Kūdikio išmatų spalva žindomiems: kada verta sunerimti, o kada – ne?

Kūdikių tėvams neretai kyla daugybė klausimų - ypač apie jų mažylio išmatas. Nors tai gali pasirodyti nemaloni tema, kūdikio tuštinimasis - svarbus sveikatos rodiklis, padedantis laiku pastebėti virškinimo ar kitus sveikatos sutrikimus. Svarbiausia - pažinti savo kūdikio „normalų“ ritmą, o pastebėjus pokyčius, kurie kelia nerimą - nedelsti pasikonsultuoti su gydytoju. Čia galite diskutuoti ir klausti su žindymu susijusiomis temomis.

Pirmosios dienos: mekonijus

Per pirmąsias 24-48 valandas kūdikis ištuština mekonijų - tai tamsiai žali, klampūs, beveik juodi išmatų likučiai, susikaupę gimdoje. Mekonijų sudaro nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių, plaukelių (lanugo) mišinys, todėl jis neturi kvapo. Mekonijus yra žalsvai rudas/juodas, labai tąsus ir tikrai sunkiai nuvalomas. Mekonijaus pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris veikia kaip laisvinamasis. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą. Mekonijus - beveik bekvapis.

Normalios žindomo kūdikio išmatos

Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Išmatų tekstūra turėtų būti panaši į žemės riešutų sviesto ar bulvių košės - jos neturėtų būti nei per daug vandeningos, nei per sausos.

Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Tai yra visiškai normalu. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Tai reiškia, kad kūdikio virškinimo sistema stiprėja, daugiau motinos pieno maistinių medžiagų įsisavinama ir mažiau lieka atliekų.

Žalsvos išmatos: kada verta sunerimti?

Vienas dažniausių klausimų, su kuriuo susiduria tėvai - žalsvos kūdikio išmatos. Tai gali kelti nerimą, tačiau daugeliu atvejų tai yra visiškai normalu.

Dažniausios žalios spalvos išmatų priežastys žindomiems kūdikiams:

• Per didelis "pradinio" pieno kiekis: Sakoma, kad yra „pradinis“ liesas pienas, ir „galinis“ - riebus. Pienas visuomet turi riebalų, tačiau ilgiau žindant riebalų gaunama vis daugiau. Kai mažylis nuolat gauna daugiau pieno su didesniu kiekiu angliavandenių ir mažiau riebalų, tai gali lemti žalią tuštinimąsi. Taip atsitinka, kai kūdikis, nebaigęs žįsti iš vienos krūties, perkeliamas prie antrosios krūties. Spėjama, jog taip dažniau būna dieną. O naktį, matyt, kūdikis nekilnojamas nuo vienos krūties prie antros, gauna ir riebesniojo galinio pieno, kuris lėčiau keliauja plonuoju žarnynu ir tuo pačiu geriau/pilniau įsisavinama laktozė ir mažiau jos lieka, kad skystintų ir žaliau nudažytų išmatas. Dėl dantų dygimo kūdikis gali pasidaryti nekantresnis, taip pat ir prie krūties. Tas nekantrumas tuo metu, kai iš krūties ištekėjus pradiniam pienui ir kūdikiui nekantraujant kol atbėgs tolimesnio “galinio” pieno banga, gali paskatinti mamą nuraminti nekantrų vaikelį perkėlus jį prie kitos krūties.
• Tulžis: Natūrali tulžies spalva yra žalia. Kai išmatos greitai slenka žarnynu, jos gali įgauti žalsvą atspalvį. Tai gali nutikti dėl greito tulžies pašalinimo iš plonosios žarnos, kai žmogus viduriuoja.
• Maisto netoleravimas ar alergija: Nors mamos mityba žindomo vaikelio išmatoms neturi žymios įtakos, tačiau tam tikrais atvejais gali pasireikšti jautrumas ar net alergija. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymams) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų. Tačiau, jei nepastebite kitų nerimo požymių, žalia spalva gali būti tiesiog normalus reiškinys.
• Po antibiotikų vartojimo: Pasibaigus antibiotikų kursui, gali pakisti žarnyno mikroflora, todėl išmatos gali būti žalios, skystesnės. Tai dažniausiai laikina.
• Geležies papildai (mišinukams): Jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais, išmatos gali tapti tamsiai žalios.

Jei pastebėjote, kad kūdikis pasitustina naktį, kakutis būna normalios spalvos, geltono atspalvio, o dieną - žalsvas, tai gali būti tiesiog dėl paros ritmo ir skirtingo pieno kiekio bei riebumo gavimo. Svarbu, kad kūdikis būtų linksmas, judrus, gerai miegotų ir augtų svoris. Jei pastebėjote, kad spalva kinta, nuo gelsvai žalsvos iki tamsiai žalios, kartais būna gleivių, išmatos neputotos, o kūdikis elgiasi įprastai - greičiausiai nėra pagrindo rimtai nerimauti.

Kitos išmatų spalvos ir jų reikšmė

Nors geltonos ir žalios išmatos yra dažniausios žindomų kūdikių išmatų spalvos, svarbu žinoti ir kitas spalvas bei jų galimas reikšmes:

• Juodos išmatos: Gali būti po anglies tablečių vartojimo arba geležies preparatų, skirtų mažakraujystei gydyti. Tačiau juodos išmatos gali rodyti kraujavimą iš skrandžio arba viršutinės plonosios žarnos, nors tai vaikams itin reta. Jei kūdikis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
• Raudonos išmatos: Gali būti po burokėlių vartojimo. Taip pat gali rodyti šviežią kraują iš gaubtinės ar tiesiosios žarnos. Pasitaiko, kad jei motinos krūtų oda yra įtrūkusi ir kraujuoja, kūdikis kartu su pienu praryja ir kraujo, kuris vėliau pastebimas jo išmatose. Bet kuriuo atveju, jeigu vaiko išmatose pastebėjote kraujo, kreipkitės į gydytoją. Nors kraujas kūdikio išmatose dažniausiai nėra itin pavojingas simptomas, apie tai visuomet reikėtų informuoti gydytoją.
• Baltos, pilkos ar baltai gelsvos, „kreidiškos“ išmatos: Gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją arba tulžies pūslės problemas. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija. Medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
• Rausvos išmatos: Gali pasirodyti po vaistų nuo kirminų vartojimo.

Gleivės ir kraujas kūdikio išmatose

• Gleivės: Nedidelis kiekis gleivių kūdikio išmatose dažniausiai nėra priežastis nerimauti. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Taip pat, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Tačiau, jei gleivių yra daug ir jos pasirodo kartu su kitais simptomais, tokiais kaip kraujas, viduriavimas ar karščiavimas, būtina kreiptis į gydytoją.
• Kraujas: Bet kuriuo atveju, jeigu vaiko išmatose pastebėjote kraujo, kreipkitės į gydytoją. Nors kraujas kūdikio išmatose dažniausiai nėra itin pavojingas simptomas, apie tai visuomet reikėtų informuoti gydytoją. Galimos kraujo atsiradimo priežastys: išangės įtrūkimai (dėl kietų išmatų), alergija maistui (dažniausiai karvės pieno baltymams), infekcija (pvz., salmoneliozė, dizenterija), žarnyno invaginacija (retai, bet rimta būklė), mamos kraujas (prarytas gimdant ar žindant nuo sutrūkusių spenelių).

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius kūdikio išmatų pokyčius ir, jei nerimaujate, pasitarti su gydytoju. Štai keletas situacijų, kai reikėtų kreiptis į gydytoją:

• Jei kūdikio išmatose pastebite kraują.
• Jei kūdikio išmatos yra juodos (ne mekonijus), baltos arba labai blyškios.
• Jei kūdikis viduriuoja ilgiau nei 24 valandas, ypač jei yra naujagimis.
• Jei kūdikis vemia.
• Jei kūdikis karščiuoja.
• Jei kūdikis atrodo dehidratuotas (sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, vangumas).
• Jei kūdikis jaučia pilvo skausmus.
• Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.
• Jei kūdikis yra labai irzlus ar mieguistas.
• Jei išmatose aptinkama daug gleivių, jose yra kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra.
• Jei išmatose aptinkama kirmėlių.
• Jei kūdikis viduriuoja, karščiuoja ir yra neramus.

Tikslią kraujo ir gleivių atsiradimo priežastį gali nustatyti tik gydytojas. Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties.

Išmatų konsistencija ir dažnumas

• Konsistencija: Sveiko kūdikio išmatų tekstūra turėtų būti panaši į žemės riešutų sviesto ar bulvių košės - jos neturėtų būti nei per daug vandeningos, nei per sausos. Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Vidurių užkietėjimas pasireiškia kietais, sunkiai pasišalinančiais išmatų gabaliukais.
• Dažnumas: Išimtinai žindomiems mažyliams normalu tuštintis 6 ir daugiau kartų per dieną, o iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus - tuštintis po/per kiekvieną žindymą. Tačiau, jei išmatos staiga tampa kitokios konsistencijos, itin vandeningos, atsiranda aštresnis kvapas (kartais ir gleivės) ir tai kartojasi daugiau nei 3 pasituštinimus iš eilės - galima įtarti viduriavimą. Mišiniu maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus.

Kūdikių išmatos yra svarbus rodiklis, atspindintis jų virškinimo sistemos būklę ir bendrą savijautą. Stebėdami išmatų spalvą, konsistenciją ir dažnumą, tėvai gali geriau suprasti, ar kūdikis gauna pakankamai maisto medžiagų, ar nėra virškinimo problemų. Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus, ir tai, kas yra normalu vienam, gali būti neįprasta kitam. Jei kyla abejonių ar nerimo, visuomet verta pasitarti su gydytoju.

tags: #colore #cacca #neonati #allattati #al #seno