Kelionė į antrojo vaikelio laukimą: kiek laiko užtrunka pastoti?

Dauguma porų, svajojančių apie šeimos pagausėjimą, tikisi, kad pastojimas įvyks greitai ir lengvai. Tačiau realybė gali būti kitokia - kartais tai užtrunka mėnesius, o kartais ir ilgiau. Šis straipsnis gilinsis į tai, kiek laiko paprastai užtrunka pastoti su antruoju vaiku, kokie veiksniai gali turėti įtakos šiam procesui ir ką galima padaryti, siekiant padidinti tikimybę. Nors dauguma porų pastoja per tris mėnesius, svarbu suprasti individualius skirtumus ir galimus iššūkius.

Statistika ir tikimybės: ką sako skaičiai?

Nors kiekviena pora yra unikali, statistika gali suteikti bendrą supratimą apie pastojimo laikotarpį. Didžioji dauguma porų pastoja per pirmuosius metus bandymų. Konkrečiau:

• 30 procentų porų pastoja pirmojo ciklo metu (1 mėnuo).
• 59 procentai pastoja trijų ciklų laikotarpyje (3 mėnesiai).
• 80 procentų pastoja šešių ciklų laikotarpyje (6 mėnesiai).
• 85 procentai pastoja dvylikos ciklų laikotarpyje (vieneri metai).
• 91 procentas pastoja 36 ciklų laikotarpyje (3 metai).
• Nuo 93 iki 95 procentų pastoja 48 ciklų laikotarpyje (4 metai).

Šie skaičiai rodo, kad didžioji dauguma porų, bandydamos pastoti, sulaukia sėkmės per pirmuosius metus. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tai yra vidurkiai, o individuali patirtis gali skirtis.

Veiksniai, turintys įtakos pastojimo laikui

Nors statistika pateikia bendrą vaizdą, daugybė veiksnių gali turėti įtakos tam, kiek laiko užtruks pastoti su antruoju vaiku. Kai kurie iš jų yra susiję su fizine sveikata, kiti - su gyvenimo būdu ir amžiumi.

Amžius ir vaisingumas

Amžius yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos vaisingumui. Kuo vyresni esate, tuo sunkiau gali būti užmegzti naują gyvybę. Po vienerių metų bandymų maždaug 86 procentai sveikų dvidešimtmečių moterų pastoja. Šis skaičius nukrenta 36 procentais kalbant apie sveikas vaisingas moteris jų ankstyvais 40 -aisiais. Vidutiniškai moterų vaisingumas pasiekia viršūnę tarp 24 ir 30 -ties metų. Nors senstant sunkiau pastoti, daugelis sveikų moterų sėkmingai tampa nėščiomis ir būdamos 40 -ties.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į amžiaus ribą, kurią nurodo specialistai: jei jums 35-eri ar daugiau, laikas tampa dar brangesnis ir susidūrus su nesėkmėmis pastojant, reikėtų kuo skubiau kreiptis pagalbos. Tokio amžiaus poroms pas vaisingumo specialistą patartina apsilankyti praėjus šešiems mėnesiams po nesėkmingų bandymų.

Gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai

Žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ar nesubalansuota mityba, gali neigiamai paveikti vaisingumą. Rūkymas gali sumažinti spermatozoidų judrumą ir kokybę vyrams, o moterims sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Per didelis alkoholio vartojimas taip pat neigiamai veikia reprodukcinę sveikatą.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į svorį. Tiek antsvoris, tiek per didelis svoris gali turėti įtakos vaisingumui. Svorio korekcija, siekiant palaikyti sveiką kūno masės indeksą, gali padidinti pastojimo galimybes.

Sveikatos būklė ir nevaisingumo sutrikimai

Kai kurios sveikatos būklės ir sutrikimai gali apsunkinti pastojimą. Tai gali būti:

• Hormoniniai sutrikimai: Pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) moterims ar testosterono trūkumas vyrams.
• Endometriozė: Gimdos gleivinės augimas už gimdos ribų gali sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą ar kiaušialąstės įsitvirtinimą.
• Infekcijos: Kai kurios lytiniu keliu plintančios infekcijos gali pažeisti reprodukcinius organus.
• Ankstesnės operacijos ar gydymas: Ginekologinės operacijos, chemoterapija ar radioterapija gali turėti įtakos vaisingumui.
• Lėtinės ligos: Cukrinis diabetas, skydliaukės veiklos sutrikimai ar lėtinė hipertenzija gali paveikti reprodukcinę sveikatą.

Diagnozė „nevaisingumas“ paprastai reiškia vienerius metus bandymų be pasisekimo. Jei bandote pastoti jau metus laiko be jokių sėkmės požymių, patartina apsilankyti pas vaisingumo specialistą. Gali būti, kad ir toliau bandydami pastosite, tačiau atsarga gėdos nedaro, gal visai to nežinodami turite su vaisingumu susijusių problemų.

Apie 90 procentų porų pastoja natūraliu būdu. Likę 10 procentų turi nevaisingumo sutrikimų. Dauguma porų veikiausiai pastotų natūraliai, jei nepritrūktų kantrybės ir bandytų ilgiau, bet pastoti norima kuo greičiau ir kreipiamasi į specialistus.

Kaip padidinti tikimybę pastoti greičiau?

Laimei, yra keletas būdų, kaip galima padidinti tikimybę pastoti greičiau. Šie patarimai apima tiek fizinės, tiek emocinės būklės gerinimą.

Ovuliacijos ir vaisingų dienų nustatymas

Svarbiausia pastojimo sąlyga yra seksas per vaisingas dienas, todėl reikia išmokti kuo tiksliau nustatyti tikėtiną ovuliacijos dieną. Moteris gali pastoti tik vaisingomis mėnesinio ciklo dienomis. Kadangi spermatozoidai išlieka gyvybingi iki 72 val., o kiaušinėlis - ne ilgiau kaip 24 val. Todėl geriausias metas mylėtis yra dvi - trys dienos prieš ovuliaciją ir jos metu.

Yra keletas požymių, pagal kuriuos galima nustatyti ovuliacijos datą ir vaisingas dienas:

• Bazalinė kūno temperatūra (BKT): Iškart po ovuliacijos BKT pakyla apytiksliai puse laipsnio. BKT matuojama rytais dar gulint lovoje, po liežuviu, makštyje ar išangėje.
• Gimdos kaklelio gleivės: Ciklo metu makšties išskyrų tekstūra ir kiekis keičiasi. Vaisingų dienų metu jos tampa skaidrios, slidžios ir tąsios - panašios į kiaušinio baltymą.
• Ovuliacijos testai: Šių testų, kurių yra vaistinėse, privalumas - jie parodo, ar organizme padidėjo LH (liuteinizuojančio hormono) kiekis, kuris paskatina subrendusį kiaušinėlį išsiveržti iš folikulo. Jie jus perspėja apie artėjančią ovuliaciją prieš 1-2 dienas.

Jei jūsų mėnesinės yra nereguliarios, ovuliacijos testai yra vienas iš efektyviausių namie prieinamų priemonių, tačiau ir jie nurodo ovuliacijos laiko tikslumą su 24-72 valandų paklaida. Bazinės kūno temperatūros matavimas ir gleivių vertinimas yra dar mažiau patikimi metodai.

Seksualinis aktyvumas

Mylėkitės mažiausiai kas 3 dienas, o idealiausia - reguliariai, du tris kartus per savaitę. Tai užtikrina, kad lytiniai santykiai pasitaikys ir per vaisingas dienas. Kai kurie pataria rinktis misionieriaus pozą, tačiau nėra įrodymų, kad tam tikra poza padeda spermai greičiau pasiekti gimdos kaklelį. Tačiau žinokite, kad poza, kai moteris yra ant partnerio, nėra pati geriausia poza pastojimui, nes gravitacija nepadeda spermai pasiekti trokštamo tikslo. Patariama po lytinio akto po sėdyne pasikišti nedidelę pagalvę, kad pakeltumėte klubus ir padėtumėte nukreipti spermą teisinga linkme. Pabūkite taip apie 20-30 minučių.

Pasiruošimas nėštumui ir sveikas gyvenimo būdas

Jūsų bendra ir reprodukcinė sveikata svarbios vaisingumui, todėl prieš pastojant vertėtų pasitikrinti sveikatą.

• Mityba: Sveika mityba padeda vaisingumui. Mažai kalorijų turinčios dietos tikrai padės jums atsikratyti svorio, tačiau jos gali paveikti vaisingumą, tad norėdama pastoti, prieš porą mėnesių atsisakykite bet kokių mitybos suvaržymų. Per daug cukraus padidina adrenalino gamybą, kuris neutralizuoja progesteroną, paruošiantį gimdą nėštumui. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą folio rūgšties, vitamino D, geležies ir omega-3 riebalų rūgščių kiekį.
• Pieno produktai ir kava: Kava, alkoholis ir tabakas taip pat neigiamai veikia vaisingumą. Rekomenduojama riboti kavos vartojimą - trys-keturi kavos puodeliai per dieną gali mažinti vaisingumą, o penki - kelti persileidimo riziką. Devynis mėnesius prieš pastojant ir nėštumo metu patariama visai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus, bet ne per intensyvus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą.
• Svorio korekcija: Jeigu moteriai yra nustatytas nutukimas (KMI ≥ 30 kg/m²), rekomenduojama koreguoti svorį, kadangi tai didina normalios ovuliacijos ir pastojimo galimybes. Jeigu nustatomas nepakankamas kūno svoris (KMI < 19 kg/m²), patariama svorio priaugti, ypač jei yra mėnesinių ciklo sutrikimų.
• Priešlaikinis nėštumas ir žindymas: Kai šeimoje gimsta kūdikis, jau norisi ir antro. Pavyzdžiui, jei mažyliui - 7 mėnesiai, jis dar maitinamas krūtimi, o pora jau nori antro vaikiuko, nors mėnesinės dar neprasidėjo. Moteris gali pastoti net ir maitindama krūtimi. Tačiau kyla klausimas, ar pati moteris jau pasirengusi nutraukti maitinimą savo pienu, kad prasidėtų ovuliacija? Jeigu iki 6 mėnesių sėkmingai maitinote krūtimi, tai dabar galbūt sumažinkite žindymo dažnumą ir pereikite prie mišinukų. Bet visgi verta prisiminti, kad toks skubotas antras nėštumas gali turėti įtakos jūsų sveikatai. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja bent 24 mėnesių pertrauką iki pastojimo po gimdymo, tačiau tyrimai, apimantys duomenis iš dideles pajamas turinčių šalių, teigia, kad optimalus tarpas tarp nėštumų gali būti 12-24 mėnesių. Jei moteris prieš tai patyrė persileidimą ar abortą, pastoti reikėtų ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Jei prieš tai moteriai gimdant buvo atlikta cezario pjūvio operacija (CPO), tarpas tarp nėštumų po CPO turėtų būti ne mažesnis kaip 6-8 mėnesiai, idealu bent 18 mėnesių ir daugiau.

Streso valdymas

Stresas, nerimas ir „nesėkmės” baimė yra vienodai svarios priežastys, sukeliančios pastojimo problemas. Atsipalaiduokite ir leiskite gamtai veikti pačiai. Kai moterys bando kontroliuoti visą procesą, apskaičiuodama vaisingas dienas, versdama jų metu partnerį turėti lytinius santykius ir ne po vieną kartą, tada jos patiria stresą. Padidėjusi vyro ir moters įtampa mažina vaisingumą. Todėl svarbu džiaugtis šiuo gyvenimo tarpsniu, kai planuojamas naujos gyvybės prasidėjimas.

Kada kreiptis į specialistus?

Jei jums 35-eri ar daugiau, ir nesiseka pastoti šešis mėnesius, patariama kreiptis į vaisingumo specialistą. Jei esate jaunesnė nei 35-erių ir nesugebate pastoti per vienerius metus reguliarių bandymų, taip pat reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

Ginekologinės konsultacijos metu aptariama moters sveikata keliais aspektais: ginekologinė ir bendroji sveikata, taip pat veiksniai, galintys turėti įtakos vaisingumui. Vertinama ginekologinė sveikata, sužinoma, ar pacientė turi kokių ginekologinių skundų, kokiomis ligomis sirgo anksčiau, ar buvo atliktos operacijos, ar taikomas gydymas, ar atlikti profilaktiniai tyrimai, kokios ankstesnių nėštumų baigtys, ligos per nėštumus, kaip moteris saugojosi nuo nepageidaujamo nėštumo. Taip pat vertinama bendroji sveikatos būklė, atkreipiamas dėmesys į tokias ligas, kurios gali turėti įtakos vaisingumui, kaip cukrinis diabetas, lėtinė hipertenzija, skydliaukės patologija ir kt.

Konsultacijos metu gali būti paskirti papildomi vaistai, pavyzdžiui, esant antifosfolipidiniam sindromui, skiriami kraujo krešumą veikiantys vaistai. Vertinama, kokiomis infekcinėmis ligomis moteris sirgusi - ypač vėjaraupiais ir raudonuke. Taip pat vertinamas kūno masės indeksas (KMI), ar nėra nutukimo, ar nepakankamo svorio. Kalbamasi apie mitybos įpročius, žalingus įpročius, aptariami papildų vartojimas, darbo sąlygos.

Dažniausiai į tokias konsultacijas ateina moterys, kurios planuoja pirmąjį savo nėštumą. Tačiau ir antrojo ar trečiojo vaiko norinčios susilaukti moterys turėtų apsilankyti, ypač jei tarp nėštumų yra didelis laiko tarpas, nes per tą laiką gali būti atsiradusios naujos rekomendacijos.

Išvada

Pastojimas su antruoju vaiku, kaip ir su pirmuoju, yra individualus procesas. Nors didžioji dauguma porų pastoja per pirmuosius metus, svarbu žinoti, kad amžius, gyvenimo būdas, sveikatos būklė ir kiti veiksniai gali turėti įtakos. Laiku kreipiantis į specialistus, atliekant reikiamus tyrimus ir siekiant sveiko gyvenimo būdo, galima padidinti tikimybę greičiau sulaukti šeimos pagausėjimo. Svarbiausia - išlikti ramiems, mėgautis šiuo laikotarpiu ir pasitikėti savo kūnu bei medicinos mokslo galimybėmis.

tags: #dopo #quanto #siete #rimaste #incinta #del