Nėštumas - tai ypatingas ir džiaugsmingas metas moters gyvenime, tačiau kartu ir metas, reikalaujantis ypatingo dėmesio savo sveikatai, mitybai ir gyvenimo būdui. Tinkama nėščiųjų priežiūra, vadinama antenataline priežiūra, yra itin svarbi siekiant užtikrinti optimalią motinos ir vaisiaus sveikatą, išvengti galimų komplikacijų ir užtikrinti gerą psichologinę moters savijautą. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius nėštumo aspektus: nuo medicininės priežiūros iki mitybos, fizinio aktyvumo ir emocinės būklės.
Medicininė priežiūra nėštumo metu
Jei nėštumas yra mažai rizikingas, nėščiąją prižiūrėti gali akušeris ar šeimos gydytojas. Pirmą kartą pas specialistą rekomenduojama atvykti kuo anksčiau, ypač pirmuoju nėštumo laikotarpiu (iki 13 savaitės).
Pirmasis trimestras (iki 13 savaitės): Šiuo laikotarpiu svarbu kuo greičiau užsiregistruoti pas savo gydytoją.
Antrasis trimestras (14-28 savaitės): Šiuo laikotarpiu vizitai pas specialistą numatomi du kartus, o esant indikacijų - dažniau. Jums bus matuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS), imami šlapimo tyrimai. Nuo 24 savaitės bus nustatomas gimdos dugno aukštis ir vertinamas vaisiaus širdies ritmas. 18+0-20+0 savaitę atliekamas ultragarsinis tyrimas vaisiaus vystymuisi įvertinti. 24-28 savaitę atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys. Jei Jūsų RhD faktorius neigiamas, 27-28 savaitę bus paimta kraujo RhD antikūnams nustatyti.
Trečiasis trimestras (nuo 29 savaitės): Šiuo laikotarpiu vizitai pas specialistą numatomi 2-3 kartus per savaitę, o esant indikacijų - dažniau. Suėjus 41 nėštumo savaitei, taip pat būtinas vizitas pas gydytoją.
Nėščiosios tiriamos ant ginekologinės kėdės ir (ar) imamas makšties tepinėlis tik esant specialių indikacijų (pvz., įtariama, kad teka vaisiaus vandenys) ar atsiradus pokyčių (niežuliui, kraujavimui ir pan.). Visoms nėščiosioms atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, sifilio, hepatito B ir ŽIV (jei moteris neprieštarauja). Ištyrimas dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės visoms nėščiosioms nerekomenduojamas; jis atliekamas, jei atsiranda minėtoms ligoms būdingų simptomų.
Kasdien skaičiuoti vaisiaus judesių, jei vaisius auga ir vystosi normaliai, nereikia. Atliekami nustatytu laiku (11+0-13+6 sav. ir 18+0-20+6 savaitę) ultragarsiniai tyrimai yra labai svarbūs, vertinant nėštumo laiką, vaisiaus raidą, daugiavaisį nėštumą. Ultragarsas nėra žalingas nei vaisiui, nei nėščiajai. Papildomi tyrimai ultragarsu atliekami tik esant indikacijų.
1812 metais vokiečių mokslininkas Franzas Karlas Nägele sukūrė formulę gimdymo termino skaičiavimui, kuri naudojama iki šiol. Skaičiuojant gimdymo terminą, svarbu žinoti paskutinių menstruacijų pirmąją kalendorinę dieną, prie jos pridėti 7 dienas bei atimti 3 mėnesius (jeigu menstruacijų ciklas trunka 28 dienas). Taip apskaičiuojama numatoma gimdymo diena. Priklausomai nuo reguliaraus menstruacijų ciklo trukmės, ši formulė atitinkamai koreguojama. Nėštumo trukmė visada skaičiuojama savaitėmis. Žmogaus nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Reali trukmė - trumpesnė, nes ovuliacija, kurios metu moters organizme apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėm vėliau, nei paskutinių menstruacijų pradžia. Dažnai moterys nežino tikslaus ovuliacijos ir galimo pastojimo laiko, todėl visame pasaulyje nėštumo trukmė skaičiuojama pagal šią formulę, kuri yra pakankamai tiksli, kad gydytojai akušeriai ginekologai ir akušeriai galėtų ja vadovautis kliniciniame darbe. Remiantis nustatyta nėštumo trukme, paskiriamas būtinų tyrimų laikas. Priešlaikiniu gimdymas laikomas tada, kai naujagimis gimsta anksčiau nei 37 savaitę. Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino. Tikrieji gimdymo pradžios simptomai - reguliarūs gimdos susitraukimai (sąrėmiai). Gimdymo pradžia nustatoma vertinant pokyčius gimdos kaklelyje, kai dėl reguliarių susitraukimų jis pradeda atsiverti. Artėjantį gimdymą taip pat gali išduoti nereguliarūs ir reti gimdos susitraukimai, vaisiaus vandenų nutekėjimas, kuris nebūtinai yra gimdymo pradžios požymis. Kiekvienai nėščiajai gimdymas prasideda individualiai. Taip pat į Gimdymo skyrių reikėtų atvykti nutekėjus vaisiaus vandenims. Nors vaisiaus vandenų nutekėjimas nebūtinai gali reikšti gimdymo pradžią, tai yra būklė, dėl kurios gydytojams akušeriams ginekologams reikia įvertinti situaciją ir spręsti, ką daryti toliau. Kartais, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimda pradeda reguliariai susitraukinėti ir prasideda gimdymas. Nėščiosioms reikėtų turėti asmens dokumentą ir nėščiosios kortelę, kurioje surašyti atlikti tyrimai ir gydytojų rekomendacijos bei išvados. Be šių dokumentų reikėtų pasiimti asmens higienos reikmenis, pavyzdžiui, dantų šepetėlį, chalatą, pižamą ir įklotus. Žinant apytikslį naujagimio svorį, rekomenduojama įsidėti ir drabužių, skirtų naujagimiui, sauskelnių. Rekomenduojama, kad gimdymo metu šalia nėščiosios būtų jai artimas žmogus, kad moteris jaustųsi kuo komfortiškiau ir jaustų mažesnį stresą. Remiantis moksliniais duomenimis, artimo žmogaus dalyvavimas gimdyme pagerina moters savijautą, sumažina nuskausminamųjų vaistų poreikį. Svarbu, kad žmogus, kuris dalyvaus gimdyme, galėtų padėti ir rūpintųsi nėščiosios savijauta ir poreikiais. Skaičiuojant gimdymo datą, svarbu atsižvelgti ne tik į paskutinio menstruacijų ciklo pirmąją dieną, bet ir į kitus veiksnius. Pavyzdžiui, atlikus pagalbinį apvaisinimą, skaičiuojant gimdymo terminą, atsižvelgiama į embriono įsodinimo laiką, todėl ši skaičiuoklė keičiasi. Anksti atlikus ultragarsinį tyrimą, jis gana tiksliai parodo tikrąjį nėštumo laiką, todėl kartais nėštumo terminas skaičiuojamas būtent pagal šį tyrimą. Žinant gimdymo terminą (po atlikto pagalbinio apvaisinimo) ir jei nėštumas nekomplikuotas, vaisius vystosi gerai, jis aktyvus, o jo vandenų kiekis pakankamas, tai nėštumas gali tęstis savaitę ar net ilgiau po numatytos gimdymo datos.
Mityba nėštumo metu
Nėščiosios mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Tai atitinka maždaug 350 g jogurto arba 100 g duonos, arba bananą, kriaušę ir obuolį.
Termiškai neapdorotų (t. y. žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių reikėtų vengti, nes jose ar ant jų esantys mikrobai (pvz., salmonelės, toksoplazmos, listerijos) gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį. Prie nerekomenduojamų produktų priskiriama saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas. Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes jose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų, neigiamai veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi. Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui.
Nepatariama dieta, kai nėščioji griežtai riboja mitybą. Jeigu besivystantis vaisius gauna per mažai maisto medžiagų, sutrinka jo raida. Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių. Dideli vitamino A kiekiai nepalankiai veikia vaisiaus raidą, todėl reikėtų vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 µg šio vitamino, kepenų produktų, pašteto. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama. Pirmenybę teikti negazuotam vandeniui.
Vengti kavos: kavoje esantis kofeinas mažina geležies pasisavinimą, todėl produktų, kuriuose yra kofeino, rekomenduojama vartoti ne valgio metu. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.
Fizinis aktyvumas ir poilsis
Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo ir gimdymo metu dubens dugno raumenys yra labai stipriai įtempiami. Kuo ilgiau trunka gimdymas ir kuo stambesnis kūdikis, tuo didesnė tikimybė, kad moteris nelaikys šlapimo. Dubens dugno raumenys praranda elastingumą, nusilpsta, todėl pasikeičia kampas tarp šlapimtakio kanalų ir šlapimo pūslės, sutrinka įprastinis funkcinis šlapinimosi mechanizmas. Neretai šlapimo nelaiko ir nėščiosios, kai kosėja, čiaudi, juokiasi arba lipa laiptais dėl padidėjusio spaudimo pilvo ertmėje. Stiprindama tarpvietės raumenis, gerinsite savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą. Rekomenduojama sutraukti raumenis aplink makštį taip, tarsi norint sustabdyti šlapimo srovę. Sutrauktus raumenis įtraukti aukštyn į vidų. Nestumti žemyn kaip šlapinantis. Sutraukti tik dubens dugno raumenis. Nesutraukti sėdmenų, šlaunis pritraukiančių ir pilvo raumenų. Nesitreniruoti pilna šlapimo pūsle. Atliekant pratimus galvoti apie juos, įsivaizduoti, kaip susitraukia dubens dugno raumenys. Patikrinti susitraukimą pertraukiant šlapimo srovę šlapinimosi metu kas savaitę.
Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo, slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų, o pirmais nėštumo mėnesiais - net persileidimą.
SVARBIAUSI PRATIMAI NĖŠTUMO METU, kasdieninė mankšta nėščiosioms
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas.
Kiti svarbūs aspektai
Lytiniai santykiai nėštumo metu neturi didelės įtakos. Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų.
Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų. Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu. Nusprendus mesti rūkyti, padės nėštumą prižiūrintis specialistas specialiais patarimais ar paskirdamas pakaitinę nikotino terapiją.
Nėštumo metu moters organizmas dirba intensyviau, todėl kai kurių vitaminų ir mineralų šiuo periodu prireikia daugiau. Pavyzdžiui, magnio trūkumas gali būti susijęs su lėtinio nuovargio sindromu. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Nėštumo metu gana dažnai reikia daryti kraujo tyrimą. Vienas iš duomenų - hemoglobino kiekis kraujyje - parodo, ar nėščiajai dar neprasidėjo geležies stokos mažakraujystė. Ją patiria beveik pusė nėščiųjų. Vaisiui geležies nepritruks, gamtos taip suplanuota, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek tos geležies liks mamai. Vaisus pradeda kentėti nebent tada, kai mamos kraujyje geležies sumažėja iki kritinės ribos (hemoglobino kiekis kraujyje mažesnis nei 90 g/l). Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės.
Nėštumo metu moters kapiliarai tampa labiau pralaidūs, todėl daugiau skysčių per kraujagyslių sieneles patenka į audinius ir ten kaupiasi. Sunkėja ir brinksta visas kūnas, o labiausiai - kojos. Pirmiausia pabrinksta pėdos, paskui tinimai „kyla“ aukštyn - patinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti net pilvas, veidas, rankos. Paspauskite blauzdikaulį toje vietoje, kur mažiausiai poodinio sluoksnio. Jei koja neištinusi, pirštus atitraukus neliks ženklo. Jei patinusi, nuo pirštų trumpam liks duobutės. Apžiūrėkite čiurnas, kai nusimaunate kojines. Kai kojos tinsta, net netamprios gumelės įsirėžia į odą. Venkite sūraus maisto, nes druskoje esantys natrio jonai traukia prie savęs OH jonus, kitaip tariant, druska sulaiko organizme skystį.
Dėl hormoninių pokyčių nėščiųjų dantenos tampa jautresnės. Dažnai pasitaiko dantenų uždegimų. Dantenos parausta, paburksta, o prisilietus šepetėliu kraujuoja. Daugybė nėščių moterų negali patikėti ant veido vėl pamačiusios paauglystės spuogus. Didžiausi pakitimai prasideda maždaug nuo 12 savaitės, kai placenta pati ima gaminti hormonus. Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, buvusi sausa oda tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo. Pastebėta, kad spuogais skundžiasi tos nėščios moterys, kurias berdavo prieš menstruacijas. Dukart per dieną nuvalykite odą dezinfekuojamuoju losjonu arba nusiplaukite. Odą tepkite antiseptiniais sausinamaisiais kremais ar geliais.
Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug 5 mėnesį) moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų „nėštumo kauke“. Tai yra vadinamoji chloazma, kurią lemia estrogenai (šie veikia melaniną, suteikiantį odai rudą atspalvį). Dėl to kartais nėščiosioms gerokai patamsėja apgamai ir strazdanos.
Nėštumo metu mažėja mineralinių medžiagų, kurios labai svarbios normaliai organizmo veiklai. Ypač jaučiamas kalcio, natrio, kalio ir magnio stygius. Be to, nėščioms moterims blogėja venų kraujotaka. Kojų raumenys su krauju gauna mažiau deguonies. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų susitraukimas, lydimas stipraus skausmo, kuris atlėgsta po minutės kitos. Mėšlungis dažniausiai traukia blauzdų, šlaunų ir pėdų raumenis. Valgykite maisto, kuriame gausu kalio, magnio, kalcio (džiovintų vaisių, bananų, bulvių, riešutų, pupelių, kruopų, mėsos, žuvies).
Nėštumo pabaigoje gimdos raumenys susitraukinėja ruošdamiesi tikriems sąrėmiams. Tai normalu. Spazmai dažniausiai trunka apie 30 sekundžių, tačiau gali būti ir ilgesni. Kai gimda dažniau susitraukinėja ar gydytojas nustato gresiantį persileidimą, nėščiajai skiriama magnio preparatų. Nėščios moters organizmui reikia gerokai daugiau magnio, nes jo išsiskyrimas su šlapimu nėštumo metu padidėja 25 proc. Kai trūksta magnio, moteris gali pagimdyti prieš laiką, dažnesni persileidimai. Magis akušerijos praktikoje vartojamas jau 85 metus.
Nėščiųjų vidurių užkietėjimas - fiziologinė problema. Nėščios moters organizme persitvarko hormonai, gaminasi daugiau hormono progesterono, kuris atpalaiduoja lygiuosius raumenis, kad gimda nesusitraukinėtų ir nekenktų vaikeliui. Tačiau atsipalaiduoja ne tik gimdos, bet ir kiti raumenys, todėl mažėja skrandžio ir žarnyno peristaltika. Nėščiosios žarnyno judesiai sulėtėja ir dėl to, kad jį spaudžia didėjanti gimda. Pastebėta, kad nėštumo metu vidurių užkietėjimas dažniau vargina tas, kurias ši bėda kamavo ir iki nėštumo. Ilgai nesituštinus organizme lieka šlakų ir toksinų, todėl moteris gali jaustis pavargusi, apsunkusi, gali net skaudėti galvą, sumažėti apetitas.
Strijos - tai odos patempimai, rožiniai-sidabriniai į randus panašūs ruoželiai. Daug nėščiųjų, ypač pirmojo nėštumo metu, pastebi atsiradusias strijas ant pilvo, šlaunų, krūtų ir sėdmenų. Nėštumas tempia odą, silpnėja jungiamasis audinys. Tačiau net ir lieknos nėščiosios, kurių šlaunys ar krūtys labai mažai pastambėja, aptinka strijų.
Nėštumo metu pagausėja makšties išskyrų, nes dėl hormonų poveikio pakinta makšties terpė. Ypač dažnai prausiantis, naudojant netinkamas higienos priemones, makšties terpė dar labiau pasikeičia, ji nebesugeba atlikti apsauginės funkcijos, todėl makštyje ima tarpti ir daugintis nepageidaujami mikroorganizmai, galintys sukelti uždegimą. Be to, nėštumo metu susilpnėja imunitetas ir „viršų ima“ blogosios makšties bakterijos. Bakterinės vaginozės simptomai - gausios balkšvos arba pilkai baltos išskyros, iš makšties sklindantis nemalonus „žuvies“ kvapas, niežulys, perštėjimas, erzinantis jausmas makštyje. Intymiai higienai nederėtų naudoti paprasto muilo, kuriuo plaunamos rankos. Naudokite švelnius, gerai drėgmę sugeriančius rankšluosčius, juos dažnai keiskite.
Viena iš dažniausių nėštumo problemų - pykinimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais, kuris kamuoja daugiau nei pusę nėščiųjų. Labiausiai pykina 6-12 nėštumo savaitėmis. Nėštumo pradžioje pasikeičia moters hormonų apykaita, gaminasi daug „nėštumo hormono“ chorioninio gonadotropino, kuris veikia ir smegenyse esantį pykinimo centrą. Šis hormonas išsiskiria nuo pirmųjų nėštumo dienų. Hormonai paveikia ir kitą smegenų centrą, atsakingą už reakciją į kvapus. Anksčiau buvęs malonus kvapas, pradėjus veikti nėštumo hormonams, gali pasirodyti šlykštus. Štai kodėl nėštumą dažniausiai ir išduoda netikėtas supykinimas. Nuo 13 savaitės chorioninio gonadotropino pradeda mažėti ir pykinti nustoja. Mažiau pykins, jei valgysite maždaug 6 kartus per parą po truputį. Vos atsikėlus arba dar prieš keliantis atsisėdus lovoje vertėtų truputi užkrimsti kokio nors sauso užkandžio, pasiruošto dar iš vakaro. Geriausia, kad tai būtų koks nors nesaldus bekvapis produktas: krekeriai, kukurūzai, džiūvėsėliai. Vertėtų sumažinti išgeriamos kavos ir arbatos kiekį, bet visą dieną nešiotis mineralinio vandens ar kito gėrimo ir po truputėlį gurkšnoti. Jei nežiūrint visų pastangų didelę dienos dalį vargina stiprus pykinimas, kasdien po kelis kartus vemiate ar ištisą dieną negalite prisiversti nieko suvalgyti, vertėtų kreiptis į ginekologą.
Emocinė būklė ir psichologinė parama
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Pasak specialistų, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz., piešimas ar rašymas, gali padėti atsipalaiduoti. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.