Ciuccio Lupa Žindymas: Visapusiškas vadovas natūraliam kūdikio maitinimui

Šeimos, susilaukusios naujagimio, susiduria ne tik su užplūdusiu džiaugsmu, bet ir su įvairiais naujais iššūkiais. Vienas svarbiausių ir natūraliausių procesų - tai kūdikio maitinimas. Šiame straipsnyje gilinsimės į žindymo subtilybes, jo naudą tiek kūdikiui, tiek mamai, bei aptarsime dažniausiai kylančius klausimus ir iššūkius, siekdami suteikti išsamios informacijos ir praktinių patarimų.

Gimdymas ir pirmoji akimirka: svarba žindymo pradžiai

Gimus kūdikiui, šeimoje įvyksta tam tikras perversmas. Moteriai tuo ypatingu laikotarpiu reikalinga parama iš jos šeimos bei ją prižiūrinčių specialistų, kurie skatintų ir padėtų jai susitvarkyti su žindymo iššūkiais. Žindymo pradžia, sėkmė ir laikotarpis priklauso nuo to, kiek paramos moteris sulaukia savo aplinkoje. Pirmasis moters ir naujagimio kontaktas - taip pat labai svarbus sėkmingai žindymo pradžiai.

Net jeigu moteris gimdo cezario pjūvio operacijos būdu, jai taikoma spinalinė nejautra ir jeigu tam leidžia aplinkybės, personalas taip pat naujagimį uždeda moteriai ant krūtinės dar operacijos metu. Taip mama ir naujagimis užmezga ryšį, o išsiskyrę hormonai padeda greičiau gaminti pieną. Kūdikis užuodžia jos kvapą, girdi širdies dūžius, jaučia odos švelnumą - taip kūdikis susipažįsta su pasauliu.

Motinos pienas: tobulas maistas mažyliui

Mamos pienas, išsiskirdamas savo unikalia sudėtimi, svarbus naujagimio sveikatai. Baltymus kūdikis lengvai suvirškina, jie yra tarsi statybinė medžiaga, reikalinga vaiko organizmui augti ir vystytis. Vaikai, kurie anksčiau buvo žindomi, ateityje turi mažiau alergijų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių susirgimų, jie mažiau serga cukriniu diabetu.

Kiekvienos motinos pienas yra savitas ir geriausiai tinka tik jos mažyliui: jis yra biologiškai specifinis ir jo sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių. Pirmąjį jo gyvenimo pusmetį motinos pienas tenkina visus mažylio maisto medžiagų ir vandens poreikius, nes tik jį kūdikis pajėgia geriausiai įsisavinti, skatina gerą kūdikio augimą ir fizinę raidą, protinę brandą, aprūpina mažylio organizmą imuninėmis medžiagomis - saugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, alergenų ir yra visada tinkamas, švarus, šiltas bei ekonomiškas.

Pirmadieniais po gimdymo mamas dažnai vargina pieno perteklius, nes, pasišalinus placentai, krenta estrogeno ir progesterono lygis ir prolaktino hormonai pradeda žadinti pieno gamybą. Paprastai, per kelias dienas pieno gamyba susireguliuoja: kuo daugiau vaikas pieno nori, tuo daugiau jo pasigamina.

Kaip suprasti, ar kūdikiui pakanka pieno?

Kaip moteriai žinoti, kad jos pieno pakanka naujagimiui? Žindomas kūdikis turėtų valgyti ne mažiau kaip 8 kartus per parą. Bet vieno teisingo maitinimo ritmo nėra. Kaip ir mes, suaugusieji, turim savo ritmą, taip ir kūdikiai. Norint suprasti, ar naujagimiui pakanka motinos pieno, reikėtų sekti patį kūdikį. Naujagimis turėtų šlapintis ne rečiau kaip šešis kartus per parą. Tai gana sunku įvertinti, jeigu kūdikis su sauskelnėmis. Jeigu moteriai kyla klausimų, siūlome į sauskelnes trumpam įdėti medžiaginius įklotus ir taip stebėti vaiko šlapinimąsi.

Žindanti moteris gali valgyti įprastą maistą, ji neturėtų savęs stipriai apriboti. Tai, ką valgė prieš ar per nėštumą, gali valgyti ir toliau po gimdymo. Vyrauja daug mitų, jog pieno kiekis didėja nuo tam tikrų produktų, pavyzdžiui, chalvos ir riešutų. Tačiau mokslinių įrodymų, pagrindžiančių šią sąsają, nėra. Motinos pieno kiekis priklauso nuo kūdikio poreikių - žindamas jis pats sureguliuoja, kiek jam pieno reikia. Kuo daugiau kūdikis žindžia - tuo daugiau pieno pas mamą pasigamina.

Žindymo iššūkiai ir pagalba

Moteris šioje kelionėje nėra viena ir ji turėtų drąsiai prašyti pagalbos iš specialistų. Pagalba turėtų prasidėti nuo pirmojo moters kontakto gimdant, tai yra - iš Gimdymo skyriaus akušerės, kuri parodys, kaip laikyti kūdikį, teisingai paduoti krūtį, bei atsakys į kilusius klausimus. Vėliau prie komandos prisijungia ir pogimdyvinės palatos akušerė. Moters aplinka turėtų sudaryti tinkamas sąlygas jai žindyti, ypatingai pačioje pradžioje, kai kyla daug klausimų.

Daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų vis dar dominuoja pasenusios rutininės procedūros ir elgesys, paremtas dirbtinai maitinamų kūdikių auginimo žiniomis ir gairėmis, kas labai apsunkina žindymą, ar net padaro jį neįmanomu. Ir pernelyg dažnai, deja, tokios mamos dėl to kaltina tik save. Jei nuo pat pirmųjų akimirkų po gimimo leisime mamai ir kūdikiui daryti tai, kam juos sukūrė pati gamta, tai gali iš esmės pakeisti visą situaciją su žindymu.

Žindymo pagrindas: teisingas krūties apžiojimas

Žindymas yra natūralus ir normalus būdas maitinti kūdikius ir mažus vaikus, o mamos pienas yra specialiai ir tiesiog tobulai sukurtas jos vaikui, kokia bebūtų mamos socialinė, ekonominė ir asmeninė padėtis. Didžioji dalis mamų puikiai pajėgios išmaitinti savo kūdikius tik savo pienu maždaug šešis mėnesius, toliau kūdikis turi būti primaitinamas kietu maistu.

Žindymo pagrindas yra geras krūties apžiojimas. Gerai apžiojęs krūtį kūdikis godžiai geria mamos pieną ir gauna jo pakankamai. Mažylis, blogai apžiojęs krūtį, sunkiau iš jos gauna pieną, ypatingai, jei iš mamos pusės nėra gausios pieno gamybos. Pieno gamyba pirmomis paromis po gimdymo nėra gausi ir tai yra normalu ir taip apspręsta gamtos, bet jei jau pirmomis dienomis krūties apžiojimas nėra geras, mažylis sunkiau gauna pieną ir būtent dėl to tiek daug mamų pirmomis paromis „neturi pakankamai priešpienio”. Dažniausiai mamos tikrai turi pakankamai priešpienio, bet dėl prasto krūties apžiojimo jų kūdikis tiesiog nepaima to, ką jau yra pagaminusi jo mama.

Kita prasto krūties apžiojimo medalio pusė - spenelio žalojimas ir jo skausmas. Ir jei tuo pačiu kūdikis negauna pakankamai pieno, jis priverstas ilgai likti prie krūties ir visai netrukus speneliai tampa itin skausmingi ir labai dažnai - rimtai sužaloti. Itin dažnai naujagimių mamoms pasakoma, kad jų kūdikis puikiai apžiojęs krūtį, nes tikrai lengva pasakyti, kad apžiojimas yra geras žiūrint tik iš šono, nors tai nėra tiesa. Svarbiausia - kaip žindymo metu jaučiasi pati mama, kokie jos pojūčiai vaikui apžiojus krūtį.

Čiulptukai ir žindukai: ar jie trukdo žindymui?

Uždavę Jums klausimą, ar verta kūdikėlį pratinti prie čiulptuko, kad jis vietoj jo nenaudotų krūties, sulaukėme daug pasisakymų. Ar čiulptukas turi įtakos žindymui, tiksliau - pieno mažėjimui? O gal atvirkščiai, kad kūdikis nenaudotų krūties nusiraminimui (užmigimui, naktį), jam duoti čiulptuką?

Taip, čiulptuko naudojimas labai dažnai būna žindymo nesėkmių ir pieno mažėjimo motinos krūtyse priežastimi. Kad mamytės iš krūties maitinamas kūdikis galėtų sočiai pavalgyti ir sparčiai augti, jis turi efektyviai ŽĮSTI. Žįsdamas krūtį, kūdikis pieną iš jos ne siurbia, o stumia liežuvio raumenų banga, prasidedančia nuo liežuvio galiuko ir slenkančia link jo šaknies. Žmonės įprastai žodžius “žįsti” ir “čiulpti” laiko tą patį reiškiančiais sinonimais. Išties tai yra esmingai skirtingi veiksmai. Įsidėmėkime: ŽĮSTI - TAI NE ČIULPTI!

Taigi gerai priglusti prie krūties kūdikis gali tik ją plačiai apžiodamas ir liežuvį ištiesdamas ir pakišdamas po speneliu ir dar toliau. Anksčiau čiulptukai-tuštukai būdavo apvalūs kaip lemputė. Po tokio čiulptuko gumos burbulu kūdikio liežuvis negalėjo palisti ir išsitiesti tolyn, todėl kūdikis liežuvį laikydavo atitrauktą atgal. Paskui čiulptukus “patobulino” - jų “lemputę” suplojo, kad kūdikis galėtų bent dalinai liežuvį po ja ištiesti. Tačiau išliko kita žindymui ne mažiau trukdanti problema: naujoviškų čiulptukų “lemputės” kaklelis yra santykinai dar siauresnis ir tokį tuštuką čiulpiančio naujagimio/kūdikio lūpos būna beveik suglaustos ir burną laiko beveik sučiauptą. Taip išmokęs ir įpratęs, ir tuo labiau, kuo dažniau čiulptukas jam dedamas į burną ir kuo ilgiau joje laikomas, kūdikis gali nebenorėti ir nebemokėti plačiai išsižioti glaudžiamas prie krūties. Tuomet ir jis pats prie krūties nepasisotins ir mamos speneliai kentės nuo maigymo tarp dantenų, o jų odoje nuo siurbimo atsiras iš pradžių neįžiūrimai mažos, o vėliau vis didėjančios skausmingos žaizdelės.

Netinkama žindančios mamos padėtis - reikia ne paduoti krūtį kūdikiui, bet kūdikį priglausti prie krūties. Kai mama paduoda kūdikiui krūtį, lenkiantis virš kūdikio jos nugara sulinksta ir ji sėdi nepatogiai. Tokios padėties neįmanoma išlaikyti ilgai, nes ji nepatogi stuburui, tad žindanti mama stengsis išsitiesti, trauks krūtį iš vaiko burnos, o kūdikio apžiojimas taps nepakankamai gilus.

Oda prie odos kontaktas: svarbus ryšys

Kūdikis turėtų būti oda prie odos su mama ir turėti galimybę prieiti prie krūties iškart po gimimo. Dauguma ką tik gimusių kūdikių tikrai gali būti padėti mamai nuogi ant jos nuogo pilvo (oda prie odos kontaktas) per pirmąsias minutes po gimimo. Atlikti tyrimai parodė, jog net minučių amžiaus kūdikiai, jei tik jiems leidžiama, pradeda savo ropojimą link krūties nuo mamos pilvo, pasiekia krūtį, apžioja ją ir patys savarankiškai pradeda žindymą. Šis procesas užima nuo kelių minučių iki kelių valandų, bet mamai ir jos kūdikiui turi būti suteikta ši galimybė ir šis laikas (mažiausiai 1-2 valandos) buvimo kartu, kad jie galėtų pradėti pažinti vienas kitą. Taip krūtį „savaime apžioję” be jokios kitų žmonių pagalbos mažyliai dažnai patiria mažiau žindymo problemų.

Kūdikis turėtų būti oda prie odos su mama iškart po gimimo ir kiek įmanoma daugiau pirmąsias gyvenimo savaites. Atlikti tyrimai parodė, kad mažylis, laikomas oda prie odos su mama, išlieka toks pat šiltas, kaip būtų laikomas inkubatoriuje. Oda prie odos kontaktas yra svarbus mamai ir kūdikiui ir ne vien dėl sklandžios žindymo pradžios: jo širdutė plaka ritmiškiau, jo kvėpavimas yra ramesnis ir kokybiškesnis, jis jaučia mažiau streso, jo miegas yra labiau gilus ir jis jaučiasi saugiai ir gerai.

Pieno kamščiai, mastitas ir jų prevencija

Mamai reikia saugoti savo krūtis nuo traumų, o ne nuo „perpūtimo”, nes užspaudus, užgulus, užveržus, užgavus krūtį, traumuojami joje esantys pieno latakai, dėl to vyksta jų patinimas ir per sumažėjusį jų spindį pienas blogiau prateka, ar visai neprateka. Ir pirma atsiranda pieno kamštis (laktostazė, arba pieno sąstovis), jei nieko nedaroma, ar elgiamasi neteisingai - po to toje vietoje vystosi pieno liaukos uždegimas (mastitas), o dar vėliau ten pradeda kauptis pūliai (susidaro abscesas). Todėl ypač pirmąsias 6 savaites, kuomet kūnas kasdien didina pieno gamybos apsukas reaguodamas į krūties ištuštinimą, nereikia išvis jokios liemenėlės. Jei krūtinė didelė ir be liemenėlės yra nepatogu, tuomet geriau naudoti apatinius tolygiai prie kūno priglundančius marškinėlius (ar net glaustinukę), negu dėvėti maitinimui skirtą liemenėlę ar net sportinę liemenėlę. Po to galima bandyti pasirinkti sau tinkamą niekur neveržiančią liemenėlę, bet dėvėti ją kuo mažiau, o ne nuolat.

Pirma pagalba atsiradus pieno sąstoviui - mamos poilsis, šaltis (iki 20 min. vienu metu) ant skaudančios vietos, ITIN švelnus masažas (daugiau - „prastumdymas”) pirštų galiukais ir vaikučio dėjimas prie krūties taip, kad smakriukas liestų tą vietą, arba būtų bent jos kryptimi. Jei taip gelbėjantis atsiranda aukšta kūno temperatūra ir per 24 val.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) patvirtinta žindymo nauda

Naujagimiui/kūdikiui:

• Vaikai, iki 6 mėn. maitinti motinos pienu, du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje.
• Kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo.
• Vaikai, kurie iki 2 mėn. maitinti tik mišiniais, du kartus dažniau serga diabetu.
• Nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigios mirties sindromas.
• Iki 6 mėn. amžiaus maitinti motinos pienu kūdikiai penkis kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis.
• Kuo ilgiau kūdikiai maitinami krūtimi, tuo rečiau būna netaisyklingas sukandimas.
• Nežindyti vaikai tris kartus dažniau serga akių sausme (kseroftalmija). Žindomų kūdikių rega yra geresnė už maitinamų pieno mišiniais.
• Pasaulyje apie 80 proc. 3 mėn. amžiaus žindytų kūdikių ir tik 43 proc. mišiniais maitintų kūdikių yra normalaus svorio.
• Žindyti vaikai, būdami vyresnio amžiaus, yra rečiau nutukę.
• Žindyti kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos.
• Krūtimi maitinti vaikai du kartus rečiau serga ausų uždegimais.
• Žindytiems vaikams rečiau atsiranda dantų ėduonis.
• Žindytiems vaikams mažesnė alergijos atsiradimo rizika.
• Ilgiau žindytų vaikų dažniau būna aukštesnis intelektas.

Mamai:

• Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, yra mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato.
• Žindymas sumažina tikimybę sirgti kiaušidžių, krūties vėžiu.
• Vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims, maitinusioms krūtimi, du kartus rečiau išretėja kaulai. Jei moteris žindė kūdikį iki 9 mėn., kaulų išretėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.
• LAM - laktacijos amenorėjos metodas (amenorėja - t.y. mėnesinių nebuvimas), tinkamai taikomas pirmus šešis mėnesius, yra patikima kontracepcijos priemonė.

Dažnai užduodami klausimai ir situacijos

Klausimas: Dukrytei už kelių dienų - 2 mėnesiai. Žindau savo pienu, speneliu neskauda, atrodo lyg ir apžioja gerai. Tačiau sunkiai sekasi priaugti svorio - pirmą mėnesį nuo gimimo svorio priaugo tik 100g., antrą mėnesį tikiuosi pritrauksim prie 600g. Gime 4250g, dabar pagal namų svarstykles rodo 4900 g. Žindau pagal poreikį, sauskelnių šlapių - 8-10 per dieną. Tačiau vis imu pastebėti, kad pienelio mažėja. Tuomet "prigaminu" paskatindama krūtis pientraukiu. Prieš kelias dienas galėjau laisvai nusitraukti 100ml, o šiandien vėl tik apie 40ml.. ir vėl tikrai jaučiu pienelio mažėja. Dukrytė žinda, ryja, o po to užmiega, aptingsta.. ir krūtis (kuomet pieno nesumažėję) dar lieka puspilnė. Kad ir kaip žadinu, ji daugiau nebevalgo, pažinda kartą ir vėl tik sekundinių sučiaupinėjimų, ale judina krūtį, bet netraukia pieno. Taip ir vėl sumąžėja mano pienelis. Iš pradžių manėme, kad kaltas liežuvio pasaitėlis - jį pakirpo prieš kelias savaites, taciau odontologas atkreipė dėmesį į gan didelį viršutinės lūpos pasaitelį.. iš tiesų, jis akivaizdus, - ant viršutinės lūpytės atsiradęs net ir toks "mozolis".. Ar gali svorio nepriaugimo priežastimi ir pienuko mažėjimo priežastimi būti viršutinės lūpos pasaitėlis?! Ką tokiu atveju daryti?

Atsakymas: Kūdikio viršutinės lūpos pasaitėlis gali turėti įtakos žindymui, nes riboja lūpos judrumą ir tinkamą krūties apžiojimą. Tai gali lemti nepakankamą pieno paėmimą ir, kaip pasekmė, svorio priaugimo problemas bei pieno gamybos mažėjimą. Rekomenduojama pasikonsultuoti su laktacijos specialistu, kuris įvertins situaciją ir, jei bus reikalinga, pasiūlys lūpos pasaitėlio korekciją. Taip pat svarbu stebėti kūdikio šlapinimosi ir tuštinimosi dažnį, nes tai yra svarbūs rodikliai, ar jis gauna pakankamai maisto.

Klausimas: Ar normalu, kad kūdikis, kuris išimtinai žindomas, pradeda tuštintis kas 10 dienų, bet jo pilvas minkštas ir jis be didelio diskomforto išleidžia dujas? Ar gali tai būti susiję su tuo, kad naktį jis pradeda mažiau šlapintis?

Atsakymas: Taip, išimtinai žindomi kūdikiai nuo maždaug 6 savaičių gali nesituštinti iki 14 dienų. Tai yra normalu, kol pilvas minkštas ir kūdikis nejaučia diskomforto. Retesnis tuštinimasis ir intensyvesnis dujų šalinimas yra natūrali virškinimo sistemos brandimo dalis. Mažesnis šlapinimasis naktį taip pat gali būti susijęs su tuo, kad kūdikis tampa vyresnis, jo šlapimo pūslė didėja ir jis gali išbūti ilgesnį laiką be šlapinimosi. Svarbiausia stebėti bendrą kūdikio savijautą ir svorio priaugimą.

Klausimas: Prieš kelias savaites mano dukrytei pakirpo liežuvio pasaitėlį, tačiau dabar pastebėjau, kad jos viršutinė lūpa tapo tiesi ir nebeatsiverčia taip, kaip anksčiau. Ar tai gali būti problema?

Atsakymas: Viršutinės lūpos pasaitėlio trumpumas ar standumas gali riboti tinkamą krūties apžiojimą, net ir po liežuvio pasaitėlio korekcijos. Jei pastebite, kad kūdikis nebeatsiverčia viršutinės lūpos tinkamai, tai gali trukdyti jam pilnai apžio ti krūtį ir gauti pakankamai pieno. Svarbu stebėti, ar kūdikis tinkamai priauga svorio, ar speneliai nėra pažeisti, ar žindymas nesukelia skausmo. Jei kyla abejonių, rekomenduojama pasikonsultuoti su laktacijos konsultantu.

Pieno tekėjimo mechanizmas ir oksitocinas

Kai kūdikis pradeda žįsti krūtį, hipofizė smegenyse išskiria oksitociną, kuris sukelia pieno tekėjimą arba pieno atleidimo refleksą. Oksitocinas priverčia susitraukti mažas raumenų ląsteles, esančias apie alveoles, pieną gaminančius maišelius. Dėl šios priežasties pienas gali tekėti iš krūties. Oksitocinas skiriamas į kraują pulsuojančiu ritmu, su krauju keliauja per kūną ir pasiekęs krūtį joje sužadina pieno tekėjimą. Pienas, susikaupęs alveolėse, suspaudžiamas ir stumiamas į latakus, latakais keliauja iki spenelio ir iš spenelio teka į valgančio kūdikio burnytę. Daugelis moterų jaučia spaudimą, dilgčiojimą ar šilumą kai pienas ima tekėti iš krūties.

Oksitocinas taip pat sutraukia ir gimdos raumenis. Taip oksitocinas gelbsti mamas po gimdymo nuo nukraujavimo ir padeda gimdai po gimdymo greičiau susitraukti iki įprasto dydžio. Gimda reaguodama į oksitociną ritmingai susitraukinėja ne tik žindymo metu, bet dar 20 minučių žindymui pasibaigus.

Oksitocino išskyrimą ir pieno tekėjimą sukelia ne tik tiesioginis krūties ir spenelio stimuliavimas, bet ir tai, kokius vaizdinius, mintis sukuria mamų smegenys, tai, ką mamos mato ir girdi. Kūdikio ar jo nuotraukos regėjimas, mintys apie kūdikį, kūdikio verksmo girdėjimas gali paskatinti oksitocino išskyrimą ir pieno tekėjimą. Šilumoje taip pat pienas gali imti tekėti.

Svarbi informacija apie žindymą

• Žindymui tinkama padėtis yra svarbi, kad moteris nepavargtų ir atpalaiduotų pečių juostą.
• Kūdikis turi būti priglaustas prie krūties, o ne atvirkščiai.
• Spenelis turi būti nukreiptas į mažylio viršutinę lūpą, o ne į burnos vidurį.
• Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę.
• Jei žindymo metu jaučiate skausmą, tai reiškia, kad kūdikis neteisingai apžioja krūtį.
• Nereikėtų duoti čiulptukų ar maitinti iš buteliuko, nes tai gali trukdyti tinkamam žindymui.
• Svarbiausias natūralaus maitinimo principas - maitinimas pagal kūdikio norą: tiek, kiek JAM norisi ir tada, kada JAM norisi!
• Pienas yra tobuliausias maistas kūdikiui, tačiau jei kyla abejonių dėl jo pakankamumo, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar žindymo konsultantu.

tags: #ciuccio #lupa #allattamento