Nėštumo metu moters organizmo pokyčiai ir galimos ligos

Nėštumas - tai nuostabus ir ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas laukimo, džiaugsmo ir didelių pasikeitimų. Tačiau kartu su motinystės stebuklu, daugelis moterų susiduria su įvairiais negalavimais ir sveikatos problemomis. Būsimos mamos organizmas patiria didžiulį iššūkį, nes vystosi naujas gyvybės daigas, o kartu prisitaiko ir moters kūnas. Svarbu žinoti, kokie pokyčiai yra natūralūs, o kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus.

Nėštumo pradžia ir ankstyvieji požymiai

Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Vos tik įtarus nėštumą, rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį, kuri padeda užkirsti kelią nervinio vamzdelio apsigimimams. Pirmojo apsilankymo metu pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą ar akušerį bus paskirti reikalingi tyrimai. Antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai ir išduodama nėščiosios kortelė, kurioje bus fiksuojami visi svarbūs duomenys. Šis dokumentas yra itin svarbus, kad atsitikus nelaimei, suteikiantys pagalbą asmenys žinotų apie nėštumą.

Ankstyvieji nėštumo požymiai gali būti įvairūs:

• Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas: Šie simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir dažniausiai baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Nors tikslios priežastys nėra iki galo aiškios, manoma, kad juos lemia padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje ir sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
• Krūtų jautrumas: Krūtys tampa jautresnės, gali didėti ir pastebėti pakitimus.
• Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas: Šie pojūčiai gali būti susiję su padidėjusiu progesterono lygiu. Nors tikslių priežasčių nežinoma, nuovargis yra dažnas palydovas, ypač pirmąjį trimestrą.
• Nuotaikų kaita: Hormoniniai pokyčiai gali sukelti emocinį nestabilumą.
• Dažnas šlapinimasis: Padidėjusi kraujo apytaka inkstuose ir spaudžiantis vaisius gali lemti dažnesnį norą šlapintis.
• Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas: Šie simptomai taip pat gali pasireikšti dėl hormoninių pokyčių ir spaudimo.

Vaisiaus vystymasis ir motinos organizmo pokyčiai pagal savaitę

Nuo pat apvaisinimo momento prasideda sudėtingas ir nuostabus procesas. Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei, atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis vos 0,12 mm, tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota daugybė informacijos apie būsimą žmogų. Po keturių valandų gemalas ima dalytis, o po penkių dienų ląstelių gumuliukas keliauja į gimdą ir įsitvirtina gimdos gleivinėje.

5 savaitė: Pradeda plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės formuojasi kaip maži pumpurėliai.Vaisiaus judesiai: Jau tampa gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi vaisius kvėpuotų. Judėjimas yra labai svarbus smegenų raidai.9-12 savaitė: Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Vaisius jau gurkšnoja vaisiaus vandenis ir juos šalina, taip treniruodamas plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Vaisius jaučia motinos emocijas - stresą, pasitenkinimą. Jei motina išsigąsta, adrenalino antplūdis paveikia ir vaisiaus širdies ritmą. Po 12 savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.

11-13 nėštumo savaitė: Atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas, nustatoma preliminari gimdymo data, apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Svarbus rodmuo - sprando raukšlės matmuo.

Vidurinis nėštumo laikotarpis (14-28 savaitės):Šiuo metu moters organizme vyksta matomi pokyčiai - pradeda matytis pilvelis. Vaisiaus dydis gali būti kaip melionio. Placenta auga ir storėja, aprūpindama vaisių deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Visi organai, susiformavę gemalo etapu, toliau vystosi. Vaisiaus proporcijos vis labiau panašėja į naujagimio, nors galvutė išlieka neproporcingai didelė. Kūnas iš pradžių sudarytas iš kremzlių, kurios vėliau virsta kaulais. Vaisiaus pirštai pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką, o čiulpimo refleksas yra gyvybinis. Vaisius naudoja klausos pojūčius, pažįstamus mamos virškinimo sistemos garsus, tačiau pradeda suvokti ir išorinius garsus. Akys tampa jautrios šviesai, nors vokai dar užmerkti.

18-20 savaitė: Atliekamas ultragarsinis tyrimas, matuojamas vaikelio dydis, vertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė ir vidaus organai.

Antrasis trimestras: Daugelis moterų šiuo metu jaučiasi geriau, sumažėja pykinimas ir nuovargis. Energijos gali trūkti dėl didelių organizmo geležies sąnaudų, todėl būtini kraujo tyrimai. Svarbu stebėti svorio prieaugį, nes lengva priaugti per daug kilogramų. Idealus svorio priaugis iki gimdymo yra apie 13-15 kg.

Mieguistumas: Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystymosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo trimestro pabaigos, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.

Nemalonios išskyros iš makšties: Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, kuri šiuo laikotarpiu moters organizme yra būdinga.

Trečiasis trimestras (27-40 savaitės):Gyvenimas vandenų apsuptyje, šilumoje ir tamsoje tęsiasi. Dauguma nėščiųjų jaučiasi gerai, nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36 savaitės vizitai pas gydytoją tampa kas savaitę, suteikdami saugumo jausmą.

• Padidėjęs skrandžio rūgštingumas: Dėl vaisiaus spaudimo pakinta skrandžio padėtis.
• Skausmas nugaroje ir pilvelyje: Gali varginti ir neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač jei anksčiau buvo nugaros problemų.
• Vaisiaus padėtis: Gimda vis dar erdvi, tačiau vietos mažyliui ima trūkti. Dauguma kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisiaus padėtis tikslinama ultragarsu. Jei nustatoma sėdmenų pirmeiga, aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
• Vaisiaus išvaizda: Kūnas lieknas, oda plona ir raudona. Per paskutines keturias savaites oda pastorėja ir įgauna naujagimio išvaizdą. Svoris auga po 200 gramų per savaitę.
• Organų ir plaučių brendimas: Vaisiaus plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kuris jaučiamas kaip ritmiškas tvinkčiojimas pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioti.
• Pasiruošimas gimti: Nuo 37 savaitės vaisius pasiruošęs užgimti. Stiprus spyris ir gimdos susitraukimai signalizuoja apie artėjantį gimdymą.

Dažnos Nėštumo Būklės ir Negalavimai

Nėštumas, nors ir džiaugsmingas metas, gali atnešti ir nepatogumų bei sveikatos problemų. Svarbu suprasti, kad daugelis šių būklių yra dažnos ir daugelis moterų jas patiria.

Virškinimo Sutrikimai

• Vidurių užkietėjimas: Dėl hormoninių pokyčių sulėtėja virškinimas. Rekomenduojama valgyti daugiau skaidulų turinčių produktų (vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai), gerti daug vandens, vengti maisto, trikdančio skrandžio veiklą, valgyti mažiau, bet dažniau.
• Pykinimas ir vėmimas: Ypač būdingas pirmajame trimestre. Padeda gerti skysčius likus pusvalandžiui iki valgio ir po jo, daug ilsėtis.
• Rėmuo: Antroje nėštumo pusėje dažnas reiškinys dėl padidėjusio skrandžio spaudimo ir hormoninių pokyčių. Rekomenduojama valgyti lengvai virškinamą maistą, mažesnėmis porcijomis, vengti valgyti prieš miegą, miegoti atsirėmus. Jei simptomai neišnyksta, gydytojas gali skirti vaistų.

Kūno Pokyčiai ir Diskomfortas

• Kraujuojančios dantenos: Dažnas reiškinys nėštumo metu. Svarbu kruopščiai valyti dantis, naudoti minkštą dantų šepetėlį, apsilankyti pas odontologą ir pagerinti mitybos įpročius.
• Miego sutrikimai: Pilvo pūtimas, kojų mėšlungis, dažnas šlapinimasis gali trukdyti kokybiškai miegoti. Rekomenduojama rami vakaro rutina, atpalaiduojanti vonia, rami muzika, jaukus miegamojo aplinka.
• Galvos skausmai ir migrena: Gali būti sukelti hormoninių pokyčių, streso ar kitų veiksnių. Padeda sveika mityba, poilsis ir daug skysčių. Jei galvos skausmą lydi regėjimo sutrikimai ar karščiavimas, būtina kreiptis į gydytoją.
• Išskyros iš makšties: Nėštumo metu jos yra normalios (leukorėja), padeda apsaugoti vaisių nuo infekcijų. Tačiau jei išskyros tampa geltonos, žalios, stipraus kvapo, lydi niežulys ar paraudimas, būtina pasitarti su gydytoju.
• Strijos: Atsiranda dėl odos tempimo. Nėra akivaizdžių būdų joms sustabdyti, tačiau reguliari odos drėkinimas ir tinkamas svorio prieaugis gali padėti. Po gimdymo strijos pabals.
• Šlapimo nelaikymas: Dažna problema dėl padidėjusio spaudimo šlapimo pūslei. Rekomenduojama vengti kofeino, gerai ištuštinti šlapimo pūslę.
• Kojų mėšlungis: Manoma, kad jį sukelia papildomas svoris ar kraujagyslių suspaudimas. Tempimo pratimai gali padėti. Jei mėšlungį lydi paraudimas ar patinimas, kreipkitės į gydytoją.
• Odos pokyčiai: Hormoniniai pokyčiai gali sukelti odos bėrimus, pigmentines dėmes. Svarbu pasitarti su gydytoju prieš vartojant bet kokius vaistus.
• Hipertenzija (nėščiųjų hipertenzija): Svarbu laikytis sveikos mitybos, pakankamai sportuoti, vengti streso ir nuolat stebėti kraujospūdį. Rekomenduojama turėti kraujospūdžio matuoklį namuose.
• Hemorojus: Patinę tiesiosios žarnos kraujagyslės. Rekomenduojama nesėdėti ilgai, daryti Kėgelio pratimus, naudoti vėsius kompresus ar specialius tepalus (pasitarus su gydytoju).
• Krūtų pokyčiai: Niežėjimas ir pienelio tekėjimas yra normalūs. Rekomenduojama naudoti drėkinamuosius kremus, vengti sintetinių audinių.
• Edema (patinimai): Kūnas tinsta dėl skysčių pertekliaus. Rekomenduojama guldytis ant šono, laikyti kojas pakeltas, vengti kryžiuoti kojų.
• Nugaros skausmai: Dėl papildomo svorio ir pasikeitusio svorio centro raumenys ir sąnariai patiria didesnį krūvį. Svarbu išlaikyti taisyklingą laikyseną, daryti pertraukas sėdint.
• Nuovargis: Svarbu ilsėtis, atsigulti anksčiau, jei įmanoma, nusnūsti dieną. Subalansuota mityba padeda atstatyti energijos lygius.
• Dusulys: Hormoniniai pokyčiai veikia plaučius. Svarbu vengti per didelio fizinio krūvio. Staigus dusulys, silpnumas, širdies ritmo sutrikimai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
• Odos niežėjimas: Silpnas niežėjimas yra normalus. Jei jis labai stiprus, padeda šalti kompresai, avižų vonios, drėkinamieji losjonai. Stiprus niežėjimas, bėrimas delnuose ir paduose reikalauja gydytojo konsultacijos.
• Keisti sapnai: Normalus reiškinys nėštumo metu. Kalbėjimas su artimaisiais gali padėti.

Specifinės Nėštumo Komplikacijos

Nors dauguma nėštumų praeina sklandžiai, kartais gali kilti rimtesnių komplikacijų.

Daugiavaisio Nėštumo Komplikacijos

Daugiavaisio nėštumo metu kyla specifinės komplikacijos, susijusios su moters reprodukcinės sistemos anatomija. Gimda turi prisitaikyti prie didesnio vaisių skaičiaus, kas sukelia didesnį spaudimą aplinkiniams organams. Komplikacijos gali būti pavojingos tiek motinai, tiek vaisiams ir apima priešlaikinį gimdymą, placentos previa, preeklampsiją ir vaisiaus augimo sulėtėjimą. Priežastys gali būti hormoniniai pokyčiai, genetiniai veiksniai, vaisių skaičius ir motinos amžius. Simptomai gali būti stiprus pilvo skausmas, kraujavimas, padidėjęs kraujospūdis. Diagnozuojama ultragarsu, gydymas priklauso nuo komplikacijos tipo.

Hipertenzinės Būklės Nėštumo Metu

• Preeklampsija: Suserga maždaug kas 20-oji nėščioji. Būdinga padidėjęs pasipriešinimas periferinėse kraujagyslėse, kraujospūdžio kilimas, baltymo išsiskyrimas su šlapimu, kūno tinimas, pakitimai kepenyse, inkstuose, smegenyse. Dažniausiai pasireiškia paskutiniais nėštumo mėnesiais. Gydymas - gimdymo sužadinimas ar cezario pjūvis.
• Eklampsija: Sunkiausia nėštumo sukeliama liga, galinti sukelti traukulius ir sąmonės praradimą. Gali baigtis mirtimi, nors šiais laikais medicinos pažanga leidžia išgelbėti daugumą moterų. Gydymas - gimdymas.
• HELLP sindromas: Reta preeklampsijos forma, kuriai būdinga padidėję kepenų fermentai, irsta eritrocitai (hemolizė) ir labai sumažėja trombocitų skaičius. Gali prireikti inkstų dializės.

Kada Būtina Kreiptis Į Gydytoją?

Nėštumo metu svarbu atidžiai stebėti savo savijautą ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie požymiai:

• Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV): Lengvas (3-4 kartai per dieną), vidutinis (apie 10 kartų per dieną, svorio kritimas) ar sunkus (nuolatinis, ne mažiau 10 kartų per parą, svorio kritimas daugiau nei 5%, ketozė).
• Hipertenzija ir preeklampsija: Kraujospūdis viršija 140/90 mm Hg, galvos skausmas, pykinimas, skausmas skrandžio srityje ar po dešiniuoju šonkaulių lanku.
• Negimdinis nėštumas: 1-2 nėštumo mėnesį, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų.
• Meteorizmas, dirgliosios žarnos sindromas: Stiprus pilvo skausmas, spazmai, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, dujos.
• Gastritas: Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršuje.
• Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Odos niežulys be pirminio odos pažeidimo, dažniausiai be geltos.
• Priešlaikinis gimdymas: Iki 22 savaitės arba tarp 22-37 savaitės.
• Vaisiaus judesiai: Jei vaisiaus judesiai susilpnėja arba visiškai sustoja (ypač nuo 30-31 savaitės).
• Vaisiaus vandenys: Jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi, ar pastebėtas vaisiaus vandenų nutekėjimas.
• Sąrėmiai: Jei sąrėmiai tampa reguliarūs, intensyvūs ir dažni.
• Kraujavimas: Bet koks kraujavimas iš makšties iki gimdymo.
• Nenormalios išskyros: Ryškiai geltonos, žalios, pilkšvos, putojančios, stipraus kvapo, lydimos niežulio ar deginimo.
• Karščiavimas ar bendras silpnumas: Kartu su pakitusiomis išskyromis gali rodyti infekciją.

Nėščiųjų priežiūra ir rekomendacijos

Lietuvoje nėščiųjų priežiūra yra pakankamai aukšto lygio, tačiau išlieka problemų, ypač susijusių su lėtinėmis ligomis sergančiomis nėščiosiomis. Nėščiųjų ambulatorinę priežiūrą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai.

• Pirmasis apsilankymas: Iki 12 nėštumo savaitės pas šeimos gydytoją, kuris skiria tyrimus (kraujo, šlapimo, sifilio, ŽIV), įvertina kraujo grupę ir Rh faktorių.
• Folio rūgštis: Skiriama 0,4 mg/p. pirmąjį trimestrą.
• Anemija: Nėščiųjų anemija konstatuojama, kai hemoglobino kiekis būna mažesnis nei 110 g/l (I ir III trimestrais) arba mažiau 105 g/l (II trimestru).
• Didelės rizikos nėštumas: Prižiūri akušeris-ginekologas, bendradarbiaudamas su kitais specialistais.
• Ultragarsiniai tyrimai: Atliekami 11-13, 18-20 savaitę ir vėliau, vertinant vaisiaus vystymąsi ir būklę.
• Rh nesuderinamumas: Jei nėščiosios Rh faktorius neigiamas, o tėvo teigiamas, svarbu laiku nustatyti Rh antikūnus ir, esant indikacijų, suleisti anti D imunoglobulino.
• Gestacinis diabetas: Atliekamas gliukozės toleravimo mėginys, ypač jei yra rizikos veiksnių (šeiminis diabetas, antsvoris, vyresnis amžius).
• Mityba: Svarbu subalansuota mityba, užtikrinanti visų reikalingų maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų gavimą. Svorio prieaugis turi būti kontroliuojamas.
• Fizinis aktyvumas: Lengvos treniruotės (baseinas, aerobika vandenyje, specialios mankštos) padeda jaustis geriau ir mažina kai kuriuos nėštumo nepatogumus.

Išskyros Nėštumo Metu: Kada Nerimauti?

Nėštumo metu išskyros iš makšties yra dažnos ir daugeliu atvejų normalios. Jas lemia padidėjęs estrogenų kiekis ir sustiprėjusi kraujotaka dubens srityje. Normalios išskyros yra skaidrios arba šiek tiek balkšvos, bekvapės arba su silpnu rūgštoku kvapu, vidutinės konsistencijos.

Tačiau nerimą turėtų kelti:

• Staiga padidėjęs išskyrų kiekis, primenantis vandenį (gali būti vaisiaus vandenys).
• Ryškiai geltonos, žalios ar pilkšvos išskyros, ypač jei jos putoja ar turi stiprų kvapą.
• Rudos ar kraujingos išskyros, trunkančios ilgiau nei 1-2 dienas arba pasikartojančios.
• Kraujavimas bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, ypač jei jį lydi pilvo skausmas ar spazmai.
• Niežulys, deginimas, perštėjimas lytinių organų srityje.
• Karščiavimas ar bendras silpnumas, kartu su pakitusiomis išskyromis.

Dažniausios nenormalių išskyrų priežastys yra bakterinė vaginozė, grybelinė infekcija (pienligė), trichomonozė. Šios infekcijos, jei negydomos, gali kelti pavojų vaisiui ir net sukelti priešlaikinį gimdymą.

Nėštumas - tai nuostabus, bet kartu ir atsakingas laikotarpis. Atidumas savo kūnui, reguliarūs apsilankymai pas specialistus ir sveikas gyvenimo būdas yra svarbiausi veiksniai, užtikrinantys sveiką nėštumo eigą ir laukiamo kūdikio atėjimą į pasaulį.

tags: #donna #incinta #morbo