Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - Civilinis kodeksas) reglamentuoja visas su paveldėjimu susijusias procedūras, pradedant testamento sudarymu ir baigiant turto dalybomis. Suprasti šiuos procesus yra itin svarbu, siekiant užtikrinti, kad velionio valia būtų įvykdyta tinkamai ir kad visi paveldėtojai gautų jiems priklausančią dalį.
Testamentų rūšys ir jų sudarymas
Civilinis kodeksas numato dvi pagrindines testamentų rūšis: oficialiuosius ir privačiuosius.
Oficialusis testamentas yra rašytinis dokumentas, sudarytas ir patvirtintas notaro arba užsienyje esančio Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno. Jis turi būti surašytas dviem egzemplioriais. Oficialusis testamentas tvirtinamas ir registruojamas Notariato registre dalyvaujant testatoriui. Vienas testamentas lieka testatoriui, o kitas saugomas jį patvirtinusioje įstaigoje. Notarai ir konsuliniai pareigūnai privalo per tris dienas nuo dokumento gavimo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus. Šiame pranešime nurodomas testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat testamento išdavimo data, vieta ir tipas, bei jo saugojimo vieta.
Privatusis testamentas, kitaip dar vadinamas holografiniu, gali būti surašytas bet kokia kalba. Joje privalo būti nurodyta testatoriaus vardo ir pavardės, testamento sudarymo data (diena, mėnuo, metai) ir vieta, testatoriaus valia bei jo parašas. Nors holografinis testamentas gali būti surašytas savarankiškai, jis gali būti patikėtas saugoti notarui arba Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienyje.
Paveldėjimo teisė į privalomąją dalį
Civilinis kodeksas taip pat numato teisę į privalomąją dalį. Tai reiškia, kad mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įvaikiai), kurie buvo išlaikomi mirusiojo mirties dieną, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kurią jie būtų paveldėję pagal įstatymą (privalomoji dalis), nebent testamentas numato didesnės vertės palikimą.
Paveldėjimas pagal įstatymą (ab intestato)
Jei testamentas nėra sudarytas, atveriama teisėta (ab intestato) paveldėjimo tvarka. Tokiu atveju turtą lygiomis dalimis paveldi:
- Pirmos eilės įpėdiniai: mirusiojo vaikai, įskaitant įvaikius ir mirusiojo po mirties gimusius vaikus.
- Antros eilės įpėdiniai: mirusiojo tėvai (įskaitant įtėvius) ir anūkai.
- Trečios eilės įpėdiniai: mirusiojo seneliai iš tėvo ir motinos pusės bei proanūkiai.
- Ketvirtos eilės įpėdiniai: mirusiojo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
- Penktos eilės įpėdiniai: mirusiojo brolių ar seserų vaikai (anūkai) ir mirusiojo tėvų broliai ar seserys (dėdės ir tetos).
- Šeštos eilės įpėdiniai: dėdžių ar tetų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Antros eilės įpėdiniai paveldi tik nesant pirmos eilės įpėdinių, arba jei šie nepriima, atsisako palikimo ar yra jį praradę. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, nesant artimesnių laipsnių įpėdinių arba jei šie atsisako palikimo ar yra jį praradę.
Įvaikiai ir jų palikuonys, įgyjantys teisę į paveldėjimą po įtėvio ar jo giminių mirties, traktuojami kaip biologiniai įtėvių vaikai ir jų palikuonys. Jie neįgyja teisės į paveldėjimą pagal įstatymą po savo biologinių tėvų ir aukštesnės eilės giminių mirties. Įtėviai ir jų giminės, gaunantys paveldėjimą po įvaikio ar jo palikuonių mirties, traktuojami kaip biologiniai tėvai ir jų giminės. Biologiniai tėvai ir jų aukštesnės eilės giminės, kuriems buvo taikoma adopcija, neįgyja teisės į paveldėjimą pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
Vaikai, gimę santuokoje arba kurios santuoka buvo pripažinta negaliojančia, turi teisę į paveldėjimą pagal įstatymą, kaip ir vaikai, gimę už santuokos ribų, kurių tėvystė nustatyta įstatymų nustatyta tvarka.
Jei mirusiojo anūkas ar proanūkis turėtų teisę į paveldėjimą, bet būtų miręs iki paveldėjimo atsiradimo, anūkai ir proanūkiai paveldi kartu su atitinkamais pirmos ir antros eilės įpėdiniais. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų atitekusi jų mirusiam tėvui ar motinai pagal įstatymą.
Gyvas likęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą kartu su pirmos ir antros eilės įpėdiniais. Jam atiteks ketvirtadalis palikimo, kaip ir pirmos eilės įpėdiniams, jei be sutuoktinio yra ne daugiau kaip trys įpėdiniai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis paveldi su kitais įpėdiniais lygiomis dalimis. Jei sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam atiteks pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą turtą.
Paveldėjimo priėmimas ir atsisakymas
Norint įgyti paveldėtojo statusą, būtina priimti palikimą. Priėmimas negali būti dalinis, sąlyginis ar su išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradeda valdyti paveldėtą turtą arba kai jis pateikia pareiškimą dėl palikimo priėmimo su inventorizacijos privilegija notarui toje vietovėje, kurioje atsirado paveldėjimas.
Faktiškai pradėjęs valdyti bet kokią paveldėto turto dalį ar net vieną daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau įpėdinis, pradėjęs valdyti paveldėtą turtą, turi teisę atsisakyti palikimo nustatytu terminu, pateikdamas pareiškimą notarui. Tokiu atveju laikoma, kad įpėdinis valdė palikimą kitų naudos gavėjų interesais. Visi šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo paveldėjimo atsiradimo.
Asmenys, kuriems teisė į paveldėjimą atsiranda tik dėl kitų įpėdinių atsisakymo, gali pareikšti savo valią priimti paveldėjimą per tris mėnesius nuo teisės į paveldėjimą atsiradimo dienos. Teismas gali pratęsti terminą palikimui priimti, jei nustatoma, kad termino nesilaikymas kilo dėl rimtų priežasčių. Palikimą galima priimti ir pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą, jei visi jau priėmę palikimą įpėdiniai su tuo sutinka.
Notaras privalo per tris darbo dienas pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie priimtą palikimą.
Įpėdinis ar testamentinis įgaliotinis turi teisę atsisakyti palikimo per tris mėnesius nuo paveldėjimo atsiradimo. Atsisakymas negali būti dalinis, sąlyginis ar su išlygomis. Atsisakymo aktas sukelia tokius pat teisinius padarinius kaip ir nepriimtas palikimas.
Asmuo, kuriam atsirado teisė į paveldėjimą, atsisako palikimo pateikdamas pareiškimą notarui. Negali atsisakyti palikimo įpėdinis, kuris jau pateikė priėmimo pareiškimą kompetentingam notarui arba prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Turto dalybos
Jei yra keli naudos gavėjai, paveldėtas turtas tampa bendrąja visų naudos gavėjų nuosavybe, nebent testamentas numato kitaip. Niekas negali būti verčiamas atsisakyti teisės atskirti jam priklausančią dalį nuo paveldėto turto masės.
Paveldėtas turtas dalijamas tarp įpėdinių bendru sutarimu. Paveldas negali būti dalijamas iki gimstant įpėdiniui ar testamentiniam įgaliotiniui, taip pat jei testamente buvo nurodyta, kad paveldėtas turtas turi likti bendrąja įpėdinių nuosavybe tam tikrą laikotarpį. Šis laikotarpis negali viršyti penkerių metų nuo paveldėjimo atsiradimo, išskyrus atvejus, kai tarp įpėdinių yra nepilnamečių. Tokiu atveju testatorius gali uždrausti dalyti paveldėtą turtą, kol suinteresuoti įpėdiniai nepasieks aštuoniolikos metų.
Įpėdiniai gali pasidalyti paveldėtą turtą bendru sutarimu prieš įregistruodami savo teises į paveldėtą turtą viešajame registre. Nekilnojamojo turto dalybos įforminamos notarine forma, kuri turi būti įregistruota viešajame registre.
Jei įpėdiniai nesusitaria dėl paveldėto turto dalybų, turtas dalijamas teisėjo, remiantis kiekvieno įpėdinio pateiktais prašymais. Dalijami daiktai perduodami natūra, o nedalijami daiktai perduodami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, o kitiems įpėdiniams kompensuojama nedalijamo daikto vertė kitu daiktu ar pinigų suma.
Su naudos gavėjų sutikimu gali būti parduodamas visas paveldėtas turtas ar atskiri daiktai aukcione, o gautos lėšos dalijamos tarp naudos gavėjų; alternatyviai, įpėdiniai gali tarpusavyje surengti paveldėto turto pardavimą su varžytinėmis ir daiktą perduoti įpėdiniui, pasiūliusiam didžiausią kainą.
Paveldėjimo atsiradimas ir įpėdinių atsakomybė
Paveldėjimas laikomas atsiradęs mirusiojo mirties dieną, arba dieną, kurią įsiteisėja teismo sprendimas, pripažįstantis asmenį mirusiu, arba mirimo dieną, nurodytą teismo sprendime.
Norint tapti įpėdiniu, reikia priimti palikimą (faktiškai valdant paveldėtą turtą arba pateikiant atitinkamą priėmimo prašymą notarui). Testamentinis įgaliotinis praneša apie savo priėmimą testamentiniam vykdytojui (palikimo administratoriui), įpėdiniui, priėmusiam palikimą ir įgaliotam vykdyti testamentą, arba notarui.
Įpėdinis, priėmęs palikimą, atlikdamas disponavimo paveldėtu turtu veiksmus arba pateikdamas prašymą notarui, atsako už testatoriaus skolas visu savo turtu. Jei palikimą be išlygų priėmė keli įpėdiniai, jie atsako solidariai už testatoriaus skolas visu savo turtu.
Asmuo, kuriam atsirado teisė į paveldėjimą, turi teisę pareikšti, kad nori priimti palikimą su inventorizacijos privilegija, pateikdamas prašymą notarui. Tokiu atveju įpėdinis atsako už testatoriaus skolas tik paveldėtos dalies dydžiu. Jei bent vienas asmuo priėmė palikimą su inventorizacijos privilegija, laikoma, kad ir kiti įpėdiniai priėmė palikimą su tokia pat privilegija. Inventorizacijos gali prašyti ir testatoriaus kreditoriai.
Palikimo priėmimas pagal testamentą
Nekilnojamojo turto registravimas ir dokumentai
Šie nekilnojamojo turto objektai įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą, jei jie klasifikuojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir numeruojami pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatytas procedūras: žemės sklypai, pastatai, butai pastatuose ir fondai. Nekilnojamojo turto paveldėjimo atveju, jei nuosavybės teisės jau įregistruotos nekilnojamojo turto registre, vienintelis dokumentas, kurį įpėdinis privalo pateikti, yra notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (arba nuosavybės liudijimas, jei mirus sutuoktiniui visą nuosavybę paveldi gyvas likęs sutuoktinis).
Palikimo administratoriaus skyrimas
Kai paveldėtas turtas yra individuali įmonė ar ūkininko ūkis, arba kai velionio skolos viršija palikimo vertę, palikimo priėmimo metu suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą, kad būtų paskirtas palikimo administratorius, arba paskirtas administratorius ir nuspręsta dėl turto pardavimo aukcione ar bankroto procedūros pradėjimo. Tokiu atveju mirusiojo skolos padengiamos tik iš palikimo.
Jei paveldėtam turtui priklauso valdomas turtas (individuali įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir pan.) ir šio turto negali valdyti testamentinis vykdytojas ar įpėdinis, arba jei mirusiojo kreditoriai imasi veiksmų iki palikimo priėmimo, teismas paskiria paveldėto turto administratorių. Paveldėto turto administravimas sprendžiamas teismo sprendimu.
Testamento vykdymą vykdo testamentinis vykdytojas, testatoriaus paskirtas įpėdinis arba teisėjo paskirtas administratorius. Jei testatorius nepaskyrė testamentinio vykdytojo arba jei testamente nurodytas testamentinis vykdytojas ar įpėdinis negali atlikti jam pavestų funkcijų, teismas paskiria palikimo administratorių, kad jis atliktų visus testamento įvykdymui reikalingus veiksmus.
Dokumentai, patvirtinantys įpėdinių statusą ir teises
Praėjus trims mėnesiams nuo paveldėjimo atsiradimo, įpėdiniai ar testamentiniai įgaliotiniai gali kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Šis liudijimas yra valstybės nustatytos formos dokumentas, patvirtinantis, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda nuo palikimo priėmimo momento, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Be to, šio liudijimo gavimas yra naudos gavėjo teisė, bet ne pareiga. Paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina palikimo priėmimą ir suteikia juridinį pagrindą įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą.
tags: #concepito #sinistro #stradale #successione