad bus sunaikinti ne tik suaugę vabzdžiai, bet ir jų kiaušinėliai bei lervos.

Nors blusos gali tūnoti sunkiai prieinamuose plyšeliuose ir sulaukusios tinkamų sąlygų išsivystyti į suaugusias blusas, kompleksinis kovos metodas, apimantis gyvūnų priežiūrą, kruopštų namų tvarkymą ir, esant reikalui, profesionalų įsikišimą, yra efektyviausias būdas atsikratyti šių kenkėjų ir užtikrinti sveikesnę bei saugesnę aplinką.

tags: #dove #nascono #le #cimici