Bormidos Upės Kilmė: Nuo Italijos Kaimelio Iki Lietuvos Sakralinės Upės

Nors pirminė užklausa mini Bormidos upės kilmę, pateikta informacija apima dvi skirtingas geografines ir kultūrines erdves: Italijos Ligūrijos regione esančią Bormidos savivaldybę ir Lietuvos rytų Lietuvoje tekančią Šventosios upę. Šiame straipsnyje siekiama išskleisti informaciją apie abi šias vietoves, atskleidžiant jų istoriją, geografines ypatybes ir galimus ryšius ar skirtumus, kurie gali kilti iš pavadinimų panašumo ar informacijos sutapimo.

Bormida, Italija: Kaimelio Gyvybės Ieškojimas

Bormida yra nedidelė, itin kaimiška savivaldybė, įsikūrusi Italijos šiaurės vakarų regione - Ligūrijoje, Savonos provincijoje. Ši vietovė, kurioje gyvena vos 453 žmonės ir kuri užima 22,4 kvadratinių kilometrų plotą, priklauso „Comunità Montana Alta Val Bormida“ (Aukštutinio Bormidos slėnio kalnų bendruomenė). Bormidos kaimelis yra maždaug už 20 kilometrų į vakarus nuo Savonos (tiesia linija), įsikūręs aukštutiniame Bormidos slėnyje tarp aukštų kalnų viršukalnių - Settepani (1386 metrų aukštyje) ir Ronco di Maglio (1108 metrų aukštyje).

Aukštutinis Bormidos slėnis su kalnais

Manoma, kad Bormida savo istoriją pradėjo viduramžiais. 1713 metais, po Ispanijos kariuomenės dominavimo laikotarpio, Bormida pateko į Genujaus Respublikos jurisdikciją. Vietinėje San Džordžo parapinėje bažnyčioje, kurios statybos metai siekia 1200-uosius, galima rasti vertingų freskų ir medinę Madonos skulptūrą, priskiriamą skulptoriui Antonui Marijai Maragliano. Įdomus statinys yra „La Ferriera“ („Geležies dirbtuvės“) rūmai, apsupti didelio ir patrauklaus parko. Vietos ekonomikos pagrindą sudaro medienos pramonė ir žemės ūkis. Bormida yra įsikūrusi prie provincijos kelio SP 339 di Cengio, jungiančio Čenđiją su Kortemilija.

Didelį dėmesį Bormida sulaukė 2017 metų gegužę, kai tuometinis meras Daniele Galliano paskelbė iniciatyvą, kurios tikslas - pritraukti daugiau gyventojų į kaimelį. Ši iniciatyva, kurios metu naujakuriams buvo siūloma 2000 eurų, sulaukė tarptautinio atgarsio, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tikrosios sąlygos buvo sudėtingesnės, nei iš pradžių atrodė, ir ne visi galėjo pasinaudoti šia finansine paskata. Ši istorija atspindi daugelio mažų, atokių Italijos kaimelių, susiduriančių su gyventojų senėjimu ir mažėjimu, iššūkius.

Šventoji, Lietuva: Sakralinė Upė Rytų Lietuvoje

Lietuvos kontekste, pateikta informacija apibūdina Šventąją - vieną didžiausių Neries intakų, priklausantį Nemuno baseinui. Tai svarbi upė Rytų Lietuvoje, kurios ištakos slypi Ignalinos rajone, Gražutės regioniniame parke, Dūkšto ežere. Šis ežeras yra maždaug 5 kilometrai į šiaurę nuo Dūkšto miesto.

Aukštupyje Šventoji prateka daugybę ežerų: Luodį, Luodykštį, Asavą, Ūpartą, o vėliau - Antalieptės tvenkinį, kuris susidarė buvusioje ežerų grupėje. Toliau ji teka per Sartų, Rašų ir Paštį ežerus. Visas šis ežeringas Šventosios aukštupys yra Ignalinos, Zarasų ir Rokiškio rajonuose. Po ežeringosios dalies upė pasuka į pietvakarius, vingiuodama per lygesnį kraštovaizdį. Ji prateka Utenos, Anykščių, Ukmergės ir Jonavos rajonus.

Šventosios upės aukštupys su ežerais

Upės slėnio plotis aukštupyje svyruoja nuo 400 iki 700 metrų, vidurupyje jis išsiplečia iki 400-900 metrų, o žemupyje pasiekia apie 1 kilometrą. Vagos plotis iki Paščio ežero yra 20-40 metrų, tarp Paščio ežero ir Virintos žiočių - 40-50 metrų, o toliau tiesiogiai į Neries žiotis - 60-80 metrų. Vyraujantis vagos gylis siekia apie 1,5 metro. Vidutinis upės nuolydis yra 51 cm/km, tačiau tarp ežerų šis rodiklis labai skiriasi. Nuo pat ištakų iki Dūkšto ežero vagos ruožas yra sureguliuotas.

Šventosios baseinas yra gana didelis - 6888,8 km², iš kurių 88,1 km² tenka Latvijai. Baseino forma driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius ir apima ežeringas Zarasų, Utenos, Molėtų aukštumas (sudarančias 25% baseino ploto), Svėdasų ir Širvintų plynaukštes (54%) bei dalį Vidurio Lietuvos žemumos (21%). Baseinas yra asimetriškas, jo kairioji dalis yra platesnė už dešiniąją. Miškai užima 10% baseino teritorijos, pelkės - 9%, o ežerai - 3%.

Upės maitinimas yra mišrus: trečdalį bendro nuotėkio sudaro požeminis vanduo, o likusią dalį - lietaus ir sniego tirpsmo vandenys. Šventosios srovės greitis yra 0,2-0,5 m/s. Metinė vandens lygio svyravimų amplitudė aukštupyje siekia 1,3 metro, o žemupyje gali išaugti iki 5,3 metro.

Šventoji yra patvenkta ties Antaliepte (211 km nuo žiočių, kur susidarė Antalieptės marios) ir Kavarsku (69 km nuo žiočių, kur yra Kavarsko tvenkinys). Ties Kavarsku Šventoji 12 kilometrų Šventosios-Nevėžio kanalu sujungta su Nevėžiu. Iki 2000 metų iš Kavarsko tvenkinio vanduo buvo perpumpuojamas į Nevėžio baseiną. Vandens matavimo stotys veikia Anykščiuose ir Ukmergėje, kur matuojamas vandens lygis, temperatūra ir debitas.

Šventosios upės vingis

Šventosios baseinas gyvenamas nuo seno. Manoma, kad būtent čia pradėjo formuotis Lietuvos valstybė (žr. Voruta). Upės pavadinimas, kaip teigiama, atspindi jos sakralinę reikšmę senajame lietuvių tikėjime, kilusį iš žodžio „šventas“. Nors galimai pirminė žodžio „šventas“ reikšmė galėjo būti „šviesus“. Šventoji minima Šventupės vardu (Swyntoppe) jau XIV amžiuje. Upės pakrantės yra vaizdingos, ypač ties Mikieriais, kur upė sudaro gražius kilpas. Dėl vandeningos ir sraunios vagos, Šventoji yra tinkama vandens turizmui. Ruožas nuo Jaros žiočių iki Pelyšos žiočių yra paskelbtas Šventosios kraštovaizdžio draustiniu.

Prie Šventosios upės

Pavadinimųpanašumas ir Geografiniai Kontrastai

Akivaizdu, kad Bormida Italijoje ir Šventoji Lietuvoje yra visiškai skirtingos geografinės vietovės, turinčios skirtingą istoriją ir kultūrinį kontekstą. Bormida yra mažas kalnuotame regione įsikūręs kaimelis, kovojantis su demografiniais iššūkiais. Tuo tarpu Šventoji yra didelė, ežeringa upė su ilga istorija ir sakraline reikšme, tekanti per tankiai apgyvendintą ir istoriškai svarbią Lietuvos dalį.

Pavadinimų panašumas tarp „Bormida“ ir „Šventoji“ (kurio reikšmė siejama su „šventas“) yra tik atsitiktinis ir neturi jokio tiesioginio ryšio. „Bormida“ kilmė, greičiausiai, yra susijusi su vietine Italijos kalba ar ankstesnių gyventojų, galbūt keltų ar ligūrų, kalba, ir nėra siejama su sakralumu. Šis pavadinimų sutapimas yra tik lingvistinis kuriozumas, pabrėžiantis kalbų įvairovę ir skirtingas vietovių kilmes pasaulyje. Straipsnyje pateikta informacija apie Bormidą Italijoje yra siejama su šia Italijos savivaldybe, o visa kita informacija - su Lietuvos upės Šventosios kilme, geografija ir reikšme.

tags: #dove #nasce #il #fiume #bormida