Nitratų ir nitritų ribinės koncentracijos pavojus kūdikiams: viskas, ką turite žinoti

Specialistai primena, kad labai svarbu įsitikinti, ar vartojamas geriamasis vanduo yra saugus ir tinkamos kokybės. Užterštas geriamasis vanduo neabejotinai turi neigiamų pasekmių žmonių sveikatai. Šachtinių šulinių vandens kokybė nuolat kinta ir priklauso nuo aplinkos. Teršalai į šulinius patenka iš laukų, daržų, tvartų, lauko tualetų. Vienas iš tokios veiklos padarinių - azoto junginiai gruntiniame vandenyje: nitratai ir nitritai.

Nitratų ir nitritų taršos mastai Lietuvoje

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys atskleidžia, kad nitratų ir nitritų tarša geriamajame vandenyje yra aktuali problema Lietuvoje. Per aštuonis 2017 metų mėnesius Kauno apskrityje buvo ištirtas 120 šachtinių šulinių vanduo. Nitratų ir nitritų ribines vertes atitiko tik 32,5 % (39) visų mėginių. Daugiausiai mėginių, viršijančių nitratų ir nitritų ribines vertes, buvo Jonavos rajone (55,6 %), mažiausiai - Kaišiadorių rajone (25 %). Kauno mieste ir rajone ištirtas 21 šachtinio šulinio vanduo. Iš atliktų tyrimų nitratų ir nitritų ribines vertes atitiko tik 19,04 % (4) visų mėginių. Didžiausia nitratų koncentracija geriamajame vandenyje užfiksuota Šančių seniūnijoje Sederavičiaus gatvėje, kuri ribinę vertę viršijo beveik tris kartus ir siekė net 133 mg/l.

Bendrai visoje Lietuvoje, siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais, pernai buvo ištirti 582 šachtiniai šuliniai. Vandens kokybės reikalavimų neatitiko kas ketvirtas (27 %) šulinys. Daugiausiai šulinių, kurių vanduo neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų, buvo Kauno ir Šiaulių apskrityse - net 34 % tirtų šulinių vandens ėminių neatitiko nustatytų normų. Mažiausiai kokybės reikalavimų neatitikimų nustatyta Klaipėdos apskrityje - 17 % šulinių rasta nitritų ir nitratų.

Žemėlapis su nitratų taršos duomenimis Lietuvos apskrityse

Lietuvos higienos normos ir leistinos koncentracijos

Pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytos šios ribinės vertės:

  • Nitritų: iki 0,5 mg/l
  • Nitratų: iki 50 mg/l

Tačiau svarbu paminėti, kad Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra nurodžiusi, jog vanduo, kuriame nitratų koncentracija siekia iki 45 mg litre, yra nepavojingas žmogaus sveikatai, ir nustatė leistinąją paros dozę - 3,65 mg nitratų kūno svorio kilogramui. Suaugęs žmogus, sveriantis apie 60 kg, gali gauti ne daugiau kaip 220 mg nitratų per parą.

Ypatingai griežti reikalavimai taikomi vandeniui, skirtam kūdikiams. Pagal Lietuvos higienos normas nėščiųjų ir kūdikių vartojamame vandenyje viename litre gali būti iki 0,02 miligramo nitritų ir iki 10 miligramų nitratų.

Pavojus kūdikių sveikatai: "Pamėlusių kūdikių" sindromas

Vartojant vandenį, kuriame yra padidėjęs nitratų kiekis, padidėja methemoglobinemijos rizika, dar vadinamasis „pamėlusių kūdikių“ sindromas. Ligos metu labai padidėja methemoglobino koncentracija kraujyje. Methemoglobinas - tai hemoglobinas, kurio negali prisijungti ir pernešti deguonies į audinius. Tai smarkiai apsunkina deguonies pernešimą su krauju iš plaučių į audinius, sukeldamas deguonies trūkumą organizme.

Kūdikiams, ypač iki 4-6 mėnesių amžiaus, ši būklė pasireiškia ypač pavojingai:

  • Odos ir gleivinių pamėlimas: Dėl deguonies trūkumo oda ir gleivinės įgauna melsvą atspalvį.
  • Dispepsiniai reiškiniai: Vėmimas, viduriavimas.
  • Dusulys: Kūdikis sunkiai kvėpuoja.
  • Irzelumas ir mieguistumas: Kūdikis tampa neramus arba apatiškas.
  • Sunkiais atvejais: Gali atsirasti traukuliai, ištikti koma ir net mirtis.

Kūdikių jautrumas nitratams nevienodas ir priklauso nuo jų skrandžio rūgštingumo - kuo mažesnis rūgštingumas, tuo nitratai tampa pavojingesni. Be to, kūdikių organizme dar nesusiformavusi efektyvi azoto junginių nukenksminimo sistema.

Nitratų ir nitritų tarša yra ypač pavojinga dirbtinai maitinamiems kūdikiams iki 3-6 mėnesių amžiaus, jei jų maisto paruošimui (pieno mišinių skiedimui) vartojamas užterštas vanduo. Tyrimai rodo, kad 40 % Kauno rajono moterų, pagimdžiusių mažo svorio ar apsigimusį naujagimį, vartojo geriamąjį vandenį, kuriame nitratų kiekis viršijo leidžiamąją vertę.

Gyd. endokrinologė Kristina Semėnienė apie policistinių kiaušidžių sindromo diagnostiką bei gydymą

Kitos rizikos grupės ir bendra sveikatos įtaka

Nors didžiausią riziką nitratai kelia kūdikiams, jie pavojingi ir kitoms gyventojų grupėms:

  • Nėščiosios: Užterštas vanduo gali lemti mažesnio svorio naujagimių gimimą, sulėtėjusį jų fizinį bei psichinį vystymąsi. Padidėjęs deguonies poreikis nėštumo metu gali sustiprinti methemoglobinemijos poveikį. Danų atliktas tyrimas parodė, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo gali lemti įvairius naujagimių defektus, įskaitant regos, klausos, veido ir kaklo anomalijas.
  • Senyvo amžiaus žmonės: Ypač sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, gali pasireikšti degeneraciniai procesai.
  • Žmonės su sutrikusia virškinimo sistema: Disbakteriozė gali padidinti jautrumą nitratams.

Be methemoglobinemijos, nitratai organizme gali virsti nitritais, o šie su maisto antriniais ir tretiniais aminais sudaryti kancerogeninius nitrozaminus, kurie skatina piktybinių auglių atsiradimą. Kai kurių ekologų nuomone, apie 80 % visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su nepatenkinama geriamojo vandens kokybe.

Vandens užteršimo šaltiniai ir prevencija

Pagrindinis nitratų ir nitritų šaltinis gruntiniame vandenyje yra žmogaus ūkinė veikla:

  • Žemės ūkis: Azotinės trąšos (salietra, mėšlas, srutos, karbamidas), naudojamos dirbamose žemėse, lengvai patenka į gruntinius vandenis.
  • Buitinės ir komunalinės atliekos: Lauko tualetai, srutų ir nuotekų kaupimo duobės, kompostas, maisto atliekos, plaunamų automobilių tarša.
  • Šulinių aplinka: Netinkama šulinių vieta (per arti tvartų, tualetų, tręšiamų daržų), netvarkinga aplinka.

Kadangi vanduo šachtiniame šulinyje bus užterštas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis, būtina tinkamai parinkti šulinio vietą. Optimalus atstumas nuo galimų taršos šaltinių turėtų būti ne mažesnis kaip 15-25 metrai. Aplink šulinį 5 metrų spinduliu būtina formuoti plūkto molio, neteršiamą sanitarinės apsaugos zoną. Virš šulinio reikalingas stogelis, sandarus dangtis, kad krituliai ir paviršinės nuotekos nepatektų į šulinį.

Kaip pašalinti nitratus ir nitritus iš vandens?

Svarbu žinoti, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Deja, šios cheminės medžiagos ne pašalinamos nei virinant, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais. Priešingai - virinant, sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar labiau padidėja. Buitiniai filtrai, skirti pašalinti chloro ar kitų priemaišų, nėra efektyvūs prieš nitratus ir nitritus.

Infografika: Vandens filtravimo būdai ir jų efektyvumas prieš nitratus/nitritus

Kaip užtikrinti saugų geriamąjį vandenį?

  1. Reguliariai tirti šulinio vandenį: Jei geriate ar vartojate šachtinio šulinio vandenį maistui ruošti, būtina jį tikrinti kasmet.
  2. Kreiptis į specialistus: Vandens kokybę galima nustatyti tik ištyrus jį laboratorijoje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) organizuoja nemokamus šachtinio šulinio vandens cheminius tyrimus azoto grupės junginių - nitritų ir nitratų - kiekiui nustatyti, kai vandenį maistui naudoja nėščioji ar kūdikis iki 6 mėn. amžiaus. Dėl tyrimo galima kreiptis tiesiogiai į NVSC.
  3. Rinktis saugesnius alternatyvius vandens šaltinius:
    • Fasuotas vanduo: Pirkti specialiai kūdikių mišinėliams skirtą ar kitą patikimą fasuotą geriamąjį vandenį iš parduotuvių. Atkreipkite dėmesį į etiketėje nurodytas koncentracijas: nitritų (NO2) - leidžiama iki 0,02 mg/l, nitratų (NO3) - iki 10 mg/l.
    • Centralizuotas vandentiekis: Didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandentiekiu tiekiamo vandens kokybė paprastai yra gera.
  4. Nenaudoti užteršto vandens: Nustačius, kad vanduo užterštas nitratais ar nitritais, jo vartoti negalima, ypač ruošiant maistą kūdikiams.
  5. Tinkamai paruošti kūdikių maistą: Jei naudojamas fasuotas vanduo, jį vis tiek rekomenduojama užvirinti, kad būtų sunaikinti galimi mikroorganizmai. Paruoštą pieno mišinį ar kitus baltyminius kūdikių maisto priedus labai pavojinga ilgą laiką laikyti kambario temperatūroje - saugiausia laikyti šaldytuve 4 laipsnių temperatūroje.

Ištyrimo tvarka ir NVSC vaidmuo

NVSC atstovai, gavę prašymą dėl vandens tyrimo, per tris darbo dienas susisiekia su pareiškėju suderinti vandens ėminio paėmimo laiką ir aplinkos įvertinimą. Vanduo ištiriamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Nustačius saugos reikalavimų neatitinkantį nitritų ir nitratų kiekį, NVSC nedelsiant informuoja pareiškėją, pateikia išsamius tyrimų rezultatus ir informaciją apie riziką sveikatai bei galimus veiksmus.

Gyventojai, pagal teisės aktus, turi patys rūpintis vandens, gaunamo individualiai, sauga ir kokybe, saugoti šulinius nuo taršos.

Apibendrinant

Nitratų ir nitritų tarša geriamajame vandenyje yra rimta problema, kelianti pavojų visų gyventojų, o ypač kūdikių ir nėščiųjų, sveikatai. Nuo netinkamos vandens kokybės kenčia ne tik žmonės, bet ir aplinka. Todėl būtina sąmoningai rūpintis geriamojo vandens kokybe, reguliariai tirti šulinių vandenį ir, esant reikalui, rinktis saugesnius alternatyvius vandens šaltinius.

tags: #concebtrazione #limite #nitrati #per #lattanti