Nėštumo nutraukimas, nepaisant jo priežasčių, moters organizmui ir psichikai yra didelė drama. Po persileidimo moterys dažnai susiduria su fiziniais ir emociniais iššūkiais, o vienas iš klausimų, keliantis nerimą, yra pakitusios išskyros. Šiame straipsnyje gilinsimės į gausias išskyras, kurios gali pasireikšti 2 mėnesius po persileidimo, aptarsime galimas jų priežastis, su tuo susijusias komplikacijas ir kaip elgtis toliau, ypač planuojant naują nėštumą.
Nėštumo praradimas ir jo pasekmės
Persileidimas, mediciniškai apibrėžiamas kaip nėštumo nutraukimas iki 20-os nėštumo savaitės, gali įvykti dėl daugybės priežasčių. Apie 40 procentų ankstyvų persileidimų kyla dėl vaisiaus genetinių patologijų, kai sutrinka lytinių ląstelių brendimas ir vystosi chromosominės anomalijos. Kuo vyresni tėvai, tuo didesnė tikimybė, kad sutriks lytinių ląstelių susidarymas. 7-14 dienos po apvaisinimo yra kritinis laikotarpis, kai bet koks žalingas veiksnys gali sukelti vaisiaus žūtį. Embrioniniu laikotarpiu (iki 12-14 nėštumo savaičių) visiškai susiformuoja individas, o žalingi veiksniai gali sutrikdyti atskirų organų ar sistemų vystymąsi.
Motinos sveikata taip pat labai svarbi vaisiui išnešioti. Dažnai persileidimą sukelia gimdos patologija (miomų mazgai, pertvara gimdoje, vystymosi anomalijos), kuri nustatoma echoskopiniu tyrimu ar darant gimdos rentgeno nuotrauką. Apie 3-7 procentų visų vėlyvų persileidimų įvyksta dėl gimdos kaklelio nepakankamumo, kuris gali būti įgimtas arba įgytas (dėl traumų gimdant, aborto metu). Didžiulę reikšmę turi motinos lėtinės ir ūmios infekcijos. Svarbu nėštumo metu nesirgti gripu, ūmia toksoplazmoze, citomegalija. Todėl dar prieš planuojamą nėštumą reikėtų išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų, jas gydyti. Vaisiaus žūtį ir persileidimą gali sukelti traumos, grubūs lytiniai santykiai, psichinės traumos, stresas.
Po persileidimo svarbu išsiaiškinti jo priežastis, net jei tai ne visada pavyksta. Kitas nėštumas turėtų būti planuojamas, skiriant laiko poilsiui ir svarbiems tyrimams: lytiniu keliu plintančių ir bendrų organizmo infekcijų patikrinimui, hormoniniams tyrimams, gimdos echoskopiniam bei rentgenologiniam tyrimui.
Išskyros po persileidimo: normalu ar ne?
Po persileidimo moters organizmas atsistatinėja, ir tai apima ir reprodukcinę sistemą. Makšties išskyros yra natūralus procesas, tačiau jų pobūdis po persileidimo gali skirtis. Sveikos moters gimdos kaklelis ir makštis išskiria gleives. Nėštumo metu makšties išskyrų gaminasi ir išsiskiria daugiau. Po persileidimo, ypač jei buvo atlikta abrazija (gimdos gleivinės valymas), gali pasireikšti lengvi spazmai ir kraujingos išskyros, kurios gali tęstis apie dvi savaites.
Tačiau, jei po persileidimo praėjus ilgesniam laikui, pavyzdžiui, 2 mėnesiams, išlieka gausios, pakitusios spalvos (geltonos, žalsvos, pilkšvos) ar nemalonaus kvapo išskyros, tai gali signalizuoti apie komplikacijas. Viena iš galimų priežasčių gali būti likę nėštumo audiniai arba infekcija. Jei po persileidimo kraujavimas truko 14 dienų, o po to pasirodo gausios geltonos išskyros, tai yra nenormalu ir gali rodyti grybelį ar rimtesnį uždegimą, kuris galėjo prisidėti prie persileidimo.
Makšties plovimas, ypač dušo srove, nėštumo metu ir po jo yra nerekomenduojamas, nes jis pažeidžia natūralų makšties balansą ir didina infekcijų tikimybę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei po persileidimo pastebimos šios išskyros, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Gausios, geltonos, žalsvos ar pilkšvos išskyros, ypač jei jos turi nemalonų kvapą. Tai gali rodyti infekciją (pvz., bakterinę vaginozę, trichomonozę) arba likusius nėštumo audinius.
- Rudos ar kraujingos išskyros, trunkančios ilgiau nei kelias dienas ar pasikartojančios. Tai gali reikšti, kad organizmas nevisiškai atsistatė arba yra kitų komplikacijų.
- Karščiavimas, bendras silpnumas ar pilvo skausmai, kartu su pakitusomis išskyromis, gali rodyti rimtą infekciją.
- Nemalonus, aštrus ar supuvęs kvapas iš išskyrų.
Gydytojas, įvertinęs simptomus ir atlikęs reikiamus tyrimus (pvz., echoskopiją, tepinėlius), galės nustatyti tikslią priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.
Gimdos jautrumas ir ateities nėštumai
Klausimas, kodėl gimda su kiekvienu nėštumu darosi vis jautresnė, o persileidimo rizika didėja, yra labai svarbus. Nėra vieno atsakymo, tačiau galima svarstyti kelias galimybes. Viena iš jų - tai gimdos kaklelio nepakankamumas, kuris gali progresuoti arba paūmėti su kiekvienu nėštumu. Taip pat galimai nusilpęs gimdos raumuo ar sutrikusi gimdos gleivinės būklė gali nebeleisti vaisiui tinkamai įsitvirtinti ir vystytis. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad nepakankamas kamieninių ląstelių kiekis vidiniame gimdos audinyje gali lemti greitesnį jo „senėjimą“ ir būti persileidimo priežastimi.
PSICHOLOGINĖ BŪSENA PO PERSILEIDIMO | su psichologe Milda Kukulskiene
Jei moteris patiria pasikartojančius persileidimus, būtina atlikti išsamius tyrimus, siekiant išsiaiškinti ir pašalinti rizikos veiksnius. Planuojant kitą nėštumą, gydytojas gali skirti medikamentų, kurie nėštumo metu atpalaiduoja gimdą ir padeda išvengti ankstyvo kaklelio atsivėrimo, pavyzdžiui, progesterono preparatų arba specialių gimdos kaklelį sutvirtinančių procedūrų. Svarbu pasitikėti specialistais ir atvirai aptarti visus savo rūpesčius bei klausimus.
Nors persileidimas yra sunki patirtis, svarbu nepamiršti, kad daugelis moterų po jo sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus vaikus. Svarbiausia - tinkamai pasiruošti, atlikti visus reikiamus tyrimus ir rūpintis savo fizine bei emocine sveikata. Pasitikėjimo praradimas yra suprantamas, tačiau su profesionalų pagalba ir tinkamu pasiruošimu įmanoma vėl pajusti viltį ir pasitikėjimą ateities nėštumu.