Vaiko sodinimas į autokėdutę nėra reklamos triukas ar civilizacijos išsigalvojimas. Tai esminė saugos priemonė, ypač atsižvelgiant į šiuolaikinio eismo intensyvumą ir transporto priemonių greitį. Argumentas, kad mes užaugome be autokėdučių, automobiliu važinėjomės net neprisisegę saugos diržais - nerimtas ir nelogiškas. Prisiminkime, kiek automobilių važinėdavo gatvėmis prieš 20-30 metų, koks būdavo jų greitis, ir palyginkime su dabartine situacija keliuose, kai didžiuliais greičiais skrieja naujausi automobiliai. Dabar nesodinti vaiko į kėdutę ir neprisisegti saugos diržu pačiam yra labai nesaugu, rizikuojama savo ir keleivių gyvybėmis.
Naujausių Kelių Eismo Taisyklių Reikalavimai
Nuo šio rudens (lapkričio mėnesio) įsigaliojo nauji Kelių eismo taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos „žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse“. Nesvarbu, ar vaikas sėdės priekinėje, ar galinėje sėdynėje - jis turės būti vežamas tik autokėdutėje. Tai reiškia, kad net ir trumpose kelionėse, vaikui privaloma užtikrinti tinkamą saugumą.
Automobilio Saugos Kėdučių Kategorijos ir Jų Ypatybės
Automobilio saugos kėdutės yra skirstomos į kelias kategorijas pagal objektyvius kriterijus - vaikų svorį ir ūgį. Kėdučių suskirstymas į grupes yra sąlyginis, nes kiekvienas vaikas auga ir vystosi skirtingai. Tačiau yra bendri kriterijai, pagal kuriuos lengviau orientuotis.
0-13 kg kategorija („kėdutės-nešioklės“): Jau pačius mažiausius vaikus, naujagimius, rekomenduojama sodinti į šias kėdutes. Jose vaikas ne sėdi, o guli pusiau gulima padėtimi, su šiek tiek aukščiau pakeltomis kojytėmis. Tokia pozicija neapkrauna vaiko stuburo ir kryžkaulio. Šios kategorijos saugos kėdutės tvirtinamos priešingai važiavimo krypčiai, t. y. nugara į priekį. Tai užtikrina didesnę galvos, kaklo ir stuburo apsaugą. Nors ant tokių kėdučių dažnai nurodomas svoris iki 13 kg, jos paprastai tampa per mažos maždaug 7-12 mėnesių amžiaus vaikui, kai jis pradeda savarankiškai sėstis ir tvirtai sėdėti. Naujagimiui nekenkia pabūti specialioje kėdutėje (0-13 kg kategorijos) 1-2 valandas. Laikantis rekomendacijų, tai yra saugiausia priemonė vežti vaiką.
0-18 kg arba 0-25 kg kategorija: Tai labai universali kategorija, tinkanti naujagimiams. Tokią kėdutę galima tvirtinti ir važiavimo kryptimi, ir atvirkščiai, kai vaikas tvirtai sėdi. Taip pat galima keisti gulėjimo-sėdėjimo pozicijas, kas yra ypač patogu ilgesnėse kelionėse, kai vaikas užmiega. Kai kuriose Skandinavijoje populiariose kėdutėse vaikas gali keliauti nugara važiavimo krypčiai net iki 4 metų.
I grupė (arba I-II-III): Ši grupė skirta jau savarankiškai sėdintiems vaikams, važiuojantiems veidu į kelią. Renkantis šios kategorijos kėdutę, svarbu, kad ją būtų galima paguldyti, kai vaikas užmiega. Reguliuojamas diržų aukštis ir ilgis taip pat yra svarbūs patogumo ir saugumo aspektai.
Kėdutės su apsauginiu „staliuku“: Dabar itin populiarios ir saugumu daugelį ankstesnių modelių lenkia kėdutės, kuriose nėra vidinių saugos diržų. Jų funkciją atlieka specialus apsauginis „staliukas“.
Transformuojamos kėdutės (9-25 kg arba 9-36 kg): Jei kėdutėje nurodoma tokia svorio riba, ji turės vienaip ar kitaip transformuotis vaikui augant. Dažniausiai tokiose kėdutėse galima nuimti vidinius saugos dirželius, kai vaiko pečiai juos „išauga“, ir segti vaiką automobilio saugos diržu.
„Pasostė“ (nuo 3 metų): Dideliems vaikams - virš 3 metų - jau galima važiuoti automobilyje vien tik ant vadinamosios „pasostės“. Tai supaprastinta kėdutė, atliekanti pakylėlės vaidmenį. „Pasostė“ leidžia vaikui sėdėti pakankamai aukštai, tad automobilio saugos diržas nukreipiamas taisyklingai - per vaiko petį, o ne per veiduką ar kaklą. Tačiau ir šiuo atveju verta pasvarstyti, ar jos pakaks.
Kėdutės su atlošu ir galvos atrama (nuo 3 metų): Nuo 3 metų ir vyresniems vaikams patogiausios kėdutės, kurios turi ne tik apatinę dalį („pasostę“), bet ir patogų atlošą, šonines apsaugas bei galvos atramą. Tokios kėdutės užtikrina geresnę apsaugą ilgesnėse kelionėse.
Saugumo Testavimas ir Rekomendacijos
Ne kiekviena rinkoje esanti kėdutė yra išbandyta autoįvykius imituojančiuose bandymuose. Saugos kėdutėms yra nustatyti griežti Europos Sąjungos direktyvomis numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti kiekviena rinkoje siūloma kėdutė. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į nepriklausomų ekspertų atliekamus „crash“ testus. Juose dalyvauja tik garsiausi ir daugiausiai investuojantys gamintojai. Nepriklausomi ekspertai tiria ne tik saugumą, bet ir patogumą, montavimo ypatybes, šoninių smūgių apsaugą ir pan. Jų rekomendacijos yra labai svarbios.
Kuriant kėdutę, siekiama, kad ją būtų galima saugiai pritvirtinti bet kuriame automobilyje, kuris atitinka ES reikalavimus ir turi 3 taškų saugos diržus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai kėdutės neįmanoma pritvirtinti dėl per trumpų automobilio saugos diržų. Tokiu atveju reikėtų bandyti tvirtinti kėdutę kitoje keleivio vietoje arba rinktis kitą kėdutės modelį.
Jei automobilyje yra Isofix jungtys - specialus metalinis laikiklis vaiko saugos kėdutei (jo reikėtų ieškoti apatinėje galinės sėdynės atlošo dalyje) - verta rinktis saugos kėdutę su Isofix sistema.
Apie automobilio saugos kėdutės kokybę pasako daug savybių: gamintojas ir informacija apie jį, audinių sudėtis bei atsparumas, tarptautinis įvertinimas, naudojančiųjų atsiliepimai, nepriklausomų ekspertų įvertinimas ir pan. Rinkitės kėdutę atsakingai, būtinai pasikonsultuokite su pardavėju, ar kėdutė tinka Jūsų vaikui, atitinka jo amžių, ūgį bei svorį.
Praktiniai Patarimai Kelionėms su Vaikais
Pertraukos kelionės metu: Kelionėje darykite pertraukas. Sustoję išimkite mažylį, leiskite jam pasispardyti, pabūti kitoje padėtyje. Net ir pats vaikutis „pasakys“, kad jau laikas sustoti ir pailsėti. Kelionę pratęskite tik vėl prisegę vaiką saugos kėdutėje. Ilgose kelionėse patartina daryti net ir nedideles pertraukėles, stabtelėti, pakelti mažylį ant rankų, o jei jis vaikšto, leisti pamiklinti kojytes. Labai naudinga pakeisti vaiko kūno padėtį.
Autokėdutės naudojimas ne kelionės metu: Nepiktnaudžiaukite saugos kėdute, nenaudokite jos ilgiems pasivaikščiojimams uždėjus ant vežimėlio važiuoklės. Anksčiau tokios kėdutės būdavo gaminamos atskirai nuo vežimėlių, be galimybės tvirtinti ant važiuoklės, jų pagrindinė funkcija - saugiai vežti vaiką. Dabar tėvelių patogumui tokios kėdutės tvirtinamos ant vežimėlio rėmo, jas galima naudoti kaip pakaitalą lopšiukui. Tačiau kūdikio iki metų stuburiukas dar nėra stiprus, todėl jeigu pernelyg ilgai jį laikysime automobilio kėdutėje, galime pakenkti jam.
Miegojimas automobilinėje kėdutėje: Pediatrai perspėja, kad miegojimas automobilinėje kėdutėje gali baigtis didele nelaime. Kai vaikas miega sėdėdamas, apsunkusi jo galva gali nusvirti į priekį, dėl to jam sunku kvėpuoti ir tokioje padėtyje gali būti užspausti kvėpavimo takai. Be to, ne automobilyje, o ant lygaus paviršiaus esanti kėdutė gali apvirsti, ir jos saugos diržai gali pasmaugti vaiką. Palikti vaiką automobilinėje kėdutėje rekomenduojama ne ilgiau kaip dviem valandoms ir kelionės metu stebėti jo būklę. Jeigu vaikas pakeičia padėtį ir smarkiai nusvyra į priekį, tėvai turėtų nedelsdami sustoti ir išlaisvinti jį. Šis perspėjimas ypač svarbus naujagimiams ir jaunesniems nei 2 mėnesių kūdikiams. Tačiau, jei vaikas kelionės metu užmiega kėdutėje, ir jūs jį stebite, o jis ten miega neilgai, nesijaudinkite.
Tinkamas diržų suveržimas: Viena iš dažniausių klaidų - per laisvi diržai. Jeigu iš dirželio pavyksta suformuoti klostę, reiškia, pritvirtinta netinkamai. Kūdikis rankų gal ir neišsitrauks, tačiau vyresni vaikai puikiai moka tai padaryti, o įvykus avarijai pasekmės dėl to gali būti rimtos. Visiems vaikams iki 135 cm ūgio privaloma vežti automobilinėje kėdutėje. Kūdikius ir vaikus kuo įmanoma ilgiau rekomenduojama vežti prieš važiavimo kryptį.
Važiavimas su viršutiniais drabužiais: Trumpų kelionių metu tėvai kūdikius ir vaikus į kėdutes sodina ne tik neprisegtus, bet ir su viršutiniais drabužiais - kombinezonais, striukėmis. Kartais vaikai jose sėdi net su kuprinėmis. Staigiai stabdant arba susidūrimo metu visi ant sėdynių ar bagažinės dangčio palikti daiktai į saloną skrenda su didžiule jėga, tad taip pat gali sužeisti kūdikį arba vaiką.
Vežimas prieš važiavimo kryptį: Tyrimais įrodyta, kad vaiko važiavimas kėdutėje nugara į kelią yra žymiai saugesnis ir 80 proc. sumažina riziką susižeisti autoįvykio metu. Vežant įprastai dėl priekinio smūgio kaklas negali išlaikyti galvos (ji sudaro net 25 proc. bendro kūdikio kūno svorio). Prieš važiavimo kryptį vaikus rekomenduojama vežti bent iki 12-15 mėn.
Oro pagalvės išjungimas: Automobilines kėdutes dėl saugumo rekomenduojama tvirtinti gale, tačiau jas galima tvirtinti ir priekyje, ant priekinės keleivio sėdynės. Jeigu kėdutė tvirtinama priekyje prieš važiavimo kryptį (t.y. joje sėdintis vaikas žiūri į sėdynę, o ne į kelią), privaloma išjungti keleivio oro pagalvę!
Tinkamas kėdutės montavimas: Pirmą kartą autokėdutę labai svarbu sumontuoti pagal visas instrukcijas, o kaskart prieš keliones su kūdikiu būtina patikrinti, ar kėdutė yra pritvirtinta tinkamai.
Vaiko PratInimas prie Autokėdutės
Įpratinti vaiką automobiliu važiuoti TIK saugos kėdutėje - tai užduotis ir tėveliams. Jie turėtų aiškinti ir padėti suprasti vaikui, kad tik taip keliauti yra saugu ir tinkama, kad kitokio būdo nėra. Be abejo, būtina visada segtis diržus patiems! Jei vaikas, įsodintas parduotuvėje į kėdutę verkia, nebūtinai jam „nepatogu“ - tiesiog gali būti, kad mažyliui nejauku, kai nepažįstamoje aplinkoje „kažkas“ sega diržais. O galbūt vertėtų pabandyti ir kitą modelį.
Automobilinė kėdutė - vienas iš būtiniausių kūdikio daiktų, bet naudoti jį reikia atsakingai. Šis daiktas išgelbsti gyvybes, tačiau gali ir pražudyti, jei naudojamas netinkamai ar ne pagal paskirtį.