Nėštumo laikotarpis - tai ypatingas metas, kupinas laukimo, svajonių ir kartu didelio atsakomybės jausmo. Tačiau, kaip rodo realybė, šis kelias ne visada būna tiesus ir nuspėjamas. Ligoninių paslaugų pertvarkos, ypač Akušerijos-ginekologijos skyrių panaikinimas ar paslaugų plėtra, sukuria naujų iššūkių tiek medikams, tiek būsimoms mamoms. Šiandienos straipsnyje gilinsimės į nėščios moters apsilankymą ligoninėje, nagrinėdami įvairius aspektus: nuo būtinybės ruoštis netikėtumams iki teikiamų paslaugų įvairovės ir naujovių, kurios siekia užtikrinti saugumą ir komfortą laukiantis.
Vilkaviškio ligoninės iššūkiai: kai akušerijos paslaugų nebelieka
Vilkaviškio ligoninėje įvykęs Akušerijos-ginekologijos ir neonatologijos skyriaus panaikinimas sukėlė grandiozinių pasekmių tiek medicinos personalui, tiek pacientėms. Viena didžiausių problemų - informacijos trūkumas. Ligoninės medikai nuogąstauja, kad dar ne visos rajono gyventojos, o juo labiau į Vilkaviškį gimdyti vykdavusios šakietės, žino, jog rajono gydymo įstaigoje nebėra Akušerijos-ginekologijos ir neonatologijos skyriaus. Tai reiškia, kad bet kurią dieną į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių gali atvykti gimdanti moteris.
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Erika Tamaliūnaitė-Pėčelė patikina, kad medikai puikiai supranta, jog išskirtinių atvejų gali pasitaikyti, todėl gimdymą priimti pasirengę. Kadangi tokių atvejų gali pasitaikyti ir naktimis, kai ginekologų ligoninėje nėra, atsakinga ginekologė budi namuose ir prireikus bus iškviesta. Nors oficialiai akušerijos paslauga ligoninėje nėra teikiama ir už ją gydymo įstaiga pinigų negauna, skubiems atvejams palikta viena iš buvusių gimdyklų su visa reikalinga įranga.
Dėl gimdyvių sunerimę ir greitosios pagalbos medikai. Jiems per tris savaites, kai Vilkaviškio ligoninėje nebeliko akušerijos-ginekologijos paslaugos, į Marijampolės ligoninę jau teko gabenti keturias gimdyves. Vieną šakietę vilkaviškiečiai medikai vežė net į Kauną, nes dėl indikacijų jaunai moteriai buvo rekomenduota gimdyti tretinio lygio gydymo įstaigoje. Tačiau medikai turi karčios patirties, kai gimdymus yra tekę priimti greitosios pagalbos automobiliuose. Tai didžiulis stresas tiek medikams, tiek mamai.
N. Anisimavičienė, Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos tarnybos skubios pagalbos vyr., ragina visas nėščiąsias labai atsakingai vertinti situaciją ir iš anksto pasiruošti: sulaukusios 22 nėštumo savaitės susidėti naujagimio kraitelį, į ligoninę būtinus vežtis daiktus, dokumentus. Kad prasidėjus gimdymui nebetektų gaišti laiko, o nedelsiant būtų vykstama į ligoninę. „Gimdimo eigos mes prognozuoti negalime - viskas gali vykti ne taip, kaip planavo pati mamytė“, - pabrėžia ji.
Ji taip pat aiškina, kad greitosios pagalbos ekipaže, be vairuotojo, yra vienintelė medikė, kuriai reikia pasirūpinti ir gimdyve, ir kūdikiu, nukirpti virkštelę, sušildyti naujagimį. Nors automobilyje yra specialus priemonių paketas, kurio gali prireikti gimdymo metu, jame nėra naujagimiams skirto šildomo stalo, inkubatoriaus ar kitos specialios įrangos, kuri sumontuota gimdyklose. Nors gimdymas - ne liga ir vyksta savaime, greitosios pagalbos medikams sunku net įsivaizduoti, kaip tektų padėti gimdyvei, jei jo eiga komplikuotųsi. Akušeriai-ginekologai puikiai žino, kaip sklandi gimdymo pradžia nebūtinai prognozuoja sėkmingą eigą. N. Anisimavičienė prisimena ne vieną atvejį, kai gimdymą teko priimti pakeliui į ligoninę. Prieš daugelį metų į Kauną su gimdyve skubėjusiai jai kūdikį teko priimti ties Antanavu.
Medikai taip pat primena, kad greitosios automobilis nėra taksi ir tikrai neveš gimdančios moters į tą gydymo įstaigą, kur pageidauja nėščioji. Gimdyvė visuomet gabenama į artimiausią Akušerijos-ginekologijos skyrių turinčią ligoninę, nebent nėščiosios dokumentuose parašyta, kad reikalinga tretinio lygio paslauga.
Klaipėdos universiteto ligoninės naujovės: Nėštumo patologijos dienos stacionaras ir platesnės konsultacijos
Nors kai kuriose ligoninėse akušerijos paslaugos yra ribojamos, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) plečia paslaugas nėščiosioms. Akušerijos-ginekologijos klinikoje pradėjo veikti Nėštumo patologijos dienos stacionaras, kuriame būsimų mamų laukia profesionali medikų priežiūra, reikalingi tyrimai ir procedūros, o svarbiausia - saugumas ir patogumas.
Pasak KUL Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovo prof. dr. L. Kūlvetės, dienos stacionare laukiamos moterys, kurios silpniau jaučia vaisiaus judesius, kurioms pasireiškia priešlaikinio gimdymo požymiai, yra vaisiaus augimo atsilikimas ir prireikia ultragarsinio ištyrimo bei kitų vaisiaus būklės diagnostikos metodų ar intensyvesnio vaisiaus būklės stebėjimo. „Suprantame, kad šiais atvejais moterys jaučia nerimą. Norint išsiaiškinti situaciją ir suteikti reikalingą pagalbą, dažniausiai nebūtina nėščiąją stacionarizuoti“, - paaiškina jis.
Dienos stacionaras - tai ne tik išeitis siekiant moteriai užtikrinti nėštumo pokyčių stebėseną ir kontrolę, suteikti reikalingas procedūras, bet ir patogumas - moteris nesijaus atskirta nuo šeimos bei namų aplinkos. Nėštumo patologijos dienos stacionaro paslaugoms galima registruotis per ipr.kul.lt sistemą arba telefonu (8 46) 410000. Būtinas šeimos gydytojo, gydytojo akušerio-ginekologo siuntimas. Galimi septyni vizitai.
KUL Akušerijos-ginekologijos klinika toliau keičiasi, siekiant, kad Klaipėdos krašto moterys, būsimos mamos, ligoninėje gautų visą reikalingą pagalbą ir informaciją. Reaguojant į nėščiųjų poreikius, ženkliai didinamas gydytojų akušerių-ginekologų konsultacijų skaičius. Specialistai kiekvieną dieną ambulatoriškai konsultuos nėščias moteris sudėtingų nėštumų atvejais, esant poreikiui atliks pirmo ir antro trimestro vaisiaus ultragarsinius ir chromosominių anomalijų patikros tyrimus. KUL gydytojų akušerių-ginekologų konsultacijoms galima registruotis per ipr.esveikata.lt sistemą arba telefonu 8 46 410000.
Prof. dr. L. Kūlvetė taip pat numato kurti Vaisiaus ir mamos diagnostikos centrą Ambulatoriniame ligoninės padalinyje. Jį sudarytų akušeris, akušeris-ginekologas, genetikas ir neonatologas, kurie rūpintųsi mama, vaisiumi ir naujagimiu - nuo nėštumo pradžios iki kelių mėnesių periodu po gimdymo, jeigu to reikalautų individuali situacija.
„Naujagimiui palankios ligoninės“ iniciatyva ir jos principai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) iniciatyva „Naujagimiui palanki ligoninė“, Lietuvoje įgyvendinama nuo 1993 m., siekia sudaryti palankias sąlygas sėkmingai žindyti naujagimius nuo pirmos jų gyvenimo dienos. Šios iniciatyvos pagrindiniai principai yra privalomi visiems šių įstaigų sveikatos priežiūros darbuotojams ir apima daugelį svarbių aspektų, susijusių su motinos ir vaiko priežiūra.
Pagrindiniai principai, kurių laikomasi „Naujagimiui palankiose ligoninėse“:
- Visos nėščiosios konsultacijų centruose informuojamos apie žindymo svarbą mamai ir kūdikiui. Suteikiama išsami informacija apie žindymo naudą ir technikas.
- Sveikas naujagimis iškart po gimimo guldomas motinai ant krūtinės. Tai padeda užmegzti ankstyvą ryšį ir skatina žindymą.
- Jeigu dėl medicininių indikacijų naujagimis yra atskiriamas nuo motinos, ji turi būti informuojama ir mokoma kaip pradėti ir palaikyti laktaciją. Svarbu, kad motina žinotų, kaip palaikyti pieno gamybą net ir būdama atskirta nuo kūdikio.
- Naujagimis maitinamas tik motinos pienu. Išimtis taikoma tik esant medicininėms indikacijoms.
- Naujagimiui ir mamai sudaromos sąlygos visą parą būti vienoje palatoje. Tai vadinamasis „rooming-in“ modelis, skatinantis nuolatinį motinos ir vaiko kontaktą.
- Naujagimiai žindomi tiek kartų, kiek jie nori, ir taip ilgai, kiek jie nori (ir dieną, ir naktį). T. y., žindymas pagal mažylio poreikius.
- Jeigu būtina, naujagimiai turi būti maitinami kitais būdais, bet ne iš buteliuko. Siekiama išvengti čiulptukų ir buteliukų naudojimo, kurie gali trukdyti žindymui.
Gyvenimo prasmė: atrandama ar sukuriama? | Mokslas be pamokslų #95
Be šių bendrųjų principų, ligoninė privalo turėti aiškias rašytines nuostatas (politiką) apie žindymą ir jo rėmimą, kurios būtų žinomos visam personalui ir prieinamos pacientams. Visas personalas turi būti apmokytas, kaip įgyvendinti šią programą. Personalas turi paaiškinti ir parodyti mamai, ką ji turi daryti, kad pienas gamintųsi, jei ji yra atskirta nuo kūdikio, ir išmokyti rankomis ištraukti pieną. Taip pat svarbu, kad personalas neturėtų siūlyti čiulptukų, buteliukų, antspenių.
Lietuvoje „Naujagimiui palankiomis ligoninėmis“ yra pripažintos tokios įstaigos kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos; VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė; VšĮ Kauno klinikinė ligoninė ir jos filialas P.
Nėštumo priežiūra: nuo pirminių konsultacijų iki specializuotų paslaugų
Nėštumo testui parodžius teigiamą rezultatą, moteris turėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos kliniką ar polikliniką, kur ji yra prisirašiusi. Jos sveikata normalaus nėštumo metu rūpinasi šeimos gydytojas, akušerė ar gydytojas akušeris-ginekologas. Svarbu apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kadangi besivystančiam vaikeliui reikės nemažo kalcio kiekio, tad dantų būklė gali stipriai suprastėti.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pataria, kad jeigu nėščia moteris yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už paslaugas gydymo įstaigoje jai mokėti nereikia, nes už tai sumokama ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Sužinojusios, kad laukiatės, moterys turėtų susiplanuoti apsilankymą pas gydytoją - kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra užsiregistravusios bei susitarti dėl vizito pas šeimos gydytoją, akušerį arba akušerį-ginekologą. Pirminio apsilankymo metu turėtų būti atlikti pirminiai tyrimai, įvertinta vidaus organų būklė, surinkta anamnezė. Vėliau, su gydytoju aptariami tyrimų rezultatai, jeigu yra poreikis, skiriami papildomi tyrimai. Įvertinami rizikos veiksniai, kurie gali turėti neigiamos įtakos nėštumo eigai, mažylio vystymuisi.
Normalaus nėštumo metu, kai moteris jaučiasi gerai, rekomenduojama pas gydytoją apsilankyti 2-3 kartus per trimestrą. Apie 32-34 nėštumo savaitę reikėtų apsilankyti pas akušerį-ginekologą, kuris įvertins vaisiaus padėtį - jeigu mažylis gimdoje neapsisuko, o tarsi sėdi, gali būti rekomenduojamas išorinis vaisiaus apgręžimas. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą.
Be įprastų konsultacijų, motinystės centrai siūlo kompleksinę priežiūrą nuo pirmųjų nėštumo savaičių iki pat kūdikio gimimo. Jie užtikrina saugumą, išsamias konsultacijas ir šiltą žmogišką ryšį. Kai kurios įstaigos siūlo ir specializuotas paslaugas, pavyzdžiui, Akušerijos Dienos stacionarą, kuriame pacientės gydomos tik dienos metu - stebima vaisiaus ir nėščiosios būklė, atliekami reikalingi tyrimai, o pacientė tą pačią dieną grįžta į namus. Taip pat teikiamos Akušerijos ir ginekologijos konsultacijų poskyrio paslaugos, kur moterys gali pasikonsultuoti su gydytoju dėl savo būklės, ligos ar abejonių dėl operacinio gydymo.
Yra ir specializuotų kabinetų, pavyzdžiui, Perinatalinių konsultacijų kabinetas, kur atliekamos prenatalinės konsultacijos. Taip pat Akušerijos ir ginekologijos skubiosios pagalbos ir konsultacijų poskyris, užtikrinantis pagalbą kritiniais atvejais. Svarbu paminėti ir paslaugas, susijusias su naujagimio priežiūra, maitinimu, svorio dinamika, bendra būkle po gimdymo. Atliekami ambulatoriniai ultragarsiniai naujagimio galvos smegenų tyrimai.
Nėštumo metu svarbu palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą, įskaitant kvėpavimo pratimus, ypač diafragminį kvėpavimą, kuris geriau aprūpina organizmą deguonimi. Tai svarbu ne tik motinos, bet ir vaisiaus gerovei.