Nors praeityje lietuvių ir italų kalbų ryšiai galėjo būti ne tokie tvirti, o specialistų, gerai išmanančių abi kalbas, trūko, šiandien situacija keičiasi. Viena iš svarbiausių naujovių šioje srityje yra Stefano M. Lanza parengtas "Italų-lietuvių kalbų žodynas". Šis leksikografinis veikalas ne tik užpildo ilgai egzistavusią spragą, bet ir tampa neatsiejama mokymosi bei darbo priemone įvairiai publikai.
Žodyno Egzistencijos Istorija ir Kontekstas
Istorinis kontekstas, kuriame gimė ir buvo plėtojami italų-lietuvių kalbų žodynai, yra itin reikšmingas. Prieš Stefano M. Lanza darbą, ilgą laiką vyravo Valdo V. Petrausko parengtas "Italų-lietuvių kalbų žodynas". Šis žodynas, išleistas kelis kartus (1983, 1993, 2002 m.), buvo ypač vertingas, atsižvelgiant į jo sukūrimo laikotarpį - sovietmetį, kai kalbų ryšiai dar nebuvo tvirti ir trūko patyrusių specialistų. Tačiau, kaip ir kiekvienas išsamus leksikografinis darbas, jis turėjo tam tikrų spragų, netikslumų ir taisytinų dalykų. Deja, vėliau šie trūkumai iš esmės nebuvo pašalinti, o kiti specialistai dažnai rėmėsi tarpinėmis, rusų, vokiečių ar anglų kalbomis parašytais leksikografiniais veikalais.
Stefano M. Lanza darbas atsiranda būtent tokioje erdvėje, siekdamas užpildyti ne tik ankstesnių leidimų spragas, bet ir pasiūlyti naujovišką požiūrį į italų kalbos mokymą lietuviams. Jo "Italų-lietuvių kalbų žodynas" ne tik papildo italų baltistikos bibliografiją, bet ir suteikia naują, kokybiškesnę priemonę abiejų kalbų leksikai analizuoti. Tai yra savotiška Stefano M. Lanza asmeninė dilogija, papildanti jo ankstesnį darbą - "Lietuvių-italų kalbų žodyną".
Naujoviškas Požiūris ir Metodologija
Stefano M. Lanza žodyne išsiskiria naujoviškas požiūris į žodžių atranką ir pateikimą. Autorius stengėsi atskleisti vieno ar kito žodžio vartojimo kontekstą bei vietą kalbos sistemoje, ypač gilindamasis į žodžių junglumo teoriją ir pateikdamas nemažai vartosenos pavyzdžių. Tai ypač svarbu, nagrinėjant žodžių junginius, kurių pažodžiui išversti neįmanoma. Tokie junginiai, nors ir retai vartojami, yra būtini norint suprasti kalbos niuansus ir išvengti klaidų.
Žodynas sudarytas remiantis leksikografo Tullio De Mauro statistiniais tyrimais ir mokslo darbais, taip pat specialiai sukurtu laikraščių ir interneto svetainių tekstynu. Tai leidžia įtraukti tiek dažniausiai vartojamus, tiek ir rečiau pasitaikančius žodžius, kurie, nors ir nedažnai vartojami, yra žinomi kiekvienam vidutinio išsilavinimo kalbos vartotojui.
Ypatingas dėmesys skiriamas žodžių junginiams, kurių tiesioginis vertimas gali būti klaidinantis. Pavyzdžiui, pateikiama frazė "nonostante" (nepaisant), su paaiškinimu, kad ji gali būti verčiama kaip "nors" arba "nėrs". Taip pat atsisakyta daugelio daiktavardžių su tarptautiniais formatais ir tų, kurie yra siauros vartosenos. Šis principas taikomas ir kai kuriems veiksmažodžiams su priesaga -izzare arba priešdėliu ri-.
Žodyno Struktūra ir Naudojimo Ypatumai
Žodžiai žodyne pateikiami abėcėlės tvarka. Kiekvienas įrašas yra kruopščiai suformuotas, atsižvelgiant į stilistinius ir semantinius atspalvius.
- Žodžių junginiai ir frazeologizmai: Kai kurių žodžių junginių vertimai pateikiami atskirai, ypač kai skiriasi italų ir lietuvių kalbų vartosena. Pavyzdžiui, "conferenza di pace" verčiama kaip "taikos konferencija", o "trattato di pace" kaip "taikos sutartis".
- Fonetinė transkripcija: Laužtiniuose skliausteliuose pateikiamos fonetinės transkripcijos, kurios padeda taisyklingai tarti žodžius. Tai ypač svarbu, atsižvelgiant į tai, kad italų kalbos garsai gali skirtis nuo lietuvių kalbos.
- Veiksmažodžių formos: Sudarant sudėtinius laikus, nurodoma, ar vartojamas pagalbinis veiksmažodis "avere" [A], ar "essere" [E]. Taip pat pateikiamos sangrąžinių veiksmažodžių formos, kurios visada vartojamos su "essere".
- Ypatingi atvejai: Kai du žodžiai yra vienodai tariami, bet turi skirtingas reikšmes, jie skiriami romėniškais skaitmenimis (I, II ir t. t.).
- Lietuviški žodžiai: Visi lietuviški žodžiai yra sukirčiuoti, o tai palengvina taisyklingą jų tarimą.
- Grafemos ir garsai: Atkreipiamas dėmesys į grafemos "z" tarimą, kuris gali atitikti garsus [ts] arba [dz]. Kai reikia tarti [dz], po raidės dedamas sutartinis ženklas (taškas).
Italų kalbos pradmenys
Praktinis Žodyno Naudojimas
Šis žodynas yra nepakeičiama priemonė ne tik studentams, besimokantiems italų kalbos, bet ir specialistams, vertėjams, mokslininkams bei visiems, kurie susiduria su italų kalba profesinėje ar asmeninėje veikloje. Jo išsamumas ir naujoviškas požiūris leidžia giliau suprasti kalbos struktūrą, semantiką ir vartoseną.
Pavyzdžiui, žodyne pateikiami tokie įrašai kaip:
- elasticizzato, -a (būdv.): tessuto e. - tamprūs / elastingas audinys. (skaityk: tamprūs audinys arba elastingas audinys).
- nonostante (pried.): 1. nepaisant (ko); n. (skaityk: nors lyja arba ners if lijo).
- ideatore, -trice (dkt. v/m): (inventore) išradėjas -a. (skaityk: išradėjas, išradėja).
- generoso, -a (būdv.): 1. (skaityk: una persona generosa).
- pace (dkt. m): 1. taika; conferenza (trattato) di p. (skaityk: conferenza di pace taikos konferencija, trattato di pace taikos sutartis).
- potenziare (vksm.): (su)stiprinti. (skaityk: stiprinti arba sustiprinti).
- raccomandare (vksm.): (pa)taisyti. (skaityk: raccomando).
Tokie pavyzdžiai iliustruoja žodyno praktinį pobūdį ir jo gebėjimą paaiškinti sudėtingesnius kalbos aspektus.
Išvados apie Žodyno Vertę
Stefano M. Lanza "Italų-lietuvių kalbų žodynas" yra ne tik leksikografinis darbas, bet ir kultūrinis tiltas tarp Italijos ir Lietuvos. Jis ne tik suteikia vertingą informaciją apie kalbą, bet ir skatina gilesnį abiejų kultūrų supratimą. Šis žodynas yra būtina priemonė kiekvienam, siekiančiam tobulai valdyti italų kalbą ir suprasti jos subtilybes. Jo išsamumas, naujoviškas metodas ir praktinis pritaikomumas daro jį išskirtiniu ir nepakeičiamu leidiniu.
Šis žodynas yra svarbus žingsnis plėtojant baltistikos tyrimus Italijoje ir stiprinant lietuvių bei italų kalbų tarpusavio ryšius. Jis atveria naujas galimybes moksliniams tyrimams, vertimams ir tiesiog kalbos mokymuisi, prisidedant prie abiejų kultūrų pažinimo ir bendradarbiavimo.